Ką Dakare reiškia saugumas?

 Pavogti pilotų kombinezonai, dingo komandos narių dokumentai ir pinigai, pervažiavimuose tarp greičio ruožų žuvo žmogus. Tokių ir panašių istorijų iš Dakaro yra tekę girdėti daugeliui, kas bent kiek domisi Dakaru. Jei tik šių istorijų klausytum, galėtum pagalvoti, kad Dakaras – labai jau nesaugi vieta. Ar iš tiesų taip ir yra?

Drauge su „General Financing team Pitlane“ atkeliavusi čia supratau du dalykus, susijusius su saugumu Dakare.

Pirmasis – Dakaro organizatoriai tikrai imasi daugybės priemonių, kad lenktynių dalyviai jo metų būtų kiek įmanoma saugesni.

Saugumas Dakare reiškia:

· Pilnai aptvertas Dakaro bivuakas ir įvažiavimo bei išvažiavimo kontrolė. Mūsų komandos pilotas bei šturmanas ant riešų turi specialias apyrankes, likę komandos nariai – plastikinius ant kaklo kabinamus leidimus. Įvažiuojant ir išvažiuojant privaloma juos parodyti apsaugos darbuotojams, kurie juos skanuoja specialiais prietaisais. Tokiu būdu organizatoriai ralio dalyvius stengiasi apsaugoti nuo pašalinių lankytojų. Neturi leidimo, prašau, lik už bivuako tvoros.

· Kiekviename bivuake yra pilnai aprūpintas medicinos centras, kitaip dar vadinama lauko ligoninė. Sutrikus sveikatai bet kuris bivuako gyventojas gali ten kreiptis pagalbos. Patys Dakaro organizatoriai skelbia, jog renginio metu jų dalyviu sveikata rūpinasi 60 tam skirtų specialistų. Lenktynių metu ekipažus prižiūri ir malūnsparniai, pritaikyti sužeistųjų gabenimui (jų šonuose mačiau prikabintus specialius laikiklius kūnui įdėti). 10 medicininę įrangą turinčių transporto priemonių visada yra pasiruošimo režime.

· Atskirą žodį reikia tarti apie bivuakų gaisrininkus, vadinamuosius, bomberos. Jie visada yra pasiruošę gelbėti degančiuosius, tačiau džiugu, jog to jiems daryti dažnai nereikia, ypač bivuake. Jie kitaip palengvina čia būnančiųjų gyvenimą – pripildo komandų techninio aptarnavimo automobilių vandens rezervuarus.

· Kadangi Dakaro dalyviai, kaip tikras čigonų taboras, kasdien keliauja iš vieno bivuako į kitą, pervažiavimo keliuose dėl to ypač suaktyvėja eismas. Kol lenktynininkai lekia greičio ruožais, palaikymo komandos keliauja įprastais keliais. Kuo intensyvesnis eismas, tuo didesnė tikimybė nutikti nelaimingam atsitikimui. Tai suprasdami, Dakaro organizatoriai, į kiekvieną komandos automobilį instaliuoja specialius prietaisus, kuriuose yra maršrutai tarp stovyklų, fiksuojamas ir ribojamas maksimalus važiavimo greitis (už greičio viršijimą komandoms skiriamos baudos). Taip pat kai kurie lydintys media ekipažai gauna ir prietaisą, kurio mygtuką paspaudus galima išsikviesti techninę arba medicininę pagalbą.

· Policija ir kareiviai. Organizatoriai deklaruoja, jog renginio saugumu rūpinasi 20 000 pareigūnų. Panašu, kad tai tiesa, jų savo kelyje matome nuolat.

· Specialios žiūrovų zonos, į kurias kviečiami Dakaro aistruoliai. Jos įrengtos taip, kad lekiantys lenktyniniai automobiliai nepakenktų įsiaudrinusiems žiūrovams.

Antras dalykas apie saugumą, kurį supratau, o tiksliau, pasitvirtino sena kaip pasaulis taisyklė, kad kiekvienas Dakaro ralio dalyvis privalo ir pats asmeniškai rūpintis savimi. Vardan saugumo organizatoriai padaro viską, kas jų galioje, likusi dalis – paties žmogaus rankose. Asmeninius brangius daiktus privalai saugoti, nepalikti be priežiūros, visada rakinti automobilius. „General Financing team Pitlane“ kaip ir daugelio kitų komandų stovyklos yra atviros, tad kažkas iš bivuako gyventojų turi galimybę nepastebimai užsukti į „svečius“. Važiuoji visuomeniniais keliais – prašau, būk malonus, laikykis visų kelių eismo taisyklių. Jei priklausai media komandai ir keliauji ne į specialias žiūrovų zonas, o greičio ruožus stebi kažkur kitur, privalai paprastai tariant „nelįsti“ lenktyniniams automobiliams po ratais. Paprasta ir aišku.