Nuleisti ratai gatvėje pavojinga, bet Dakaro kopose – naudinga

 Važiavimas dykumų kopomis turi savo ypatumų. Vienas esminių – padangos ir oro slėgis jose. Būtent nuo to tiesiogiai priklauso, kaip dažnai ir kiek smarkiai teks darbuotis kastuvu, o galbūt šios prievolės ir apskritai pavyks išvengti.

Taigi oro slėgio reguliavimas ratuose yra neišvengiamas, kaip slidininkams tinkamo slidžių tepalo parinkimas. Arba pataikysi, arba prašovęs klamposi. Su ratais galioja paprasta taisyklė: kuo smarkiau pripūstas, tuo greičiau smenga į smėlį, bet kuo labiau nuleistas, tuo didesnė rizika agresyviau važiuojant numontuoti padangą ar tiesiog ją sugadinti.

Skaičiai kalba patys už save: vos ketvirtadaliu sumažinus padangų aukštį, jų plotas, besiliečiantis su kelio danga, padidėja dvigubai. Tai kritiškai svarbu važiuojant klampiu smėliu.

„Smėlis smėliui nelygu. Jeigu įprastai greičio ruože startuojant sušildytomis padangomis mūsiškio „Toyota Hilux Gazoo Racing“ visureigyje slėgis būna apie 2,3 bar, tai smėlynuose jis gali kristi net iki 1,3 bar. Savotiška strategija. Kokios taktikos laikytis, kiekvienas renkasi pagal save“, – pasakoja „General Financing team Pitlane“ komandos lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Greičio ruože su mišria kelio danga, išvažiavus iš smėlynų, tenka vėl pripūsti ratus. Tam automobilyje sumontuotas suslėgto oro balionas. Panašus į tuos, kurie naudojami nardyme.