Išrinkti penki reikšmingiausi 2017-ųjų Lietuvos ledo ritulio įvykiai

Šalies ledo ritulio aistruoliai prieš pat Naujuosius metus sulaukė balsavimo rinko penkis reikšmingiausius šalies ledo ritulio įvykius, įvykusius 2017-metais.

Dvi savaitės trukusio balsavimo metu ypatingų lyderių neišryškėjo, o praėjusių metų tendencijas pratęsė Kauno sporto šakos gerbėjai, kelių procentų persvara reikšmingiausiu šalies ledo ritulio įvykiu padėję išrinkti “Kauno Hockey” klubo įkūrimą.

Šis klubas praėjusiais metais tapo triukšmingiausiu ir matomiausiu viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose ne tik dėl milžiniško naujienų srauto, tačiau ir dėl įvykių aikštėje.

Simboliška, tačiau visi trys reikšmingiausi ledo ritulio įvykiai susiję su Kaunu – dar vienas ženklas, kad į ledo ritulio soste sėdinčių Elektrėnų vietą nusitaikė ne tik Vilnius ir Klaipėda, bet ir ledo ritulio lopšys Kaunas.

Pateikiame rinkimuose nugalėjusius įvykius:

1.     „Kaunas Hockey“ klubo įkūrimas. Surinkę po įvarius kampus išsibarsčiusius Kauno ledo ritulio atstovus keli laikinosios sostinės verslininkai su asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentu Petru Nausėda priešakyje ėmėsi gaivinti merdintį Kauno ledo ritulį. „Kaunas Hockey“ klubas pademonstravo naujus komunikacijos skaitmeninėje erdvėje įgūdžius, po žalia balta spalvomis suvienijo ne tik krepšinio, tačiau jau ir ledo ritulio gerbėjus, o aikštelėje kiek netikėtai ilgai žengė pirmojoje čempionato vietoje – 12,4 proc. balsų.

2.     Kauno „Žalgirio“ arena - pasaulio ledo ritulio čempionato IB grupės šeimininkė. Pavasarį asociacija „Hockey Lietuva“ iššovė garsiausią petardą, iškovojusi teisę Lietuvoje rengti pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovas ir jas delegavusi į Kauno „Žalgirio“ areną. Statinį, kuris didžiausias Baltijos šalių sporto rentinių gretose. Toks iššūkis turėtų tapti itin didžiuliu postūmiu vystytis ledo rituliui visoje šalyje ir Kauno regione, kur sporto šaka ir pradėjo savo gyvavimą Lietuvoje – 9,6 proc. visų balsų.

3.     „Energijos“ pralaimėjimas Lietuvos ledo ritulio čempionate. Laurai už šią nominaciją turėtų atitekti „Kaunas Hockey“ klubui, kuris triukšmauja ne tik facebooke, tačiau sugebėjo sukelti tikrą audrą ant ledo, kai pirmą kartą šalies čempionatų istorijoje privertė nusileisti Elektrėnų „Energiją“. Hegemonas tapo ne toks baisus ir kitiems klubams, tačiau kitos pergalės prieš „Energiją“ čempionate dar teks palaukti – 8,8 proc. visų balsų.

4.     Klaipėdos „Baltija“ grįžo į šalies čempionatą. 25-erius metus be rimto ledo ritulio gyvavusi Klaipėda neištvėrė ir vėl sugrąžino „Baltiją“ į Lietuvos čempionatą. Tokį žingsnį klaipėdiečius paskatino žengti verslo reikalus tvarkyti į uostamiestį atvykęs buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas Andrius Židkovas, kuris sugebėjo surinkti geriausius krašto ledo ritulininkus ir gana sėkmingai įsijungti į šalies čempionatą – 8,5 proc. visų balsų.

5.     Nerijaus Ališausko ir Manto Armalio sutartys su Rygos „Dinamo“. Po beveik 10 metų pertraukos lietuviai vėl pasirašė sutartis su KHL klubu ir dėmesys iš mūsų šalies KHL lygai ženkliai padidėjo. Rygoje vis daugiau lietuviškų spalvų, „Dinamo“ kovas seka ir didžioji šalies spauda, o abu lietuviai pakėlė savo lygį į naujas aukštumas – 8,2 proc. visų balsų.

Visai šalia penketuko liko pirmoji profesionali legionierė Anastasija Šeršniova, kuri surinko irgi 8,2 proc. balsų ir į penketuką nepateko pritrūkusi vos vieno balso.

7,3 procento balsų surinko Dariaus Kasparaičio debiutas Lietuvos rinktinėje, Klaipėdoje vykusiame “CROWNS Baltic Challenge Cup” taurės turnyre.

Visai šalia Dariaus debiuto ledo ritulio aistruoliai išrikiavo patį turnyrą Klaipėdoje, kuris surinko 7,1 proc. balsų ir aplenkė Klaipėdos valdžios pažadą uostamiestyje statyti ledo areną - 6,5 proc.

Beje, tokius pat pažadus davusi Kauno valdžia ir ledo arena laikinojoje sostinėje pateks jau į kitų metų reikšmingiausių Lietuvos ledo ritulio įvykių balsavimą, kadangi naujiena apie statybas Kaune buvo paskelbta po balsavimo pradžios.