Navigacijos prasme Dakaras yra iššūkis ne tik lenktynininkams

 Sausio šeštoji diena „General Financing team Pitlane“ komandą pasitiko Dakaro ralio startu. Po triukšmingo podiumo Peru sostinėje Limoje, lenktynininkai bei visas Dakaro ralio dalyvių karavanas pajudėjo į pirmojo starto vietą, į apie 240 kilometrų nuo sostinės įsikūrusį Pisco miestelį. Nuo šiol visas Dakaro ralis beveik nesustodamas keliaus iš vienos vietos į kitą, kol Argentinoje pasieks finišą.

Manęs ne kartą žmonės yra klausę, kaip keliauja lenktynininkus lydintys komandos nariai? Ar mes važiuojame paskui ralio ekipažus? Visada tenka žmones nuvilti, nes greičio ruožais tikrai nekeliaujame, net ir norėdami negalėtume. Iš vieno ralio bivuako iki kito važiuojame įprastais kelias, kaip visi mirtingi žmonės. Tačiau ir mūsų, lydinčiųjų, kelionės būna pilnos logistinių ir navigacinių iššūkių, dėl to komandoje turime žmonių, gerai išmanančių navigacinius reikalus. Vienas jų – Vitoldas Milius.

Vitoldas Milius yra žurnalo „Autobild Lietuva“ vyriausias redaktorius, automobilių entuziastas, patyręs kelionių automobiliais tolimose šalyse logistas bei navigatorius. 2018-ųjų Dakaro ralis jam yra jau penktasis. Kaip ir daugelį kartų prieš tai, šiūmetiniame Dakare Vitoldas yra atsakingas už media komandos navigaciją ir logistiką. Kaip jis pats sako, jo tikslas yra konkrečias užduotis turinčius žmones saugiai ir laiku nuvežti į reikiamą vietą. Daug patirties turinčio vyro paprašiau plačiau papasakoti apie kelionių Dakaro ralio maršrutais ypatumus ir iššūkius.

Kuo yra ypatinga logistika Dakare lyginant su kitais kelionių projektais ar šiaip didesnėmis kelionėmis?

Dakaras lenktynininkus lydintiems komandos nariams reiškia dvi savaites kasdienių kelionių iš vienos vietos į kitą. Media ekipažo tikslas nėra tik važiuoti iš vieno bivuako į kitą ir ten laukti iš greičio ruožų sugrįžtančio ekipažo. Jis kasdien vykdo savo misiją fiksuoti tai, kaip sekasi komandai Dakaro metu ir visą informaciją – nuotraukas bei vaizdo medžiagą – operatyviai perduoti į Lietuvą. Tam jiems reikia būti karštuose ralio taškuose – starte, finiše ar geroje vietoje greičio ruože. Kiekvieną dieną vis nauja vieta, kurios koordinatės dažnu atveju nėra visai tiksliai žinomos.

Kokie Jums yra didžiausi Dakaro iššūkiai?

Lengviausia mano darbo dalis Dakare yra pats vairavimas. O kur važiuoti ir kaip konkrečioje vietoje atsidurti laiku – čia jau ir prasideda iššūkiai. Jei į numatytą vietą atvyksi vos keliomis minutėmis vėliau, savo ekipažo greičio ruože nebepamatysi. Automobilis bus pravažiavęs ir tuomet nei įspūdingų nuotraukų, nei gražių vaizdų videokameroje. Visa dienos kelionė vaizdžiai tarus bus nuėjusi „šuniui ant uodegos“. Kitas svarbus dalykas man yra ekipažo ir automobilio, už kuriuos esu atsakingas, saugumas. Reikia sugebėti laiku įvertinti kelio (ne)pravažumą. Media komandai dažnai tenka nukrypti nuo asfaltuotų kelių ir į numatytą vietą brautis bekele. Nors Dakare „General Financing team Pitlane“ media komanda keliauja padidinto pravažumo automobiliu ir tam tikro sudėtingumo bekelė jam yra vieni niekai, net ir jo galimybės nėra beribės. O ir savų technikų papildomais remonto darbais apkrauti nesinori.

Ar prieš išvykstant į Dakarą nagrinėjate vietų, kuriose vyks Dakaras, žemėlapius?

Kadangi Pietų Amerikoje esu buvęs ne vieną kartą, žinau, ko šalyse, kuriose vyksta Dakaras, tikėtis. Tad prieš kelionę žemėlapių nenagrinėju. Darbas su žemėlapiais prasideda atvykus į Dakarą ir be jų čia neapsieiname nei vienos dienos.

Kaip, Dakaro metu, ruošiatės kitos dienos kelionei?

Kur keliausime kitą dieną nusprendžiame drauge su komanda atsižvelgdami į būsimos dienos greičio ruožo specifiką, landšaftą, kuriuo važiuos lenktynininkai, tos dienos komunikacinius tikslus. Informaciją, kur bus startas ir finišas gauname iš organizatorių. O informaciją apie kitas įdomias greičio ruožų vietas tenka susirasti patiems – nagrinėjame žemėlapius, kalbame su komandos šturmanu. Visgi organizatorių suteikiama informacija dažnai būna netiksli. Jie, matyt, nori, kad Dakaras būtų iššūkis ne tik lenktynininkams.

Ar visada Pietų Amerikos šalyse teisingai veikia navigacija? Naudojatės ir mobiliomis navigacijos programėlėmis, Google Maps‘ais?

Jei kalbėsime apie automobilinius navigacijos prietaisus, tai ne visi jie turi gerus Pietų Amerikos šalių žemėlapius. Tad jais negali pasikliauti šimtu procentu. Keliaudamas naudojuosi ir automobiline navigacija, ir išmaniosiomis programėlėmis, taip pat visada turiu popierinius šalių žemėlapius, kuriuos į Dakarą atsivežu iš Lietuvos. Jei matau, kad navigaciniai prietaisai rodo skirtingas maršruto kryptis, traukiu popierinį žemėlapį. Kadangi pats esu orientacininkas bei turiu nemažai patirties logistikos reikaluose, dažniausiai gan greitai pastebiu, jei nuvažiuojame neteisinga kryptimi.

Ar yra tekę Dakaro metu pasiklysti?

Patirti netikėtų nuotykių, ištikusių keliaujant iš vienos vietos į kitą? Pasiklysti neteko. O nuotykių nutinka visada. Prisimenu, kaip prieš kelis metus Dakare, vieni iš nedaugelio suradę gerą vietą greičio ruožu lekiančių automobilių stebėjimui, įsitaisėme jų laukti. Ilgai laukėme. O automobiliai taip ir neatvažiavo. Pasirodo, greičio ruožas buvo sutrumpintas, o mūsų ši informacija nepasiekė. Tad dienos planus, būna, sujaukia ir naujausios informacijos trūkumas.

Kaip manote, kokių asmeninių savybių turintis žmogus gali tapti/būti geru Dakaro komandos navigatoriumi?

Žmogus turi gebėti gerai orientuotis, mokėti greitai priimti teisingus sprendimus, išmanyti lenktynių specifiką bei patikimai vairuoti.

Ar keliaujant su šeima ir draugais jums, kaip daug patirties turinčiam, savaime patikima navigacija ir logistikos reikalai?

Visada. Mano šeima ir draugai žino, kad vienas iš gražiausių dalykų man yra žemėlapis. Tad navigacinius dalykus jie man palieka be didelių prieštaravimų ir diskusijų.