Ar pergalė prieš Maltą nors kiek užglaistytų prastą Lietuvos rinktinės žaidimą? (2)
Pasaulio čempionato atranka: Slovėnija - Lietuva (2017.09.04) | Scanpix nuotr.
Kai per penkerias iš eilės pralaimėtas rungtynes įmuši vos vieną įvartį, bet praleidi net penkiolika, džiaugtis nėra kuo. Ir nors tamsūs debesys galimai sklaidosi prieš rungtynes su dar nė vieno taško neiškovojusia Malta, kyla klausimas: ar tokia pergalė ką nors pakeistų?
2018-ųjų pasaulio čempionato atrankos ciklas nėra pirmasis, kuomet Lietuvos futbolo sirgaliai viltingai sugeria tokius pažadus, kaip „mes kovosime“, „mes stengsimės nenuvilti“ ir taip toliau, tačiau greitai tenka nuryti karčią piliulę ir pripažinti, kad tai ir tebuvo tik pažadai.
Daugelis piktai keikėsi, kai „treninginiu“ praminto Igorio Pankratjevo vadovaujama Lietuvos rinktinė vienose rungtynėse po kitos demonstravo nuviliantį žaidimą, o vėliau anksčiau laiko pradėjo ant rankų nešioti naująjį strategą – Edgarą Jankauską. Ir nors atrankos ciklo pradžioje jis tikrai visus nustebino, iškovodamas dvejas lygiąsias ir kartą laimėdamas, tačiau vėliau (kaip netikėta!) ir vėl užgriuvo pralaimėjimų virtinė.
1 – 15. Tokia įvarčių statistika pasako tikrai daug. Slovakai lietuviams atseikėjo iš viso šešis įvarčius, keturis kartus juos baudė slovėnai, tris – škotai ir tik du – anglai. Kodėl tik du? Nes tose rungtynėse, kuomet lietuviai „garbingai pasipriešino“, į jų vartų pusę skriejo net 23 smūgiai. Ir tai yra beveik tiek pat, kiek procentų rungtynių laiko Lietuva kontroliavo kamuolį.
Tad ar pergalė prieš Maltą ką nors pakeistų ir nors kiek užglaistytų tokį prastą mūsų šalies rinktinės žaidimą? Jeigu atvirai – nemanau.
Taip, tokia pergalė reikštų papildomus ir greičiausiai paskutinius šiemet iškovotus taškus. Tačiau toks statistinis laimėjimas prieš komandą, kuri dar prieš atrankos ciklo pradžią buvo iškart nurašyta kaip garantuota autsaiderė ir per iki šiol sužaistas 8 rungtynes ne tik neiškovojo nė vieno taško, bet ir „išstenėjo“ vos du įvarčius, vargu ar tai galima pavadinti laimėjimu.
Tai bus bene vienintelės rungtynės, kuriose Lietuva bus laikoma favorite, o rinktinės puolėjai galės ir vėl pajusti įvarčių skonį. Turbūt net nereikia aiškinti, kaip to reikia po sunkios traumos atsigaunančiam Lukui Spalviui ar kitiems komandos snaiperiams.
„Svarbiausia yra neprarasti entuziazmo po tų pralaimėjimų. Nemalonu, kad pralaimėjome tokiais rezultatais, bet galbūt jie mus užgrūdins“, - prieš šias rungtynes sakė rinktinės strategas E.Jankauskas.
Grūdintis po pralaimėjimo Maltai nebebūtų malonu, o tai galbūt netgi galėtų reikšti ir E.Jankausko eros pabaigą. Taigi, nors ir teigiamas rezultatas išvykoje nelabai ką pakeistų, nesėkmė galėtų reikšti sunkių sprendimų priėmimą.
Tam tikrų sprendimų teks priimti ir dar ir prieš šias rungtynes. Pralaimėjimų lavina aiškiai signalizuoja, kad kažkas nėra gerai, o pirmiausiai akys krypsta į vilčių nepateisinančią gynybą. Ir nors su savo užduotimis pastarosiose keliose rungtynėse aiškiai nesusidoroję Linas Klimavičius, Valdemaras Borovskis ar Tadas Kijanskas ir vėl pakviesti ginti Lietuvos garbę, vargu ar buvo teisinga suteikti jiems tokį šansą.
Žinoma, tokia pat didele problema tapo ir bevaisis Lietuvos puolimas, visų šių pralaimėjimų metu pelnęs vienui vieną įvartį, tad pakviestiems L.Spalviui, Darvydui Šernui, Deividui Matulevičiui ar Nerijui Valskiui teks gerokai paprakaituoti, kad nors kiek pakreiptų svarstykles į teigiamą pusę.
Likus vos dvejoms ir nieko nelemiančioms atrankos ciklo rungtynėms prieš Maltą ir Angliją, E.Jankausko laukia išbandymų metas. Ar jis parodys, kad LFF nesuklydo paskirdama jį vyriausiuoju treneriu? Ar rinktinė sugebės atgauti sirgalių pasitikėjimą?
Galbūt pirmuosius atsakymus į šiuos klausimus išvysime ketvirtadienį vakare, kuomet Lietuva išvykoje 21:45 val. susitiks su Maltos rinktine.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.