Linksmai: skambiausios E.Jankausko vadovaujamos Lietuvos rinktinės frazės (6)
Paskutinė Lietuvos rinktinės treniruotė prieš rungtynes su Škotija | lff.lt nuotr.
Pirmadienį patirtas pralaimėjimas Lietuvos rinktinei buvo jau penktas iš eilės. Net 15 įvarčių per šias penkerias rungtynes praleidę lietuviai neparodė nei didelio noro žaisti, nei nors kiek pasipriešinti slovėnams. Šia proga pateikiame skambiausias ir kovingiausias Edgaro Jankausko vadovaujamos rinktinės frazes, kurios taip ir nepasitvirtino realybėje.
Arvydas Novikovas: „Labai apmaudu, kai pagalvoji, kad gali būti pirmas grupėje, pirmesnis už anglus.“
Taip rinktinės saugas kalbėjo po pirmų trijų rungtynių, kuomet atrodė, kad į Lietuvą atėjo geresni laikai, o visi ankstesni gėdingi pralaimėjimai, kai žaidimas neteikdavo jokių vilčių, liko praeityje. Gaila, tačiau tokios frazės netrukus virto pasiteisinimais apie galbūt neįvertintus varžovus, apie nepavykusius ir neįgyvendintus planus ar tiesiog lygių skirtumą.
E.Jankauskas: „Noriu, kad Slovakijoje žaistume drąsiai.“
Tačiau drąsiu Lietuvos žaidimo tikrai negalima buvo pavadinti. Nuo pat pirmų minučių prarasta kamuolio kontrolė, net 18 kartų varžovams leista smūgiuoti į vartus, o rungtynių baigtis nuspręsta dar per pirmąjį rungtynių pusvalandį. Tai buvo vienas prasčiausių Lietuvos pasirodymų šiame atrankos cikle, pradėjęs per ilgai besitęsiančią pralaimėjimų seriją.
E.Jankauskas: „Turime būti liūtai ir atiduoti save aikštėje daugiau nei esame įpratę.“
Prieš mačą su Anglija rinktinės strategas kalbėjo, kad tokios rungtynės gali pakeisti žaidėjų gyvenimus, tačiau tam reikia atiduoti visas jėgas ir žaisti garbingai. Nors rungtynės pasibaigė pralaimėjimu „vos“ 0 – 2, tačiau garbės jame nebuvo nė krislelio. Anglai kontroliavo kamuolį 71% susitikimo laiko, atliko net 23 smūgius į vartų pusę prieš lietuvių šiaip ne taip išspaustus 4. O ir pokyčių žaidėjų gyvenimuose vargu ar galima įmatyti.
Emilijus Zubas: „Anglijos rinktinė mūsų tikrai negąsdina.“
Na ir dar truputėlį apie rungtynes Vemblyje. Kaip tuomet teigė pats futbolininkas, „tas žodis „gąsdina“ futbolininkui netinka. Negali eiti į aikštę ir bijoti kamuolio ar smūgio.“ Ar turėtų, ar neturėtų kamuolys gąsdinti, turbūt neverta diskutuoti. Tačiau skambios frazės prieš rungtynes taip ir nebuvo išpildytos. Lietuviai prieš dar vis savojo žaidimo ieškantį Anglijos jaunimą atrodė kaip futbolo pirmokai, nedrąsiai įžengę į vieną iš pirmųjų savo pamokų.
E.Jankauskas: „Visų žaidėjų akys dega noru laimėti“, bei: „Esame ištroškę pergalės.“
Natūralu, kad kai ilgai nelaimi, kyla nenumaldomas noras tai pakeisti. Bet ką daryti, jeigu to padaryti negali? Toks nusiteikimas prieš naujas rungtynes yra gerai, tačiau atrodo, kad ugnelės žaidėjams jis nebeįžiebia. Beveik visų pralaimėjimų metu Lietuvos futbolininkai dažnai atrodė pasimetę, vargo besivaikydami pajėgesnius varžovus, galiausiai tiesiog nuleisdavo rankas. Toks žaidimas visiškai neatspindi E.Jankausko norimos įdiegti minties, kad rinktinė dar gali kovoti ir parodyti ne tik varžovams, bet ir savo sirgaliams, kad nebėra parversti ant žemės ir spardomi lavonai. Bet juk nebėra, tiesa?
Artūras Žulpa: „Norime nutildyti slovėnų stadioną.“
Tačiau tildyti beveik nebuvo ko. Vos apypilnis „Stožicės“ stadionas turbūt labiausiai džiaugėsi tik pirmais dvejais įvarčiais, o vangiai nusiteikę sirgaliai dažnai net nebandydavo perrėkti iš Lietuvos atvykusių ir rinktine dar vis tikinčių fanų. Galiausiai, viską pasakantis rezultatas – 0 – 4. Kaip dažnai sako futbolininkai: „Važiuojam toliau.“
Mantas Kuklys: „Mes nenuleidžiame galvos, stengiamės vėl šypsotis ir juokauti, nėra ko čia liūdėti ir reikia žiūrėti į priekį.“
Tokiais žodžiais po rungtynių su Škotija, kurias, beje, lietuviai pralaimėjo 0 – 3, save raminti bandė rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ saugas. 7 praleisti įvarčiai per paskutines dvejas rungtynes, iš viso 15 per pastaruosius penkerius pralaimėjimus (jeigu įskaičiuosime ir draugiškas rungtynes su Čekija – šeši pralaimėjimai iš eilės ir 18 praleistų įvarčių). Liūdėti tikrai yra ko. Dėl tragiškos gynybos. Dėl to, kad į rinktinę dar vis yra kviečiamas Tadas Kijanskas ar Valdemaras Borovskis, kurie tokiu žaidimu vargu ar „traukia“ Lietuvos čempionato lygį. Dėl to, kad per visus šiuos pralaimėjimus pavyko įmušti vos vieną įvartį. Dėl to, kad paskutinį kartą pergalė iškovota praėjusių metų spalį. Ir dar dėl daugelio dalykų.
Nors šis atrankos ciklas mūsų šalies rinktinei tikrai nesiklostė taip, kaip norėtųsi, tačiau ne veltui sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Šiemet dar liko dvejos rungtynės: prieš kartą jau įveiktą Maltą ir paskutinis išbandymas su anglais. Lietuva jau po rungtynių su Škotija sužinojo, kad tikrai nepateks į pasaulio čempionatą, tad likę susitikimai bus proga ne tik pasigerinti statistiką ar atkurti nors kiek geresnį įvaizdį prieš visą futbolo visuomenę, bet ir galbūt išbandyti naujus, labiau pergalių ištroškusius žaidėjus.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
