Praktiški B.Vanago patarimai vairuotojams užgriuvus liūtims

 Lenktynininkui Benediktui Vanagui puikiai pažįstamas vairavimas apsemtais keliais ir pliaupiant liūtims. Anot jo, pastarąsias dvi savaites vairavimo sąlygos dėl gausių kritulių jo gimtajame Vilniuje priminė tropikus. Nacionaliniam automobilių klubui vadovaujantis lenktynininkas pats dalijosi vaizdais, ką reiškia važiuoti patvinusiomis sostinėmis gatvėmis. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” B.Vanagas pasidalijo ir praktiškais patarimais kaip vairuoti tokiomis sąlygomis.

„Šlapia kelio danga yra gerokai slidesnė nei sausa. Tai labiausiai juntama stabdant - ženkliai ilgėja stabdymo kelias. Taip pat transporto priemonė greičiau pradeda slysti posūkyje. Pasirinkite saugų greitį bei atstumą prieš priekyje važiuojantį automobilį ir turėtumėte būti saugesni”, – bendrą rekomendaciją pateikė komandos „General Financing team Pitlane” pilotas B.Vanagas.

Penkis kartus sunkiausiame pasaulyje Dakaro ralyje ir dukart sudėtingiausiuose bekelės maratonose prie Ladogos ežero startavęs lenktynininkas išskyrė kelias situacijas, susijusias su liūtimis.

Pirmoji – liūtis arba ilgalaikis lietus. Pasak B.Vanago, tokiomis važiavimo sąlygomis pavojų kelia ne tik šlapias kelias, tačiau ir vandens kiekis ant važiuojamosios dangos. Nuo automobilio padangų protektoriaus priklauso tai, kad nuo kelio būtų pašalintas vanduo ir automobilis sukibtų su keliu, ko reikia valdymui. Nuo protektoriaus gylio ir automobilio greičio priklauso vandens kiekis, esantis tarp padangos ir kelio dangos. Jei vandens daugėja, didėja rizika, kad tarp rato ir kelio susiformuos vandens pleištas (techniškai ši būsena vadinama akvaplaningu) ir ratas pradės slysti vandens paviršiumi neliesdamas kelio. Iš esmės tuomet nebelieka beveik jokio sukibimo ir automobilis tampa praktiškai nevaldomas – kol padanga vėl pradės liesti kelią.

Kaip išvengti tokios nemalonios situacijos?

„Naudoti kaip galima naujesnes padangas, t.y. nenudėvėtu protektoriumi. Neapsigaukite, pagal KET (kelių eismo taisyklių) reikalavimus, 1,6 mm (vasarą) riba yra stipriai per maža esant liūčiai. Padangos gamintojo kokybė taip pat lemia daug, – patarė B.Vanagas. – Pasirinkite saugų greitį. Nes nuo greičio, vandens kiekio ant kelio ir padangos protektoriaus priklauso, kada susiformuos vandens pleištas”. 

Pasak „General Financing team Pitlane” piloto, reikia stebėti vandens sankaupas ant kelio, nes jose didesnė tikimybė prarasti sukibimą. Būtina atkreipti dėmesį, kad provėžose ant kelio kaupiasi vanduo. Derėtų vengti jų savo važiavimo trajektorijoje – saugiau jas „apžergti”, jei tai netrukdo šalia važiuojantiems automobiliams.

„Jei dideliu greičiu įvažiavote į balą, tvirtai laikykite vairą abiem rankomis. Nedarykite staigių judesių, palaikykite tą patį greitį ir stebėkite, kada vandens sankaupa baigsis. Ten turėtų vėl atsirasti sukibimas su keliu, kai galėsite sumažinti greitį arba įvykdyti manevrą. Prisiminkite, kad praradęs sukibimą automobilis judės ten, kur jį neš inercija. Sumažinkite greitį prieš posūkius, jei norite saugiai juos įveikti”, – sakė B.Vanagas.

Kitas atvejis – kai reikia įveikti dideles vandens sankaupas.

„Prisiminkite, kad automobilis nėra laivas:). Jei galite, venkite didesnių vandens sankaupų (balų), ypač jei nesate tikri, ar jūsų transporto priemonė gali jas įveikti”, – dalijosi patarimais B.Vanagas.

Pasak jo, lengvasis automobilis nesudėtingai gali įveikti apie 20-30 cm vandens sankaupą. Visureigis – 30–40 cm. Tokio gylio vandenį B.Vanagas rekomenduoja įveikti važiuojant ne didesniu nei 10 km per valandą greičiu.

Važiuojant greičiau rizikuojama priekyje sukelti bangą (aukštesnį vandens lygį), kai vanduo gali patekti į variklio traktą. Tai gresia hidrosmūgiu varikliui ir ypač brangiu variklio remontu.

„Po tokios kliūties išlipę patikrinkite ar vietoje yra priekinis jūsų automobilio valstybinis numeris. Bandymas važiuoti gilesniu vandeniu reikalauja profesionalumo”, – sakė B.Vanagas, pats patyręs, ką reiškia pamesti priekinį automobilio numerį važiuojant per vandens sankaupą.Kaip suprasti kokio gylio vandens sankaupa? Pasak B.Vanago, reikia atkreipti dėmesį į gatvės bortą (jei toks yra). Neapsemtoje zonoje galima matyti, kokio jis aukščio. Tuomet, palyginus su esančiu vandenyje, galima numanyti apie apytikslį vandens gylį toje vietoje.

„Profesionalūs vairuotojai, ypač keliaujantys ekstremaliomis sąlygomis, dažnai brenda per vietą, kurią nori pravažiuoti. Taip įsitikinama, ar lygus ir kietas pagrindas po vandeniu, koks vandens lygis. Mums, miestiečiams dažnu atveju paprasčiau apsisukti ir judėti kitu maršrutu, jei nesame tikri, ar pavyks įveikti vandens spąstus”, – sakė B.Vanagas.

Kokios grėsmės apsemtam automobiliui? Visų pirma, anot lenktynininko, jau minėtas hidrosmūgis varikliui (brangus jo remontas). Jei transporto priemonė buvo labiau apsemta, didėja tikimybė, kad išeis iš rikiuotės apsemti elektroniniai įrenginiai, kurių šiuolaikiniame transporte ypač daug. Dažnai remontas po tokio įvykio gali viršyti automobilio vertę.

„Na ir, žinoma, nepamirškite pėsčiųjų. Sumažinkite greitį, jei matote, kad važiuodami per balą galite juos aptaškyti. Esu tikras – jie jums bus už tai dėkingi”, – sakė B.Vanagas.