Spalvingi lengvosios atletikos metai: sugrįžę medaliai, pergalės ir skandalai

 Nutrauktas medalių badas, teismuose iškovota olimpinė bronza, dopingo skandalai, triumfo akimirkos ir nusivylimo ašaros – 2016-ieji Lietuvos lengvaatlečiams buvo itin spalvingi. Pateikiame ryškiausius metų įvykius, kurie vyko ne tik stadione.

Olimpinis medalis. Septynkovininkės Austros Skujytės svajonė pelnyti antrą olimpinį medalį išsipildė. Tiesa, jį lengvaatletė iškovojo ne Rio de Žaneiro žaidynėse. 2012-ųjų Londono olimpiadoje lietuvė tenkinosi penkta vieta, tačiau po metų ji laipteliu palypėjo už draudžiamų preparatų vartojimą diskvalifikavus ukrainietę Liudmilą Josipenką.

Praėjusį lapkritį Tarptautinis sporto arbitražo teismas patvirtino, kad diskvalifikuojama ir Londone bronzą iškovojusi rusė Tatjana Černova, o jai įteiktas medalis turi atitekti A.Skujytei.

„Sužinojus žinią apie T.Černovos diskvalifikaciją, sukilo džiaugsmo emocijos. Ar nuoskaudų, kad Londone nelipau ant prizininkių pakylos nėra? Nebežiūriu atgal, tai jau praeitis – kaip buvo, taip. Smagu, kad tiesa lenda į paviršių“, – džiaugėsi 2004-aisiais Atėnuose sidabrą iškovojusi A.Skujytė.

Europos medalis. Po ketverių metų pertraukos Lietuvos lengvaatlečiai parvežė medalį iš aukščiausio rango suaugusiųjų čempionato. Medalių sausrą nutraukė bene ryškiausia pastarųjų metų šalies lengvosios atletikos žvaigždė Airinė Palšytė.

Amsterdame (Olandija) vykusiame Europos čempionate šuolininkė į aukštį iškovojo sidabrą, peršokusi 196 cm. Ją pranoko tik geriausia metų Senojo žemyno lengvaatlete išrinkta olimpinė čempionė ispanė Ruth Beitia.

„Iki pat paskutinio momento tikėjau, kad galima užimti pačią aukščiausią vietą. Einant į varžybas trenerei sakiau, kad galbūt atėjo laikas ir tarp suaugusiųjų užimti tas pačias vietas, kurias užimdavau jaunimo čempionatuose”,  – sakė prieš pat 24-ąjį gimtadienį medalį iškovojusi A.Palšytė.

Maratonininkės fenomenas. Vargu, ar nors vienas lengvaatletis 2016-uosius galėtų pavadinti tobulais. Šiemet arčiausiai „tobulumo“ neabejotinai buvo maratonininkė Diana Lobačevskė.

Lengvaatletės pasiekimų kraitis įspūdingas: pagerinti trijų rungčių – 3000 m, 5000 m ir pusmaratonio – asmeniniai rekordai, laimėtas Meksiko maratonas, sėkmingi pasirodymai Osakos bei Guangdžou maratonuose ir svarbiausia – užimta aukšta 17 vieta Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, už nugaros palikus beveik pusantro šimto konkurenčių.

„Nežinau, ar šis sezonas buvo geriausias karjeroje. Tiesiog olimpinės žaidynės yra top lygio varžybos, kur pasiekiau aukščiausią vietą. Šiemet man tiesiog viskas labai gerai klostėsi, nes pajudinau pusės maratono asmeninį rekordą ir gana stipriai. Laimėjau Meksikoje po olimpiados, po dviejų savaičių, o tai išvis „vau“, – metus apibendrino D.Lobačevskė.

„Cosma“ debiutas. Lietuvos lengvosios atletikos klubams 2016-ieji buvo itin ryškūs. Sėkmingą veiklą tęsia VŠI „Kauno maratono klubas“, tarptautiniame fronte jaunimo varžybose suspindėjo Klaipėdos „Nikė“, o suaugusiųjų Europos čempionų klubų taurės varžybose įspūdingai debiutavo sporto klubas „Cosma“.

Vilniaus moterų ir vyrų ekipos pirmą kartą dalyvavusios aukščiausio rango klubų varžybose per plauką neiškovojo medalių – užėmė ketvirtas vietas. Asmeninėse rungtyse visus varžovus aplenkė ieties metikai Edis Matusevičius (81,28 m), Liveta Jasiūnaitė (58,49 m) bei šuolininkė į aukštį A.Palšytė (190 cm).

Mersine (Turkija) vykusių Europos čempionų klubų taurės varžybų A grupėje dalyvauti galėjo tik teisę iškovoję klubai. „Cosma“ lengvaatlečiai tokią teisę pelnė praėjusiais metais triumfavę Slovakijoje vykusiose B grupės varžybose.

Metiko sugrįžimas. Už valią ir kovą laurai šiemet neabejotinai atitektų disko metikui Andriui Gudžiui. Balandžio pradžioje lengvaatletis antrą kartą patyrė pėdos lūžį, dėl kurio galėjo praleisti net ir Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Pirmose oficialiose sezono varžybose – Europos čempionate – lietuvis tik per plauką nepateko į finalą ir buvo 13-as (63,85 m), o olimpiadoje sugebėjo prasibrauti tarp 12 geriausių ir pratęsti gražią šalies disko metikų tradiciją (finale užimta 12 vieta – 60,66 m, atrankoje – 65,18 m).

„Atsižvelgiant, kad buvau tiek laiko traumuotas, tai, ką padariau, yra stebuklas. Aišku, jei būčiau sveikas taip pasirodęs, tada reikėtų ašaroti, – sezoną apibendrino A.Gudžius. – Esu patenkintas, kad galėjau dalyvauti, tačiau rezultatais ne. Galėjau geriau, bet sutrukdė traumos ir pritrūko laiko. Daugiau ar mažiau sezoną vertinčiau gerai.“

Parolimpietis. Mindaugas Bilius Lietuvos trispalvę Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse nešė aukščiausiai. Lengvaatletis disko metimo varžybose įrankį numetė 53,50 metro bei iškovojo sidabrą, o rutulio stūmimo rungtyje tapo čempionu – 16,80 m!

Parolimpiečio pasiekimai buvo įvertinti ir šalies sporto institucijų, aistruolių: metų sporto apdovanojimuose M.Bilius buvo pripažintas 2016-ųjų sportininku su negalia.

Dopingo šešėlis. 2016-ieji lengvaatlečiams nebuvo rožėmis kloti. Prie to prisidėjo ir du dopingo skandalai.

Sausio 30 dieną LLAF taurės varžybų metu patikrinto rutulio stūmiko Rimanto Martišausko mėginys buvo teigiamas: sportininko organizme rasta klomifeno. Gegužę suspenduota maratonininkė Živilė Balčiūnaitė, vartojusi nuo 2016-ųjų pradžios draudžiamų preparatų sąraše atsidūrusį meldoniumą.

LLAF Antidopingo drausminė komisija nesąžiningiems sportininkams nenuolaidžiavo: R.Martišauskas diskvalifikuotas dvejiems metams, antrą kartą įkliuvusi Ž.Balčiūnaitė – aštuoneriems, o jos treneris Romas Sausaitis dvejus metus negalės dalyvauti varžybose bei mokomosiose treniruočių stovyklose, į kurias vyks Lietuvos rinktinė.