Penki pastebėjimai po Slovakijos ir Lietuvos dvikovos
Rungtynių akimirka | Scanpix nuotr.
Juodasis penktadienis. Taip būtų galima pavadinti Lietuvos rinktinės rungtynes prieš Slovkaiją 2018 metų pasaulio čempionato atrankoje. Trnavoje įvykęs pirmasis pralaimėjimas turėtų būti geras spyris į užpakalį, nes prabanga pralaimėti ateityje gali kainuoti nemažai.
Jano Kozako auklėtiniai reikalus sutvarkė dar pirmajame kėlinyje, įmušę tris įvarčius. Iki šių rungtynių Edgaro Jankausko komanda dar nebuvo praleidusi įvarčio iki pertraukos, o dabar sulaukė trigubų kirčių ir galų gale paliko aikštę pralaimėję 0-4. Ivartis.net pateikia savo įžvalgas.
1. Koncentracijos stoka – neatleidžiama
Reikia pripažinti, kad lietuviams teko nelengvas darbas prižiūrėti labai gerus ir poziciškai disciplinuotai žaidžiančius slovakų žaidėjus. Jeigu ne to, tai susitelkimo iš Lietuvos futbolininkų reikalauti galime ir penktadienį to trūko. Pirmasis įvartis krito, kai Adamas Nemecas tiksliai smūgiavo galva, o jį dengti turėjęs Georgas Freidgeimas jau perdavimo į baudos aikštelę pradžioje „pametė“ oponentą ir deramai nespėjo pasiruošti perdavimui. Trečiojo įvarčio situacijoje laiko pasiruošti žaidėjams ir užsiimti poziciją buvo kur kas daugiau, tačiau Egidijus Vaitkūnas prie tolimojo virpsto nesugebėjo sulaikyti mikliau sužaidusio Martino Škrtelio. Paskutiniajame įvartyje Marekas Hamšikas turėjo, atrodo, amžinybę įmušti ketvirtą įvartį. Nežiūrint šių epizodų, panašus vaizdas ne kartą buvo matomas Lietuvos baudos aikštelėje ir reikia džiaugtis, jog pirmajame kėlinyje nekrito daugiau įvarčių.
2. Nusiteikimo problemos galėjo pakišti koją
Lietuvos rinktinė žinojo, su kuo eina kautis, tačiau mums matomą įprastą užsivedimą ir spaudimą matėme tik per pirmąsias minutes, kai lietuviai kontroliavo kamuolį. Sunku patikėti, kaip mūsiškiai buvo palaužti labai greitai ir kaip greitai jie atidavė iniciatyvą varžovams. Kartais atrodė, kad rinktinė taupė energiją ir nekovojo dėl kiekvieno kamuolio (tai pasikeitė po pertraukos ir neabejotina, kad Edgaro Jankausko išvados pasiekė žaidėjų ausis) taip, kaip mes juos esame įpratę matyti. Taip pat gali būti, kad komanda per daug pasitikėjo savo jėgomis ir po trijų konkurencingų dvikovų manė, kad slovakai irgi bus įveikiami panašiu stiliumi. Visgi Slovakija nubausti už klaidas moka gerai ir tokios baudos buvo skaudūs rimbo kirčiai, po kurių, žinoma, vėl sugrįžti į žaidimą yra be galo sunku. Psichologiškai tam lietuviai nebuvo pasiruošę.
3. Janas Durica ir Martinas Škrtelis – geležinė siena Lietuvos puolimui
Rungtynėse buvo galima įsitikinti slovakų centro gynėjų meistriškumu. Šį sezoną be keitimų ir beveik visuose mačuose Turkijoje ir už nacionalinę rinktinę žaidę J.Durica ir M.Škrtelis sužaidė aukščiausios klasės rungtynes, nors, tiesa sakant, jiems tai nebuvo pats geriausias išbandymas. „Trabzonspor“ ir „Fenerbahce“ gynėjai sėkmingai gesino retus Lietuvos išpuolius palei centrą ir neilgai leisdavo užsibūti oponentams prie kamuolio. Oro dvikovas tiek puolime, tiek gynyboje jie dažniausiai laimėjo. Po tragiško Lietuvai pirmojo kėlinio, kai svečiai į vartus pabandė atlikti smūgį tik du kartus, antrojoje dalyje priešnuodžių geram J.Duricos ir M.Šktelio žaidimui nebuvo rasta ir, panašu, kad galbūt nebuvo galima rasti, kai jie atrodė gerai atlikę namų darbus bei į priekį perskaitę daugelį mūsiškių sumanymų.
4. Lietuvai reikia Luko Spalvio atakos smaigalyje
Reikia pripažinti, kad Lietuvos rinktinė puolime atrodė bedantė, tačiau problema centro puolėjo pozicijoje pradėjo ryškėti dar nuo susitikimo su Škotija. Nerijus Valskis žaisdavo priekyje, tačiau nedažnai „Trakų“ snaiperis geriausią darbą atlikdavo be kamuolio ir padėdamas susikurti erdves Arvydui Novikovui ir Fedorui Černychui, kurie dažnai mėgsta žaisti individualiai. N.Valskis turi puikią uoslę puolime, tačiau atrankos varžybose to realizuoti nesugeba. Susitikimas su Slovakija buvo tuščias ir jam sunkiai pavyko įžiebti ugnį. Kol kas priekyje yra du muškietininkai – A.Novikovas ir F.Černychas, tačiau pilna ir sėkminga sinchronizacija gali įvykti su Luku Spalviu priešakyje. Greitas, techniškas, varžovų nusikratyti galintis ir greitai sprendimus priimantis „Sporting“ snaiperis turi potencialą įkvėpti Lietuvą dar kokybiškesniam žaidimui puolime. E.Jankauskas per pirmąsias keturias rungtynes galėjo džiaugtis pagerėjusiu žaidimu puolime, bet jis žibėti gali geriau, o skinti to vaisius galima su aukštesnio lygio futbolininkais. L.Spalvis toks yra ir jo sugrįžimas po traumos gali būti esminis pastiprinimas startinei sudėčiai.
5. Pirmas psichologinis smūgis, kurių bus ir daugiau
Po pirmųjų trijų rungtynių nuotaika rinktinėje – kaip ir fanų tarpe – buvo tikrai pakili. Pagerėjęs žaidimas privertė komandą pamiršti apie praeities negandas ir nusikratyti tos niūrios etiketės, kuri jau ilgai buvo ant mūsų futbolininkų per pastaruosius atrankos ciklus. Pralaimėjimas aukšto lygio rinktinei nėra blogai ir penktadienį medžiagos išvadoms yra labai daug. Tačiau dabar tokia nesėkmė gali būti esminė tam, kas klostysis vėliau. Tokie kluptelėjimai daugiau ar mažiau kerta per pasitikėjimą savimi, todėl svarbu prisitaikyti prie naujų aplinkybių – kovą komandos laukia rimtas mūšis „Wembley“ stadione prieš Anglijos rinktinę – dvikova prieš dar vienus grupės favoritus. Čia komandos vienybė ir atsidavimas suvaidins svarbų vaidmenį ir galbūt tai bus rimčiausias egzaminas psichologine prasme.
