Latvija olimpiadoje patyrė didžiausią fiasko per 88 metus (2)

 Nors Rio de Žaneiro vasaros olimpinės žaidynės dar oficialiai nesibaigė, tačiau jau aišku, kad Latvija jose patyrė didžiausią fiasko nuo 1928 m.

33 sportininkus į Rio de Žaneirą atsiuntę latviai jau baigė visus savo pasirodymus ir neiškovojo nė vieno medalio. To nebuvo nuo 1928 m. Amsterdamo olimpinių žaidynių. Vėliau aštuoniose olimpiadose iš eilės Latvija iškovodavo bent po vieną medalį, o 2004 m. Atėnuose pelnė net 4 sidabro medalius.

Arčiausiai medalio Rio de Žaneire buvo septynkovininkė Laura Ikauniece-Admidina ir sunkiaatletė Rebeka Koha. L.Ikauniece-Admidina su 6617 taškų užėmė 4-ą vietą. Ją nuo bronzos skyrė tik 36 tšk. Tuo tarpu R.Koha dvikovėje surinko 197 kg ir taip pat liko 4-a. Po rovimo rungties latvė netgi buvo antra, bet po stūmimo ji nukrito į 4-ą vietą ir nuo 3-ios pozicijos atsiliko vos 2 kg.

Daug vilčių latviai siejo su BMX dviratininkais, bet nei Pekino ir Londono olimpinis čempionas Maris Štrombergas, nei Edžus Treimanis net nepateko į pusfinalį.

Latvijos paplūdimio tinklininkai Aleksandras Samoilovas ir Janis Šmedinis krito dar grupės etape, šių metų Europos sunkiosios atletikos čempionas Arturas Plesniekas liko vos 8-as, o kita šių metų Europos čempionė imtynininkė Anastasija Grigorjeva tenkinosi 7-a pozicija.