Greičiausi visų laikų žmonės: 100 m bėgimo rekordų istorija
Usainas Boltas | Scanpix nuotr.
Ilgus metus pačia prestižiškiausia sporto karalienės lengvosios atletikos rungtimi vadinamas 100 m bėgimas. Šių metų Rio de Žaneiro olimpiadoje daugelio sporto sirgalių akys kryps tiek į vyrų, tiek į moterų 100 m bėgimus, kuriuos laimėję atletai pagrįstai galės save vadinti greičiausiais šių metų pasaulio žmonėmis. Sportas.lt Jums siūlo prisiminti istoriją, kaip keitėsi vyrų bei moterų 100 m bėgimo pasaulio rekordai.
Vyrų rekordai:
| Metai | Vardas | Šalis | Laikas | Faktai |
|---|---|---|---|---|
| 2009 | Usain Bolt | Jamaika | 9.58 | Į lengvosios atletikos elitą įsiveržęs U.Boltas 2008 m. Pekino olimpiadoje du kartus gerino pasaulio rekordą, bet tai buvo ne riba. 2009 m. pasaulio čempionate jamaikietis istoriniame bėgime užfiksavo 9.58 sek. laiką. Vėliau niekas nesugebėjo priartėti prie šio rekordo. |
| 2008 | Usain Bolt | Jamaika | 9.69 | |
| 2008 | Usain Bolt | Jamaika | 9.72 | |
| 2007 | Asafa Powell | Jamaika | 9.74 | |
| 2005 | Asafa Powell | Jamaika | 9.77 | Nuo 2005 m. iki 2007 m. 100 m bėgime lygių neturėjo jamaikietis A.Powellas. Jis 2005 m. užfiksavo naują pasaulio rekordą (9.77), o 2007 m. Italijoje, atsigavęs po traumų, jį dar šiek tiek pagerino (9.75). |
| 1999 | Maurice Greene | JAV | 9.79 | |
| 1996 | Donovan Bailey | Kanada | 9.84 | |
| 1994 | Leroy Burrell | JAV | 9.85 | |
| 1991 | Carl Lewis | JAV | 9.86 | |
| 1991 | Leroy Burrell | JAV | 9.90 | |
| 1988 | Carl Lewis | JAV | 9.92 | |
| 1988 | 1988 m. Seulo olimpiadoje vyrų 100 m bėgimo finalas buvo vienas skandalingiausių per istoriją. Kanadietis Benas Johnsonas finišavo per 9.79 sek. ir pasiekė naują pasaulio rekordą, bet juo džiaugėsi neilgai – vos po kelių dienų jis buvo pagautas dėl dopingo vartojimo ir diskvalifikuotas. |
|||
| 1983 | Calvin Smith | JAV | 9.93 | |
| 1977 | 1977 m. IAAF nusprendė tvirtinti tuos pasaulio rekordus sprinto distancijose, kurie buvo apskaičiuoti naudojant visiškai automatinę laiko skaičiavimo sistemą šimtųjų sekundės dalių tikslumu. |
|||
| 1968 | Jim Hines | JAV | 9.90 | |
| 1968 | Jim Hines | JAV | 9.95 | J.Hinesas tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, kuris 100 m nubėgo greičiau nei per 10 sek. Sakramente (JAV) vykusiose varžybose amerikiečio rezultatą pakartojo Ronnie Ray Smithas ir Charlesas Greene‘as. |
| 1968 | 1968 m. Meksiko olimpiadoje lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą vyko ant sintetinės dangos. |
|||
| 1960 | Armin Hary | Vakarų Vokietija | 10.0 | |
| 1956 | Willie Williams | JAV | 10.1 | |
| 1948 | 1948 m. Londono olimpiadoje pirmą kartą pradėtos naudoti starto kaladėlės bei imtas fiksuoti vėjo greitis. |
|||
| 1936 | Jesse Owens | JAV | 10.2 | J.Owensas pasaulio rekordą pagerino birželio mėnesį Čikagoje. Vos po poros mėnesių juodaodis amerikietis nuvyko į Berlyno olimpiadą ir Adolfo Hitlerio akivaizdoje iškovojo net 4 aukso medalius. |
| 1930 | Percy Williams | Kanada | 10.3 | |
| 1921 | Charles Paddock | JAV | 10.4 | |
| 1912 | Donald Lippincott | JAV | 10.6 | Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) pasaulio rekordus pradėjo fiksuoti 1912 m. D.Lippincottas Stokholmo olimpiadoje tapo pirmuoju pasaulio rekordininku, nubėgdamas 100 m per 10.60 sek. Tiesa, amerikietis rekordą pasiekė atrankos bėgime, o finale liko trečias. |
Moterų rekordai:
| Metai | Vardas | Šalis | Laikas | Faktai |
|---|---|---|---|---|
| 1988 | Florence Griffith Joyner | JAV | 10.49 | Amerikietė F.Griffith Joyner savo asmeninį rekordą 1988 m. Seulo olimpiadoje pagerino beveik puse sekundės, o ankstesnį planetos rekordą – 0.27 sek. Amerikietė išlieka greičiausia visų laikų moterimi |
| 1984 | Evelyn Ashford | JAV | 10.76 | |
| 1983 | Evelyn Ashford | JAV | 10.79 | |
| 1983 | Marlies Gohr | Rytų Vokietija | 10.81 | |
| 1977 | Marlies Gohr | Rytų Vokietija | 10.88 | |
| 1977 | 1977 m. IAAF nusprendė tvirtinti tuos pasaulio rekordus sprinto distancijose, kurie buvo apskaičiuoti naudojant visiškai automatinę laiko skaičiavimo sistemą šimtųjų sekundės dalių tikslumu. |
|||
| 1976 | Annegret Richter | Vakarų Vokietija | 11.01 | |
| 1976 | Inge Helten | Vakarų Vokietija | 11.04 | |
| 1972 | Renate Stecher | Rytų Vokietija | 11.07 | |
| 1968 | Wyomia Tyus | JAV | 11.08 | |
| 1968 | 1968 m. Meksiko olimpiadoje lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą vyko ant sintetinės dangos. |
|||
| 1965 | Irena Szewinska | Lenkija | 11.1 | |
| 1961 | Wilma Rudolph | JAV | 11.2 | W.Rudolph 1960 m. Romos olimpiadoje tapo pirmąja JAV lengvaatlete, iškovojusia tris aukso medalius vienose olimpinėse žaidynėse. Praėjus vos metams ji pagerino 100 m bėgimo pasaulio rekordą Štutgarte (Vokietija). |
| 1955 | Shirley Strickland | Australija | 11.3 | . |
| 1952 | Marjorie Nelson | Australija | 11.4 | |
| 1948 | Fanny Blankers-Koen | Nyderlandai | 11.5 | |
| 1948 | 1948 m. Londono olimpiadoje pirmą kartą pradėtos naudoti starto kaladėlės bei imtas fiksuoti vėjo greitis. |
|||
| 1937 | Stanislawa Walasiewicz | Lenkija | 11.6 | |
| 1934 | Stanislawa Walasiewicz | Lenkija | 11.7 | |
| 1933 | Stanislawa Walasiewicz | Lenkija | 11.8 | |
| 1932 | Tollien Schuurman | Nyderlandai | 11.9 | |
| 1928 | Myrtle Cook | Kanada | 12.0 | |
| 1928 | Kinue Hitomi | Japonija | 12.2 | |
| 1926 | Gundel Wittman | Vokietija | 12.4 | |
| 1922 | Mary Lines | Didžioji Britanija | 12.8 | |
| 1922 | Marie Mejzlikova II | Čekoslovakija | 13.6 | Tai pirmasis užfiksuotas moterų 100 m bėgimo pasaulio rekordas. M.Mejzlikova jį pasiekė Prahoje,,tuometinės Čekoslovakijos teritorijoje. |
info@sportas.lt
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
