Kroatijos krepšinio krizė: dažnai klausiame savęs, jei gali lietuviai, kodėl nebegalime mes?

„Lietuva yra krepšinio fenomenas, kuris turi viską, ką prarado Kroatija“, – drąsiai teigia žymiausias ir įtakingiausias Kroatijos sporto žurnalistas Bernardas Jurišičius. Ir tam yra labai akivaizdžių priežasčių. Jei reikėtų išrinkti labiausiai nuvylusią ir lūkesčių nepateisinusią rinktinę per pastaruosius 20 metų, be didesnės konkurencijos šiuose rinkimuose triumfuotų Kroatija. Ta pati šalis, kurios legendinės klubinės komandos prieš Kroatijai ištinkant krizei laimėjo penkis Eurolygos čempionų titulus per septynerius metus (1985–1991).

Ta pati šalis, kurios žaidėjai reitinguojami visų laikų geriausiųjų sąrašų viršūnėse – olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas Kresimiras Cosičius, triskart NBA čempionas Toni Kukočas, dukart Eurolygos ir dukart Europos čempionas Dino Radja, dukart Eurolygos čempionas Nikola Vujčičius ar vienu visų laikų geriausiu Europos žaidėju tituluojamas Draženas Petrovičius.

Kroatijos talentų kalykla toliau sėkmingai veikia. Šį sezoną NBA lygoje žaidė trys kroatai, dar trys per pastaruosius trejus metus buvo pašaukti pirmajame rate NBA naujokų biržos rate. Tarp jų – vienais talentingiausių visoje Europoje laikomi 12-u numeriu pasirinktas Dario Šaričius ir šiemet ketvirtu pakviestas Draganas Benderis. Iš viso per pastaruosius aštuonerius metu NBA naujokų biržoje buvo pašaukti net 8 aukštaūgiai iš Kroatijos, kurių ūgis – nemažesnis nei 208 cm. Vien šiemet 4, 23 ir 32 šaukimais pasirinktų D.Benderio, Ante Žižičiaus ir Ivaco Zubičiaus ūgiai – 215 cm, 211 cm ir 215 cm.

Kroatų taip pat buvo gausu ir Eurolygoje. 2015–2016 metų Eurolygos sezone žaidė 18 kroatų, tarp kurių – 10,7 taško rinkęs Krunoslavas Simonas iš Milano „Olimpia“, 10,3 taško pelnydavęs Ante Tomičius iš „FC Barcelona“, Zagrebo „Cedevita“ klubui 13,1 taško rinkęs Miro Bilanas, jo 24-erių metų komandos draugas Luka Babičius su 8,7 taško vidurkiu, 7,5 taško Bambergo „Brose Baskets“ pelnydavęs Leonas Radoševičius, 8,7 taško finalo ketverto dalyvei Vitorijos „Laboral Kutxa“ rinkęs Darko Planiničius ir 11,7 taško Stambulo „Anadolu Efes“ pelnydavęs D.Šaričius. Iš šių aštuonių paminėtų kroatų, kurie savo klubuose yra tarp svarbiausių žaidėjų, septyni žaidė Eurolygos „Top 16“ etape. 

Kroatija visuomet surinkdavo komanda, kuri „ant popieriaus“ visada buvo pajėgi kautis dėl medalių svarbiausiuose turnyruose. Tačiau kroatams skaudžiausia – rezultatų aptarinėjimas. Paskutinį kartą Kroatija ant nugalėtojų pakilos lipo prieš daugiau nei 20 metų, 1995-aisiais. Tik atsiskyrusi nuo Jugoslavijos, Kroatija 1992 metų olimpinėse žaidynėse žaidė finale (laimėjo sidabrą), 1993 metais Europos čempionate laimėjo bronzą, dar po metų – pasaulio čempionate dar viena bronza. 1995-aisiais Kroatija Europos čempionate ketvirtus metus iš eilės laimėjo medalį. Keturi medaliai iš keturių bandymų. Ir tuomet prasidėjo nuosmukis, sausra, kuri tęsiasi iki pat šių dienų.

Apie tai šią savaitę krepšinio analitikas Erildas Budraitis Kroatijoje kalbėjosi su 22 tūkstančius gerbėjų „Facebook“ socialiniame tinkle turinčiu Kroatijos žurnalistu B.Jurišičiumi, kuris pasidalino savo mintimis apie Kroatijos krepšinio nuosmukio priežastis, D.Benderį ir kitus jaunuosius Kroatijos talentus, Dontaye Draperio natūralizavimą, kroatų požiūrį į Lietuvą ir kitas aktualiausias temas.

– Visų pirma, kaip 4 milijonus gyventojų turinčiai Kroatijai pavyksta užauginti tokią gausybę krepšinio talentų?

– Bendrai kroatai yra aukštesni ir stipresni nei Europos vidurkis. Kroatija taip pat turi senas tradicijas ir meilę krepšiniui. Visoje šalyje – daugybė trenerių ir krepšinio klubų.

– Kodėl visi šie talentai nepadeda Kroatijos klubams ir nacionalinei rinktinei iškovoti pergalių?

– Tai milijono dolerių vertas klausimas. Mes tinkamo atsakymo ieškome jau 15 metų ir kol kas nieko neradome, bent jau nacionalinei komandai. Kalbant apie klubus, atsakymas yra aiškus. Pinigai. Geriausi talentai palieka Kroatijos klubus dar prieš jiems sulaukiant 20-ojo gimtadienio.

– Daugiausiai dėmesio šiuo metu sulaukia prieš savaitę ketvirtuoju numeriu NBA naujokų biržoje pašauktas Draganas Benderis. Kaip D.Benderį vertina kroatai bei ko pats tikiesi iš naujai iškepto Fynikso „Suns“ nario?

– D.Benderis yra be abejonės vienas talentingiausių tarp jaunesnių nei 20 metų žaidėjų pasaulyje. Jo ūgio–greičio koordinacija yra fantastiška, jis turi aukštą krepšinio lygio supratimą ir nesunkiai prisitaiko prie bet kokios sistemos ar komandos draugo. Žinoma, kol kas kyla klausimų dėl jo tvirtumo, bet jis vis dar jaunas. Apibendrinant – D.Benderis gali tapti trigubus dublius renkančiu žaidėju. 

– Be D.Benderio, jūs taip pat turite Mario Hezonją, Dario Šaričių bei dar kelis išskirtinio lygio talentus. Tavo nuomone, ar kuris iš jų turi potencialo ateityje atvesti Kroatijos rinktinę ant nugalėtojų pakilos?

– M.Hezonja ir D.Šaričius buvo savo kartos lyderiai, kurie padėjo jaunoms Kroatijos komandoms laimėti aukso medalius. Abu viduje turi potencialo tapti lyderiais, tačiau jie tai turi įrodyti suaugusiųjų krepšinyje. Jiems reikia patirties, tačiau jie gali tapti lyderiais, kurių Kroatijos nacionalinei rinktinei taip reikia.

– Graikijoje nacionalinė komanda populiarumu neprilygsta klubams, Lietuvoje – priešingai, nacionalinė komanda yra aukščiau visko. Kokia situacija yra Kroatijoje?

– Prasti rezultatai lėmė, kad žmonėms rinktinė neberūpi taip, kaip anksčiau. Vis dėlto vienas geras pasirodymas gali viską pakeisti. Kroatai myli savo nacionalines komandas, tačiau, deja, tik tada, kai jos laimi.

– Pakalbėkime plačiau apie jūsų rinktine. Kroatija nelaimėjo nei vieno medalio nuo pat 1995 metų. Kaip galite paaiškinti šią medalių sausrą?

– Kroatijos rinktinė retai pagrindiniams turnyrams surinkdavo pajėgiausią sudėtį. Visada būdavo problemų su traumomis ar nenoru žaisti, o elitinių žaidėjų spektras nebuvo toks platus. Tačiau svarbiausia – Kroatija prarado nugalėtojų dvasią ir savo legendas, kurios buvo atsitraukusios nuo Kroatijos krepšinio pastaruosius 15 metų. Tai įvyko dėl to, kad Kroatijos krepšinio federaciją valdė teisėjai, o ne krepšinio ekspertai.

– Ar manote, kad be talentų auginimo, Kroatija vėl gali būti elitinė jėga klubiniame ir rinktinių krepšinyje?

– Klubiniame krepšinyje – ne. Rinktinių lygmenyje – galbūt. Federaciją į savo rankas perėmė nauji žmonės ir jie bando išspręsti per pastarąjį dešimtmetį sukurtas problemas. Vienas puikus rezultatas, žinoma, pagreitintų procesą.

– Kaip Kroatijoje buvo sutiktos permainos klubiniame krepšinyje bei Eurolygos ir FIBA konfliktas?

– Aišku, kad nei viena maža šalis negali džiaugtis nauju Eurolygos formatu, kuris yra dėkingas didelėms šalims ir lygoms. FIBA pabudo per vėlai ir FIBA Čempionų lyga vargiai prilygs Eurolygai. Žiūrint realistiškai, mes kalbame apie aukščiausią lygį ir antrarūšę kokybę.

– Kroatija yra žinoma kaip patriotiška šalis, kuri visuomet turi daugybę talentingų žaidėjų, tad jūsų situacija – panaši kaip ir Lietuvoje. Vis dėlto Kroatija nusprendė pasikviesti pagalbos iš užsienio ir natūralizuoti amerikietį Dontaye Draperį. Kaip buvo priimtas šis sprendimas ir kokia buvo gerbėjų reakcija?

– Priežastis turėjo būti elitinio įžaidėjo trūkumas, tačiau D.Draperio pasikvietimas neišsprendė nieko ir nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Nuo pat šio sprendimo priėmimo Kroatijoje netyla debatai dėl užsieniečių natūralizavimo. Daugiau kroatų yra prieš žaidėjų natūralizavimą nei už.

– Nuo 1995 metų, kai laimėjote paskutinį medalį, Kroatijos rinktinei vadovavo 9 skirtingi treneriai. Visi jie buvo kroatai. Atsižvelgiant į tai, kad davėte Kroatijos pasą D.Draperiui, ar nesvarstėte samdytis trenerį iš užsienio?

– Šį sezoną tarėmės dėl Andrea Trincheri. Trenerio tėvas – italas, tačiau mama – kroatė, tad A.Trincheri laisvai kalba kroatiškai. Kroatijos federacija neturi pinigų nusisamdyti elitinį trenerį, o kviestis vidutinioką nėra prasmės. Bendrai, Kroatijos rinktinei visada vadovavo elitiniai kroatų treneriai.

– Ką kroatai mano apie Lietuvos krepšinį? Kokie Lietuvos ir Kroatijos skirtumai ar panašumai?

– Didžiulė dalis Kroatijos krepšinio fanų palaiko Lietuvą kaip antrąją komandą didžiuosiuose turnyruose. Mes panašūs – mažos šalys ir tautos. Todėl mes visada klausiame savęs, kodėl Lietuva gali, o Kroatija nebegali? Lietuva yra krepšinio fenomenas, kuris turi viską, ką Kroatija prarado. Pirmiausiai – laimėtojų dvasią. Todėl Lietuva yra visada favoritė bet kokiame didžiajame turnyre, nesvarbu kokią komandą jie atsivežtų.

– Per tarpusavyje žaistas 10 rungtynių Kroatija laimėto tik kartą. Kodėl Lietuva yra toks neparankus varžovas Kroatijai?

– Kaip minėjau anksčiau, dėl laimėtojų dvasios. Kroatijos komanda turi daugybę pakilimų ir nuosmukių kiekvieneriose rungtynėse. Tačiau kai reikalai krypsta į blogąją pusę, Kroatijos rinktinė nežino kaip išvengti prasmegimo juodojoje skylėje. Lietuva visada turi vieną stiprų lyderį lemiamiems momentams, o Kroatija tokio neturi.

– Kiekviena šalis norėtų turėti kuo daugiau krepšinio žvaigždžių ar legendų dėl daugybės priežasčių – žaidimo populiarinimo, motyvacijos, patirties perdavimo, šalies reklamos ir t.t. Kokį vaidmenį Kroatijoje vaidina daugybė Kroatijos krepšinio žvaigždžių vardai kaip Krešimiras Cosičius, Dino Radja, Toni Kukočius, Draženas Petrovičius ar Nikola Vujčičius?

– Deja, labai mažą arba galima sakyti, jokio. D.Petrovičius yra visiška legenda, tačiau kitos žvaigždės buvo dešimtmečiais atitrūkusios nuo Kroatijos krepšinio. Federaciją juos ignoravo metų metus, tad jie Kroatijos krepšinyje neturėjo žodžio. Tik praėjusiais metais, po permainų federacijoje, D.Radja, T.Kukočius, Stojko Vrankovičius buvo pakviesti prisijungti prie organizacijos. Tačiau Kroatija visada keistai elgėsi su savo sporto legendomis, tad tai mums nėra naujiena.

Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.