Nesėkmė Latvijoje: lietuvius nuskriaudė ir futbolo dievai, ir estų arbitrai (4)

Antrose rungtynėse iš eilės gerą žaidimą pademonstravusi Lietuvos vyrų futbolo rinktinė pergale nesidžiaugė. Skirtingai nei Klaipėdoje, trečiadienį Edgaro Jankausko auklėtiniai Liepojoje vykusiame Baltijos taurės susitikime patyrė skaudžią nesėkmę prieš kaimynus latvius (1-2), kuriuos lydėjo sėkmė.

Susitikime su estais lietuviai didelės kamuolio kontrolės neturėjo, bet demonstravo drausmingą žaidimą gynyboje ir išnaudojo susikurtas progas. O štai Latvijoje įvyko priešingai – kontrolė buvo, bet pritrūko gero atakų užbaigimo, kuo šeimininkai pasinaudojo.

Absoliutus dominavimas

Lietuvos rinktinė susitikimą Liepojoje pradėjo tarsi žaisdama namuose. Jau nuo pirmos minutės komanda griebė jautį už ragų ir atakavo latvių vartus. Šeimininkai tokiam scenarijui buvo nepasiruošę, tad tai pajutę svečiai didino spaudimą ir siuntė į varžovų baudos aikštelę vieną kamuolį po kito.

Mariano Paharso auklėtiniai pirmajame kėlinyje neperkando priešininkų žaidimo, kurie dominavo visose statistikos grafose. Lietuviai kamuolį kontroliavo 58 procentus laiko, vartų link smūgiavo septynis kartus, uždirbo net aštuonis kampinius ir atliko 29 perdavimus į varžovų baudos aikštelę. Latviai galėjo pasigirti tik dviem labai netiksliais smūgiais ir septyniais perdavimais į svečių baudos aikštelę.

Latvijos rinktinei pavyko kur kas geriau sužaisti antroje rungtynių pusėje. Nors joje ji kamuolį kontroliavo dar mažiau – 38 proc. laiko, į lietuvių vartus smūgiavo aštuonis kartus, iš kurių du bandymai virto įvarčiais. E.Jankausko auklėtiniai antrajame kėlinyje šeimininkams pagal smūgius nenusileido (8), bet atliko mažiau perdavimų į baudos aikštelę (9 prieš 10) ir uždirbo mažiau kampinių (1 prieš 3).

Lietuvos rinktinė stengėsi žaisti technišką futbolą, atliekant trumpus ir greitus perdavimus. Tačiau kaip ir rungtynėse su estais, netrūko ir tolimų perdavimų, kuriais puolime buvo ieškomi komandos atakuojantys žaidėjai: Lukas Spalvis, Fedoras Černychas, Vykintas Slivka, Arvydas Novikovas, Vytautas Lukša ir Nerijus Valskis. Situacija priklausė nuo latvių žaidimo. Dažniausiai tolimi perdavimai sekė po varžovų presingo, norint neprarasti kamuolio.

Jeigu lietuviai stengėsi kurti ir žaisti techniškai, tai latviai tokių motyvų savo žaidime turėjo labai mažai arba išvis neturėjo. Jie nevengė šiurkštaus žaidimo, nuo kurio stipriai nukentėjo Egidijus Vaitkūnas, Mantas Kuklys ir Vaidas Slavickas. Šeimininkai turėjo didelių problemų puolime, o ypač – pirmajame kėlinyje. Rinktinės žvaigždė, „Hamburger“ klube rungtyniaujantis puolėjas Artjomsas Rudnevsas, pirmoje rungtynių dalyje buvo nematoma. Komanda savo žaidimą grindė tolimais perdavimais varžovų baudos aikštelės link, bet toks taktinis sprendimas svečiams staigmena nebuvo.

Lietuvos futbolininkai šiame susitikime atliko kur kas daugiau tikslių perdavimų nei latviai. Pirmajame kėlinyje pagal šią kategoriją svečiai laimėjo 147 prieš 104, o antrajame – 194 prieš 88. Bendroje įskaitoje: 341 prieš 192.

Neišnaudotos progos

Kaip rungtynėse su estais, taip ir su latviais lietuviai įmušti pirmą savo įvartį galėjo 30-ą minutę. Po netikslaus perdavimo Kasparui Gorkšsui, Vykintas Slivka perėmė kamuolį ir išbėgo vienas prieš vartininką Andrį Vaninsą.

21-erių futbolininko kojos paskutinę akimirką sudrebėjo ir po jo smūgio kamuolys pataikė į skersinį. Tačiau tai buvo ne pabaiga, nes antru bandymu įvartį įmušti galėjo pirmas prie atšokusio kamuolio suskubęs A.Novikovas. Vienu lietimu į vartus smūgiavęs krašto saugas dar kartą sudrebino konstrukciją, tik šį kartą pataikydamas į virpstą.

V.Slivka rinktinėje tokia auksine proga nepasinaudojo antrą kartą per pastaruosius metus. Jaunajam futbolininkui proga nepavyko pasinaudoti ir Europos čempionato atrankos rungtynėse su šveicarais, kai išbėgęs prieš vartininką Yanną Sommerį kamuolį smūgiavo tiesiai į jį. Galbūt ateityje trečias kartas nemeluos?

Antrajame kėlinyje lietuviai užrūstino futbolo dievus. Jo pradžioje puikią progą įvarčiui pelnyti turėjo L.Spalvis. Po A.Novikovo perdavimo iš dešiniojo krašto puolėjas atsilaisvino nuo gynėjo ir susikūrė galimybę smūgiui. Lietuvio smūgis silpnas nebuvo, bet po jo kamuolys skriejo tiesiai į vartininką A.Vaninsą. Smūgis dešiniau ar kairiau būtų išvedęs Lietuvos rinktinę į priekį. Apmaudžiausia tai, jog po neišnaudotos progos įvartį įmušė latviai.

Spragos dešiniajame krašte

Jeigu pirmajame kėlinyje lietuviams nuo latvių atakų pavyko sėkmingai apsiginti, tai antroje rungtynių pusėje futbolininkus pradėjęs veikti nuovargis klaidų gynyboje išvengti neleido. Latviai pamatė atsivėrusią spragą mūsų komandos dešiniajame krašte ir per jį galėjo įmušti du įvarčius.

Kairiajame gynybos krašte dirbęs V.Slavickas daug problemų neturėjo. Per jo kraštą varžovai sukūrė vos keletą pusprogių, kurios tapo vartininko Ernesto Šetkaus lengvu grobiu.

Pirmasis rungtynių įvartis krito po perdavimo per Lietuvos rinktinės gynybos šerdį, tačiau dėl to mūsų šalies futbolininkų kaltinti negalima. Jie laiku žengė žingsnį į priekį ir paliko puolėją A.Rudnevsą nuošalėje, bet arbitrai iš Estijos to nepastebėjo ir leido šeimininkams ataką pratęsti.

Susitikimas nenusisekė dešiniojo krašto gynėjui E.Vaitkūnui. Futbolininkui pirmiausia išlaikyti koncentracijos nepavyko prieš latviams mušant pirmąjį įvartį. L.Klimavičius padarė viską, jog latvis būtų pristabdytas ir ataka užsitęstų. Į pagalbą suskubęs Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas bandė nieko nelaukęs išmušti kamuolį puolėjui iš po kojų, bet neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant žemės. Po to sekė perdavimas Arturui Zjuzinsui, o šis pasiuntė kamuolį į tuščius vartus.

Latviai būtų turėję mažiau galimybių įmušti įvartį, jei į gynybą būtų sugrįžęs V.Slavickas. Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkas vienintelis iškėlęs ranką apeliavo į teisėjų sprendimą neskirti nuošalės A.Rudnevsui, tad nieko nepešęs savo vartų link ėjo sparčiu žingsniu. Jeigu jis kartu su Dovydu Norvilu ir M.Kukliu būtų skuodę savo baudos aikštelės link, veikiausiai būtų sutrukdę A.Zjuzinsui pasižymėti. Nuo puolėjo prisilietimo prie kamuolio ir rezultatyvaus perdavimo komandos draugui praėjo lygiai šešios sekundės. O perdavimo A.Rudnevsui metu, minėti lietuviai buvo vienoje linijoje su įvarčio autoriumi. Skirtingai nei mūsų komandos saugai, pastarasis palengva bėgo į svečių baudos aikštelę ir ten susikūrė galimybę įvarčiui pelnyti.

Antrą kartą lietuviai buvo nubausti savo pačių ginklu – presingu. 72 minutę latvis neleido E.Šetkui pasiruošti smūgiui, tad jam teko nieko nelaukus kamuolį smūgiuoti kuo toliau nuo savų vartų. Kadangi perdavimas tikslus nebuvo, kamuolį perėmę šeimininkai surengė greitą kontrataką.

Lietuvos rinktinės gynėjai tokiam scenarijui buvo nepasiruošę, tad nespėjo tinkamai išsidėstyti gynybos linijoje. Šį kartą akmuo vėl krenta į E.Vaitkūno daržą, kuris nespėjo priartėti prie L.Klimavičiaus ir uždaryti „koridoriaus“. Į tarpą perdavimą atlikęs latvis suteikė savo komandos draugui galimybę iš krašto perduoti kamuolį į baudos aikštelę. Joje perdavimo laukė A.Rudnevsas, kurio pirmą smūgį atrėmė vartininkas E.Šetkus. Visgi slysdamas futbolininkas sugebėjo greitai atsistoti ir pasiųsti kamuolį į vartus galva.

Dar vienas latvių surengtas nemalonus išpuolis kairiuoju atakos kraštu buvo užfiksuotas 80-ą minutę. E.Vaitkūnas nusprendė prieš Davį Ikaunieksą gintis zona ir nedaug trūko, jog latvis būtų tuo pasinaudojęs. Futbolininkas įsiveržė į baudos aikštelę ir maždaug iš 13–14-os metrų stipriai smūgiavo kamuolį į tolimąjį vartų kampą. Kamuolys praskriejo arti skersinio.

Teisėjų šou

Kartais po rungtynių yra sakoma: „Teisėjams tai tikrai nebuvo pačios geriausios rungtynės“. Šią frazę galima priskirti trečiadienio susitikimui Liepojoje, kuriame teisėjavo arbitrų brigada iš Estijos: pagrindinis – Roomeris Tarajevas, linijos – Stenas Klaasenas ir Dmitri Vinogradovas bei pagalbinis – Juri Frischeris.

Teisėjai šiurkščiausią klaidą rungtynėse padarė 51 minutę, kai krito pirmasis įvartis. Po A.Zjuzinso perdavimo, A.Rudnevsas Lietuvos rinktinės gynėjų buvo paliktas nuošalėje. Bet šoninis teisėjas mistiniu būdu šio taisyklių pažeidimo nepastebėjo. Negana to, po dvikovos su L.Klimavičiumi, latvis svečių baudos aikštelėje į kamuolį sužaidė ranka, bet arbitrams nereikšmingas atrodė ir šis epizodas.

Arbitrai sulaukė kritikos ir dėl nefiksuotų pražangų arba jų fiksavimo vėluojant. Tokių epizodų netrūko abiejose aikštės pusėse. Pirmajame kėlinyje arti latvių baudos aikštelės buvo „nuskintas“ F.Černychas. Vėliau varžovo pastumtas skaudžiai ant žemės krito M.Kuklys, bet teisėjo švilpukas tylėjo.

Kadangi arbitrai „paleido rungtynių vadžias“, jiems išlaikyti susikaupimą iki pabaigos buvo sunku. Ne kartą teisėjas R.Tarajevas delsdavo fiksuoti taisyklių pažeidimą 3–5 sekundes, tad tai vertė nervintis ir futbolininkus, ir trenerius, ir stadione buvusius rinktinių gerbėjus.

Puikus charakteris

Nepaisant visų sunkumų, lietuviai pagirtinai kovojo kiekviename aikštės metre iki rungtynių pabaigos. Ryžtą atsitiesti psichologiškai demonstravo tas pats E.Vaitkūnas. Pirmajame kėlinyje nelaimėjęs nė vienos dvikovos, antrajame laimėjo tris ir stengėsi kaip įmanydamas spartinti tempą bei padėti komandai mušti įvartį.

Didelė dalis liaupsių atitenka F.Černychui ir po keitimo aikštėje pasirodžiusiam N.Valskiui. Jeigu V.Lukšai po keitimo sunkiai sekėsi įsilieti į komandos žaidimą, tai „Trakų“ atstovas pastebimas buvo tiek viename, tiek kitame aikštės kraštuose. Jis netgi atliko rezultatyvų perdavimą. O štai rinktinės kapitonas įmušė aukščiausios klasės įvartį, sugebėdamas kamuolį į vartus pasiųsti iš 16-os metrų išorine pėdos dalimi. Futbolininkas dar kartą patvirtino savo teiginį, kad tokius įvarčius muša dėl „geros uoslės“. Po šio įvarčio Lietuvos rinktinė atgaivino intrigą rungtynėse bei turėjo galimybę išplėšti lygiąsias.

Šiame susitikime Lietuvos rinktinėje kovingumu išsiskyrė keturi futbolininkai, kurie aikštėje laimėjo daugiausiai dvikovų: L.Klimavičius (17), M.Kuklys (13), E.Girdvainis (11) ir V.Slavickas (7). Keturias dvikovas laimėjo puolėjas L.Spalvis.

Kaip rungtynėse su estais, taip ir su latviais lietuvių žaidime buvo atliekamos savalaikės pražangos. Dažniausiai E.Jankausko komanda priešininkus pražangomis stabdė pačioje atakos pradžioje, aikštės viduryje.

Rinktinės variklis buvo A.Novikovas, kurio šiame susitikime buvo visur. Jis atliko perdavimus, uždirbo kampinius ir baudos smūgius, pats smūgiavo į vartus ir laiku pražangomis stabdė varžovus. Futbolininkas darė viską, jog vestų savo ekipą į pergalę, bet šį kartą jam pritrūko tikslumo.

Kadangi Lietuvos rinktinė pralaimėjo prieš Latviją, Baltijos taurės savininkas spręsis po šeštadienio rungtynių Estijoje tarp šeimininkų ir E.Jankausko auklėtinių skriaudikų. Tam, jog trofėjus keliautų į Lietuvą, reikalinga estų pergalė vieno arba dviejų įvarčių skirtumu. Jeigu estai laimės rezultatu 3-0, jie su lietuviais turės vienodą taškų bei įmuštų ir praleistų įvarčių santykį. Tačiau tarpusavio akistatoje savo pranašumą įrodė mūsiškiai.

Abejonių nėra – Lietuvos rinktinė Baltijos taurės nusipelno. Lieka tikėtis, jog šeštadienį mūsų šalies futbolininkai sulauks palankaus rezultato Taline ir pakiliomis nuotaikomis galės tęsti pasiruošimą kontrolinėms rungtynėms Krokuvoje su Lenkija.

Lietuvos rinktinė kontrolines rungtynes su lenkais žais pirmadienį. Susitikimas startuos 19 val. Lietuvos laiku. Lenkijos futbolininkams tai bus paskutinis draugiškas mačas prieš Europos čempionatą Prancūzijoje, tad mūsų šalies komandos neabejotinai lauks puikus išbandymas.

Rezultatas:

Latvija 2 – 1 Lietuva

50‘ [1 – 0] Artūrs Zjuzins

71‘ [2 – 0] Artjoms Rudnevs

84‘ [2 – 1] Fedor Černych

Mindaugas Drąsutis, Ivartis.net