D.Kasparaitis: „Jeigu NHL lygoje būčiau žaidęs 10 metų vėliau - visą laiką sėdėčiau ant nubaustųjų žaidėjų suolelio“ papasakojo, ką pakeistų, jeigu grįžtų 20 metų atgal

Vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų Darius Kasparaitis šiuo metu svečiuojasi Maskvoje, kurioje vyksta jubiliejinis, 80-asis pasaulio ledo ritulio čempionatas.

1992 metų olimpinis čempionas iš Elektrėnų dalyvauja tarptautiniame trenerių seminare, kuriame dalinasi patirtimis apie ledo ritulio skirtumą tarp rytų ir vakarų. Lietuvis su tinklapiu IIHF.com taip pat dalinasi prisiminimais apie įgūdžius profesionaliame ledo ritulyje, apie vyriausiųjų trenerių bei įgūdžių trenerių bendradarbiavimą.

„Gimiau pačiu laiku“, - apie savo karjerą kalbą pradėjo D.Kasparaitis. „Jeigu NHL lygoje būčiau debiutavęs dešimt metų anksčiau, jie būtų mane nužudę. Ir jeigu aš būčiau žaidęs dešimt metų vėliau - jie mane visą laiką laikytų ant nubaustųjų žaidėjų suolelio“.

D.Kasparaitis pripažįsta, kad laikas pakeitė tokius žaidėjus, koks buvo jis pats.

„Kodėl mes šiandien neturime tokių gynėjų kaip buvo Kasparaitis, Yushkevichius, Žitnikas? Vaikai nori pelnyti įvarčius. Kai aš su vaikais persikėliau į Floridą, jie nenorėjo treniruotis. Jie tiesiog norėjo paimti ritulį ir žaisti ledo ritulį“, - kalbėjo penkių vaikų tėvas.

43-ejų metų D.Kasparaitis seminare papasakojo daugeliui Lietuvos gerbėjų jau žinomą istoriją apie jo pirmuosius žingsnius ledo ritulyje.

„Kai buvau vaikas, man labai pasisekė su treneriais. Iš Rygos į Elektrėnus atvyko treneris. Kūrėsi miestas, kuris krepšinio šalyje tapo pagrindine Lietuvos ledo ritulio sostine“, - kalbėjo nuo aštuonerių metų treniruotis pradėjęs lietuvis.

„Ar žinote, kodėl Valerijus Vasiljevas pakvietė mane į Maskvos „Dynamo“? Lietuvoje žaidėme rungtynes su „Dynamo“ ir aš keletą kartų atlikau gerus jėgos veiksmus prieš Žamnovą. Jie buvo nustebę ir paklausė: „Kas jis? Mes laimime 10:0, o jis visus daužo!“

D.Kasparaitis taip pat prisimena, koomet jis vaikas žaidė prieš vieną iš garsiausių Sovietų jaunimo komandų, o legendinis gynėjas Vasiljevas ieškojo naujų žaidėjų „Dynamo“ komandai.

„Vasilievas per rungtynes priėjo prie mūsų suolelio ir paklausė kas aš toks? Gal noriu žaisti už „Dynamo“? Atsakiau, kad žinoma! Jis pridėjo, kad aš tikrai ten žaisiu. Jis vėliau išgėrė keletą butelių su mano tėvu, o aš išvykau į Maskvą“.

Lietuvą D.Kasparaitis paliko labai jaunas - vos keturiolikos metų. Pirmasis žaidėjas, kurį jis pamatė buvo Andrejus Nikolišinas - jis atrodė kaip tikras vyras.

D.Kasparaitis prisiminė, kad Lietuvoje tada buvo gana sunku jam rasti maisto, todėl jis atrodė labai lieknas.

„Mes neturėjome ką valgyti. Mums duodavo valgio kuponus, tačiau iššūkis buvo ne tik treniruotis, bet ir susirasti maisto“, - sakė D.Kasparaitis.

„Kuomet aš atvykau į Maskvą ir prisijungiau prie dvejais metais vyresnių vaikų, vienoje treniruotėje man teko skaudžiai susidurti su komandos draugu. Nors tada komandos draugas buvo nepatenkintas, tačiau aš supratau, kad ledo ritulyje galima ne tik mušti įvarčius“, - apie savo žaidimo formavimą pasakojo D.Kasparaitis. „Gaudavau klausimų, kodėl žaidžiu taip agresyviai - aš atsakiau, kad tiesiog bandžiau 14-metis išgyventi Maskvoje“.

Keturiolika sezonų NHL lygoje praleidęs ir Niujorko „Islanders“, Pitsburgo „Penguins, Kolarado „Avalanche“ bei Niujorko „Rangers“ komandose žaidęs D.Kasparaitis Maskvą paliko sulaukęs 20-ies metų.

Po NHL lygos, D.Kasparaitis dar žaidė Sankt Petersburgo SKA komandoje, o profesionalo karjerą baigė 2010 metais bei pasuko į nekilnojamo turto verslą.

„Kartais vaikų paklausia - ką veikia tavo tėveliai, o atsakymas dažniausiai būna toks, kad mama baigė universitetą ir vadovauja įmonei, o tėtis būna su mumis ir žaidžia ledo ritulį. Tačiau viską, ką pasiekiau gyvenime, tai padariau dėka ledo ritulio. Aš esu labai geras pavyzdys jaunuoliams - 14-os atvykau į Maskvą, vėliau žaidžiau Amerikoje - tai neįtikėtina! Mano charakteris bei geri draugai visada man padėdavo“, - pasakojo D.Kasparaitis.

„Dabar man jau 44-eri. Jeigu galėčiau grįžti 20 metų atgal, labiau klausyčiau trenerių bei analizuočiau klaidas. Taip pat labai bijodavau ilsėtis, nes maniau, kad taip prarasiu savo sportinę formą. Galbūt dėl to ir turėjau tiek daug traumų. Žaidėjams reikia suprasti, kad kartais poilsis yra reikalingas daug labiau nei treniruotės“.

D.Kasparaitis vis dar neatsisako svajonės užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlių, tačiau kad tai įvyktų, jam reikia dar bent metus žaisti Lietuvos čempionate. D.Kasparaitis tą sėkmingai daro jau tris metus.

„Aš visdar žaidžiu ledo ritulį. Siekiu rungtyniauti 2018 metų pasaulio čempionate ir atstovauti Lietuvos rinktinę. Ledo ritulio - ne krepšinio“, - juokavo D.Kasparaitis.

D.Kasparaitis net ir tokių metų yra vienas geresnių Lietuvos čempionate - jis per trejas rungtynes įmušė du įvarčius bei atliko 11 rezultatyvių perdavimų. 

Trenerių seminare Maskvoje taip pat dalyvauja ir „Hockey Punks Academy“ treneris bei Lietuvos vyrų rinktinės kapitonas Mindaugas Kieras, kuris D.Kasparaičiui atvežė ir Lietuvos čempionato sidabro medalį, kurį jie iškovojo su „Hockey Punks“ ekipa.