2012-ieji Lietuvos sportui: metų nusivylimai

Nepaisant skambių pergalių, 2012 metais Lietuvos sporte netrūko ir nusivylimų. Atletų garbę teršė dopingo skandalai, ne visiems sėkmingai klostėsi atranka į Londono olimpines žaidynes bei ne visi sportininkai realizavo savo galimybes svarbiausiuose metų startuose.

Sportas.lt apžvelgia didžiausius 2012 metų Lietuvos sporto nusivylimus.

Dopingas

Dar neužgijus žaizdoms po lengvaatletės Živilės Balčiūnaitės diskvalifikacijos, Lietuvos sportą vėl drebino dopingo skandalai. 2012 metų balandį Europos vicečempiono titulą iškovojęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis po poros mėnesių prarado šį titulą dėl anabolinių steroidų vartojimo. Sportininkas buvo diskvalifikuotas neribotam laikui, o šalies sunkiosios atletikos rinktinė patyrė skaudų smūgį – komanda neteko vienintelio kelialapio į Londono olimpines žaidynes.

Vos po kelių dienų Lietuvos olimpinė rinktinė dar labiau sumažėjo: diskvalifikuota vienintelė žaidynėse galėjusi startuoti plento dviratininkė Rasa Leleivytė. Lietuvės organizme aptikta draudžiamo preparato eritropoetino (EPO) pėdsakų. Lietuvos dviračių sporto federacija tikėjosi, kad šaliai skirtu vieninteliu kelialapiu į Olimpiadą pasinaudos kita dviratininkė – Inga Čilvinaitė, tačiau žaidynių organizacinis komitetas neakreditavo sportininkės, nes taisyklėse nurodoma, kad atletą galima pakeisti tik traumos atveju.

Neiškovoti olimpiniai kelialapiai

Aušrinė Trebaitė | AP/Scanpix nuotr.

2012 metų Lietuvos olimpinę rinktinę sudarė 62 sportininkai. Tai – net 11 atletų mažiau nei prieš ketverius metus vykusiose olimpinėse žaidynėse.

2008 metais Pekine penki Lietuvos sportininkai pasidabino medaliais, tačiau Londono olimpiadoje tik du iš jų turėjo galimybę apginti trofėjus: penkiakovininkas Andrėjus Zadneprovskis dar prieš prasidedant kvalifikacijai į Olimpiadą nusprendė baigti karjerą, o pastaraisiais metais traumų nualinti imtynininkas Mindaugas Mizgaitis ir dar vienas šiuolaikinės penkiakovės atstovas Edvinas Krungolcas nesugebėjo užsitikrinti olimpinio kelialapio.

Neplanuotai mažai kelialapių į Londoną iškovojo ir treko dviračių meistrai. Pasikeitus olimpinei programai, mėgstamiausioje asmeninio persekiojimo rungtyje kovoti dėl vietos Olimpiadoje negalėjo Vilija Sereikaitė, o grupinėse lenktynėse dėl taškų – Svetlana Pauliukaitė. Kelialapį iš rankų išleido treką krauju apliejusi Aušrinė Trebaitė, kuri griuvo Pasaulio čempionato omniumo varžybų metu. Dėl taisyklių pažeidimo tų pačių planetos pirmenybių vykusių Australijoje metu diskvalifikuotos komandinio sprinto atstovės Gintarė Gaivenytė ir Simona Krupeckaitė. Nepaisant to, kad pastaroji Londono treke startavo keirino ir sprinto rungtyse, gerbėjų lūkesčių ji nepateisino – dukart geriausia Lietuvos sportininke pripažinta atletė atitinkamai užėmė septintą ir penktą pozicijas.

Skaudūs smūgiai olimpinei rinktinei buvo ir lengvaatletės Eglės Balčiūnaitės bei imtynininko Mindaugo Ežerskio nesėkmės kvalifikacinio periodo metu, badmintonininko Kęstučio Navicko ir tenisininko Ričardo Berankio traumos.

Olimpiadoje neišvydome iš 16 medalių Europos stalo teniso čempionatuose iškovojusios Rūtos Paškauskienės. Tiesa, sportininkė dėl kelialapio net nebandė kovoti – stalo tenisininkei vasaros pabaigoje gimė antrasis sūnus.

Trauma apkartinusi olimpinį debiutą

Vilma Rimšaitė | AFP/Scanpix nuotr.

Šiais metais Lietuva pirmąkart turėjo BMX dviračių atstovą olimpinėse žaidynėse. Kelialapį į Olimpiadą iškovojo Vilma Rimšaitė. Debiutą žaidynėse dviratininkei apkartino likus vos kelioms savaitėms iki svarbiausio gyvenimo starto patirta trauma. Sportininkė treniruotės metu griuvo ir susilaužė delnikaulį. Be to, V.Rimšaitei trūko riešo raiščiai, todėl valdyti dideliu greičiu lekiantį dviratį sportininkei tapo sudėtinga.

Į Londoną dviratininkė išvažiavo, tačiau stebuklo nesukūrė: sportininkė liko 14-a tarp 16 dalyvių.