Interviu su 2012 metų „Formulės 1“ čempionu S.Vetteliu

Sebastianas Vettelis vakar (11-25) Brazilijos GP lenktynėse užsitikrino trečiąjį „Formulės 1“ pasaulio čempiono titulą ir tokiu būdu tapo jauniausiuoju triskart pasaulio čempionu.

Vokietis lenktynėse finišavo šeštoje vietoje, todėl mintimis apie pergalę čempionate su žurnalistais pasidalino privačioje spaudos konferencijoje, o ne toje, kurioje buvo kalbinami pirmose trejose vietose finišavę sportininkai.

Klausimas: Ar jau supratai, ką pasiekei?

Sebastianas Vettelis: „Ne. Kol kas sau dar neturėjau laiko. Kol kas labai sunku tinkamais žodžiais apibūdinti šios dienos lenktynes – kas galėjo susiklostyti blogai, susiklostė. Tačiau niekada nepraradome tikėjimo. Apsisukęs ketvirtame posūkyje pastebėjau, kad link manęs lekia daug bolidų. Nuspaudžiau stabdžius ir stengiausi išvengti kitų bolidų važiuodamas atbulas.“

„Bolidas buvo pažeistas iki leistinos ribos. Matėme, kad sausoje trasoje neturėjome greičio ir kad tiesiosiose buvome labai lėti. Dėl to kiti lengvai galėjo mus lenkti, o mums atlikti lenkimo manevrus buvo labai sudėtinga. Tuomet praradau radijo ryšį, sustojimą atlikau netinkamu metu. Užsidėjau sausai trasai skirtas padangas, tačiau po to iškart pradėjo lyti. Tarpinės padangos dar nebuvo paruoštos, nes negalėjau apie savo sustojimą pranešti radijo ryšiu.“

„Laimei, šlapioje trasoje buvome greiti. Galėjome kompensuoti trūkstamą bolido greitį važiuodami kitokiomis trajektorijomis ir darydami kai ką kitaip nei kitos komandos. Tuomet lenktynės baigėsi važiuojant paskui saugos automobilį – be abejonės tuo metu nežinojau, ar mano iškovotos pozicijos pakako. Prieš keletą ratų man buvo pranešta, kad mano pozicija yra gera, tačiau po to pamačiau Lewiso Hamiltono ir Nico Nulkenbergo avariją. Žinojau, kad Fernando buvo priekyje ir žinojau, kad jie taip pat važiavo prieš Fernando. Taigi, nežinojau (ar man pavyko laimėti čempionatą), o po to, kai apie tai man pranešė komanda, jaučiausi neįtikėtinai. Tačiau vyrukai negalėjo girdėti manęs, nes mano radijas buvo sugedęs.“

„Vis dar esu pilnas adrenalino. Šiandienos lenktynės buvo neįtikėtinos, tačiau sunkesnės nei kitiems, nes važiavome pažeistu bolidu ir neturėdami radijo ryšio, o jis, važiuojant tokiomis sąlygomis, buvo labai svarbus. Jūs išvydote puikų šou, o mes turėjome kovoti iki pačios pabaigos.“

Klausimas: Kaip jautiesi tapęs jauniausiuoju triskart pasaulio čempionu?

S.V.: „Sunku parinkti tinkamus žodžius. Manau, kad yra du vyrukai, kurie tai yra padarę anksčiau. Be abejonės, turėjau atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje, tačiau taip pat manau, kad savo sėkmę galime susikurti patys sunkiai dirbdami. Manau, kad vienas iš geriausių dalykų „Formulėje 1“ yra tai, kad savo laikus galime palyginti su tais, buvusiais, 10, 20, 30 ar 40 metų atgal.“

„Laikai pasikeitė, tačiau jie ir toliau kinta, nes pasaulis kinta kiekvieną dieną. Nežinau, ką pasakyti.“

„Esame čia, San Paule, kur Ayrtonas Senna gimė ir buvo palaidotas. Laimėjęs čempiono titulą čia tikrai nežinau ką pasakyti.“

„Turiu padėkoti visiems komandos nariams. Jums tai gali skambėti kaip standartinė frazė ir kartais sulaukiu kritikos už standartinių frazių panaudojimą, tačiau jaučiuosi komandos nariu. Nesijaučiu svarbesnis dėl to, kad vairuoju bolidą. Tai, ką pasiekėme šiandien, yra sunkaus darbo, kurį įdėjome nuo mano prisijungimo prie komandos, vaisius. Komanda sunkiai dirbo viso šių metų sezono metu.“

„Sezonas baigėsi ir nuo rytojaus komanda atiduos visas jėgas kurdama kitų metų RB9 bolidą. Negalime gyventi manydami, kad aš esu labai dėkingoje pozicijoje, palyginus su kitais komandos darbuotojais, kurių jūs net nepažįstate. Tačiau aš pažįstu visus vyrukus gamykloje – šį darbą dirbu ne todėl, kad man rūpi tai, koks atlyginimas įrašytas į mano sutartį. Jį dirbu todėl, kad man patinka automobilių sportas, „Formulė 1“.“

„Vakar vyrukai manęs paklausė, ar nervinuosi. Atsakiau, kad taip, nes priešingu atveju man nebūtų ką čia veikti. Jei nesijaudinčiau, kokia prasmė čia būti? Jaudinuosi visą laiką, kai užgęsta šviesos ir mes pradedame lenktyniauti.“

„Savimi buvome visus šiuos metus, net ir tuomet, kai žmonės darė tuos dalykus, kurių mes net nebūtume svarstę. Neturime teisės komentuoti kitų komandų veiksmų. Privalome užtikrinti, kad atliksime savo namų darbus.“

„Laimėjome 2010, 2011 metais. Turime labai protingą vyruką, kuris nuolatos man kartoja, kad sunkiausia yra nugalėti keletą kartų iš eilės. Privalome išlikti susikoncentravę, susikaupę ir galvoti, kaip nugalėti dar kartą. Štai kodėl nuolatos sau kartoju, kad kita diena – tai kitos lenktynės. Privalome užtikrinti, kad jomis pasimėgausime.“

Klausimas: Kas nutiko pirmojo rato incidento metu?

S.V.: „Startas buvo gana geras. Buvau patenkintas, tuomet šiek tiek per anksti įjungiau KERS sistemą. Dėl to ją išnaudojau dar iki pirmojo posūkio. Tuomet susilyginau su Marku ir jis mane prispaudė prie trasos krašto. Dėl to įvažiavimas į pirmąjį posūkį pasidarė dar prastesnis. Jei būčiau buvęs užsispyręs ir vistiek būčiau sukęs į posūkį, būčiau nulaužęs savo priekinį sparną.“

„Turėjau pristabdyti, vėl įjungti pirmąją pavarą. Tuo pasinaudojo kiti ir aš praradau keletą pozicijų. Ketvirtajame posūkyje gavau smūgį į šoną be jokios priežasties. Manau, kad Bruno tuo metu kovojo su kitu pilotu. Apšilimo rato pradžioje pradėjo purkšti nesmarkus lietus, buvo slidu ir galbūt jis tai pamiršo. Situacija buvo tokia pati, kaip ir pirmajame posūkyje. Trajektorija susiaurėjo, o mano bolidas pasitarnavo jam kaip stabdis. Tai tikrai mums nepadėjo.“

Klausimas: Ar šis titulas buvo iškovotas sunkiausiai, ar dėl to jis vertingesnis?

S.V.: Manau, kad sudėtinga yra visuomet, nes galiausiai lyginame su tuo, kas įvyko praeityje. Šį kartą galvojame tikrai ne apie dabartį. Nepaisant to, tai buvo labai sunkus sezonas tiek dirbant trasoje, tiek už trasos ribų. Sezono metu pakilimų ir nuopilių neišvengė ne vienas pilotas, tačiau kaip ir minėjau, išlikome susikoncentravę ir tai buvo svarbiausia.“

„Manau, kad pažvelgę į veidrodį galime būti patenkinti savimi. Nėra prasmės apsimetinėti kažkuo kitu. Nesistengėme apgaudinėti kitų ir savęs.“

„Buvo sunku, nes mūsų komanda stengėsi neperžingti ribų, o kiti bandė mus nugalėti peržengdami ribas. Su tuo turėjome kovoti viso sezono metu. Svarbiausia buvo išlikti savimi.“

„Nesu šventasis. Padariau klaidų kaip ir visi kiti, tačiau pripažįstų suklydęs. Trečiojoje kvalifikacijos dalyje spaudžiau per smarkiai ir peržengiau ribą. Nebuvau tobulas ir susidūriau su problemomis, tačiau man nėra sunku tai pripažinti. Vistiek turėjau priežastį manyti, kad galiausiai mums pasiseks.“

Klausimas: Ar kitas iššūkis – laimėti titulą su kita komanda?

S.V.: „Noriu pasimėgauti šiuo momentu. Bandžiau jums paaiškinti, kad svarbiausia šiuo metu yra komanda. Nenoriu pradėti galvoti apie tai, kas nutiks kitais ar dar kitais metais. Noriu pasimėgauti šia akimirka kiek galėdamas ilgiau. Kažkuriuo metu man reikės perkrauti baterijas, kad kitame sezone būčiau aukščiausios formos.“

„Esu su šia komanda. Turiu kontraktą iki 2014 metų pabaigos. Esu patenkintas tuo, ką pasiekiau iki šiol ir manau, kad tai dar ne pabaiga. Esu laimingas ir įsipareigojęs komandai. Šiuo metu negalvoju apie kitą komandą ar apie ką nors kitą.“

„Esu labai patenkintas ta pozicija, kurioje esu dabar. Neįtikėtina, ką mums pavyko pasiekti. Christianas radijo ryšiu minėjo žmonių pavardes, kurie pasiekė tą patį, ką ir aš, tačiau jis pamiršo Prostą. Mano radijas neveikė, todėl negalėjau jam to pasakyti. Jis paminėjo visus, išskyrus Prostą, o Prostas turi net keturis titulus.“

„Sezonas buvo sunkus. Per septynerias pirmąsias lektynes pergales šventė septyni skirtingi pilotai, nuopolių patyrė visi. Tačiau galiausiai viskas sustojo į savas vėžes, kai tai buvo svabiausia. Pabaigoje kova buvo artimesnė nei tikėjomės, tačiau to nė karto neminėjome.“

„Buvo labai svarbu, kad tikėjome savimi nuo pat sezono pradžios. Mūsų bolidas buvo panašus į praėjusių metų. Negalėjau pasinaudoti savo triukais ir vairavimo stiliu, kad priversčiau bolidą veikti tinkamai ir tuo manipuliuoti. Sezono pradžioje bolido galas nebuvo stabilus. Darėme viską, kad pagerintume situaciją. Žengėme pakankamai didelį žingsnį ir jį žengėme tinkama linkme. Dėl to bolidas tapo toks, koks man labiau patinka.“

„Tinkama linkme viskas pakrypo natūraliai. Atgavome anksčiau turėtą konkurencingumą ir pastatėme save į geresnę poziciją. Buvo keletas sunkių lenktynių – be abejonės, prieš šių metų sezoną visi praradome daug prispaudžiamosios galios ir stabilimo bolido gale.“

„Išlikome susikoncentravę kiekviename žinsnyje. Dirbome su bolidu, žengėme žinsnius bloga linkme. Sumokėjome už tai didelę kainą, tačiau išmokome pamokas ir dėl to labai nesijaudindavome. Darėme klaidas, tačiau iš jų mokėmės ir sugebėjome patobulinti bolidą.“

Klausimas: Ar tai buvo sunkiausios tavo karjeros lenktynės?

S.V.: „Sakiau tai radijo ryšiu, tačiau jūs to negirdėjote. Sakiau, kad tai buvo mano sunkiausios lenktynės. Ne tik dėl to, kad kovodamas dėl titulo negalėjau atsipalaiduoti – pažiūrėkite, kiek kilo problemų: praradau radijo ryšį, negalėjau kalbėtis su komanda, apsisukau trasoje ir pažeidžiau bolidą. Viename rate važiavome paskutinėje pozicijoje, tačiau atsitiesėme. Tai padarėme nuolat kintančiomis oro sąlygomis. Atlikome nereikalingą sustojimą, kuris mums kainavo 20-22 sekundes, prieš pat prasidedant lietui.“

„Mes vistiek finišavome šešti. Tai geras rezultatas. Kai kuriose lenktynėse būtume buvę patenkinti finišavę šeštoje vietoje. Galime džiaugtis ir tuo, kad šioje vietoje finšavome ir paskutinėse lenktynėse, kuriose sprendėsi čempionato likimas. Viskas susiklostė mūsų naudai, todėl daugiau ir nėra ką pasakyti.“