V.Aleknos sportinis kelias: du dešimtmečiai pasaulio elite

Penktadienį (09-07) tarptautinę sportininko karjerą baigė tituluočiausias Lietuvos sportininkas 40-metis Virgilijus Alekna. Sportas.lt apžvelgia daugiau nei 20 metų trukusį disko metiko sportinį kelią.

Vaikystėje žaidė krepšinį

Nedaug trūko, kad V.Alekna nebūtų tapęs lengvaatlečiu: vaikystėje aukšto ūgio jaunuolį patraukė krepšinis. „Nuo vaikystės svajojau būti sportininku. Iš pradžių norėjau būti krepšininku, bet vėliau pasirinkau lengvąją atletiką. Tikrai neįsivaizduoju savęs niekur daugiau nei sporte“, – prieš kelis metus portalui Delfi.lt pasakojo disko metikas.

Sportas nėra svetimas ir dukart olimpinio čempiono šeimai: žmona Kristina – buvusi trišuolininkė, kuriai iki šiol priklauso 10-as geriausias rezultatas Lietuvos istorijoje, o sūnūs Mykolas ir Martynas lanko lengvosios atletikos treniruotes pas garsią trenerę, Olimpiados dalyvę, Iriną Krakoviak-Tolstiką.

Iškovojo tris olimpinius apdovanojimus

Sportinį kelią stambiausiose varžybose V.Alekna pradėjo 1994-ųjų Europos čempionate Helsinkyje, užimdamas 17 vietą. Jaunajam talentui vos per dvejus metus pavyko įsiveržti į pasaulio disko metikų elitą ir pirmosiose karjeroje olimpinėse žaidynėse, kurios vyko Atlantoje (JAV), užimti 5 poziciją. Būtent po Olimpiados ant lietuvio kaklo pradėjo spindėti pirmieji medaliai: 1995 metais pasaulio čempionate sportininkas iškovojo sidabro apdovanojimą, o po metų Europoje pelnė bronzą.

2000 metų sezonas V.Aleknai ypatingas – sportininkas ne tik iškovojo pirmąjį olimpinį aukso apdovanojimą, bet ir Lietuvos čempionate Kaune pasiekė antrą geriausią rezultatą disko metimo varžybose istorijoje – 73,88 m. Sidnėjaus olimpinėmis žaidynėmis prasidėjo įspūdinga serija, trukusi iki 2007-ųjų: disko metikas visose svarbiausiose sezono varžybose būdavo pirmas arba antras.

Tiesa, pelnęs antrą olimpinį auksą lietuvis neturėjo galimybės Atėnų olimpiniame stadione apibėgti garbės rato. Varžybų nugalėtoju buvo paskelbtas vengras Robertas Fazekasas, tačiau jau po paros jis buvo diskvalifikuotas dėl dopingo taisyklių pažeidimo. „Tai normali pergalė. Varžovas pažeidė taisykles. Tarsi būtų užmynęs ant sektoriaus ribos arba pateikęs į tinklą“, – konkurento nekaltino lietuvis.

Trečią olimpinį apdovanojimą V.Alekna iškovojo prieš ketverius metus Pekine. Nors 2007-ųjų pasaulio lengvosios atletikos čempionate disko metikas liko 4-as, lietuvis neslėpė, kad į Kinija vyko kovoti dėl pirmosios vietos, todėl po finalo teigė, jog trečia vieta jam yra pralaimėjimas. „Sunku iš karto, dar nenurimus emocijoms, atsakyti, kodėl diskas neskriejo toli. Manau, kad pagrindinė problema - sušlubavusi metimo technika. Nepavyko atlikti metimų taip, kaip norėjau“,– tada sakė V. Alekna.

Pasirodymą Olimpiadose sportininkas baigė kiek daugiau nei prieš mėnesį, Londono žaidynėse užimdamas 4-ą vietą.

Virgilijus Alekna | AP/Scanpix nuotr.

Pelnė tarptautinį pripažinimą

Olimpiniai medaliai nėra vieninteliai svarbūs trofėjai sportininko kolekcijoje. Disko metikas 2003 ir 2005 metais tapo pasaulio čempionu, 1997-aisiais ir 2001-aisiais pasaulio vicečempionu, o iš Europos čempionatų parsivežė po vieną visų spalvų medalį. Už sportinius nuopelnus lengvaatletį įvertino tiek aukščiausi valstybės pareigūnai, tiek sporto sirgaliai: V.Alekna net 4 kartus buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku (2000, 2004, 2005 ir 2006 metais).

Lietuvio pasiekimai neliko nepastebėti ir už šalies ribų: 2000 metais Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalo „Track and Fields News“ jis buvo pripažintas geriausiu pasaulio atletu, o 2005-aisiais išrinktas geriausiu Europos lengvaatlečiu. Be to, 2007 metais disko metikas buvo inauguruotas UNESCO sporto čempionu. Šis titulas yra suteiktas vos 13 pasaulio sportininkų.

Gali būti išrinktas naujuoju LTOK prezidentu

Dar šią savaitę V.Alekna užsiminė, kad jis sulaukė didžiųjų sporto šakų federacijų palaikymo ir žada kelti kandidatūrą tapti naujuoju Lietuvos tautinos olimpinio komiteto prezidentu. Sportininkas jau turi darbo patirties sporto valdžios institucijose: jis jau beveik metus užima Vidaus reikalų ministerijos patarėjo sporto klausimais pareigas. Tiesa, LTOK prezidento rinkimų metu kiekviena federacija turės vienodą skaičių balsų, todėl ne ką mažiau šansų užimti dabartinio prezidento Artūro Poviliūno vietą turėtų ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė, kuri savo kandidatūros dar neiškėlė.