Biatlonas: nuo slidinėjimo iki irklavimo

Biatlonininkus drąsiai galima vadinti žiemos sporto lyderiais Lietuvoje. Sočio olimpinėse žaidynėse galime išvysti net 8 biatlonininkus, kurie atstovaus mūsų šaliai. Sportas.lt apžvelgia šios prestižinės žiemos sporto šakos ypatumus.

Ką biatlonininkai veikia vasarą?

Nors žiemos sporto sezonas nėra ilgas, biatlonininkai turi itin trumpas atostogas, kurios prasideda kovo pabaigoje–balandžio pradžioje ir trunka vos kelias savaites. Kai kurie sportininkai dar balandį važiuoja į specialius tunelius, kuriuose slidinėja ant sniego. Tarpsezoniu didelis dėmesys skiriamas šaudymui. Įdomu tai, kad sportininkai, siekdami pagerinti taiklumą, dažnai tik imituoja šaudymo procesą. Imitacija padeda šlifuoti techniką, t. y. sportininkui nereikia galvoti apie užsiveriantį taikinį. Svarbiausia – šūvių atlikimas. Sunkiausias darbas atliekamas vasarą, kada biatlonininkai prakaitą lieja bėgiodami, važinėdami riedslidėmis bei dviračiais, šuoliuodami ir vaikščiodami į kalnus ar stiprindami pečių juostą irkluodami.

Trasų trūkumas

Vienintelė pritaikyta riedslidžių trasa Lietuvoje yra žiemos sporto sostinėje Ignalinoje. Biatlonininkai gali treniruotis ir įvairiuose parkuose, turinčiuose dviračių takus, tačiau čia jie susiduria su problema: parkuose ne visi žmonės vaikščioja pėstiesiems skirtose zonose. Sportininkas, važiuodamas riedslidėmis, gali išvystyti net 50km/h greitį, todėl, vaikams išbėgus į dviračių taką, treniruotė gali baigtis trauma ar rimtu sužalojimu. Susidūrimų tikimybę padidina tai, jog daugelis poilsiautojų nežino, kad riedslidės neturi stabdžių.

(Lietuvos biatlono federacija nuotr.)

Rengiami vasaros biatlono čempionatai

Vasaros pabaigoje ir rugsėjį tarptautinė biatlono federacija (IBU) organizuoja vasaros biatlono čempionatus. Šiose varžybose slidinėjimą sportininkams pakeičia bėgimas arba važiavimas riedslidėmis. Nepaisant to, kad didžiosios biatlono valstybės šiems čempionatams neskiria didelio dėmesio, tikimasi, jog vasaros biatlono varžybos padės populiarinti šią sporto šaką trečiojo pasaulio šalyse. Ką tik pasibaigusiame atvirajame vasaros biatlono Europos čempionate (krosas+šaudymas) buvo galima išvysti Kenijos atstovą, kuris jaunimo grupėje finišavo 21-as.

Rezultatams įtakos turi ir sėkmė

Sportininkų rezultatus lemti gali net keletas veiksnių: vėjo stiprumas šaudykloje, slidžių sutepimas ar net... sniegas. Startuojant dideliam dalyvių skaičiui, pirmoje startuojančiųjų pusėje esantys biatlonininkai dažnai turi pranašumą, nes sportininkams sukant ratus trasoje, sniegas ima tižti. Vis dėlto svarbiausias rezultatus lemiantis veiksnys – psichologija. Net ir pasiekęs puikią sportinę formą, biatlonininkas gali likti toli nuo lyderių, kadangi 2-4 šaudymo zonose išlaikyti koncentraciją, kada pasirodymą stadione stebi keliolika tūkstančių aistruolių, nėra lengva.

Olimpinių kelialapių medžioklė

Nors iki Sočio olimpinių žaidynių dar liko kiek daugiau nei metai, olimpinė kvalifikacija jau įpusėjo. Biatlonininkai turi įvykdyti ne tik asmenines kvalifikacijas (varžybose neatsilikti tam tikru laiku nuo lyderių trejeto), bet ir su komanda patekti tarp 20 geriausių šalių 2012-ųjų ir 2013-ųjų pasaulio čempionatuose.

Jei lietuviai yra 20-ieji, šalis į Olimpiadą galės deleguoti 4 biatlonininkus. Jei mes esame nors viena pozicija žemiau, Sočyje startuoti galėtų tik vienas biatlonininkas. Po 2012-ųjų pasaulio biatlono čempionato, vykusio Ruhpoldinge (Vokietija), tiek vyrų, tiek moterų rinktinės yra 23 vietoje, tačiau nuo geriausių šalių dvidešimtuko atsilieka nedideliu taškų skaičiumi.

Olimpiadai ruošiasi Diana Rasimovičiūtė, Aliona Sabaliauskienė, Marija Kaznačenko, Natalija Kočergina, Tomas Kaukėnas, Aleksandras Lavrinovičius, Karolis Dombrovskis, Karolis Zlatkauskas ir Rokas Suslavičius.