Valdininkų sprendimai palies Lietuvos sportą

Pasibaigus Londono olimpinėms žaidynėms dauguma sportininkų po trumpų atostogų pradės ruoštis kitam olimpiniam ciklui. Nepaisant to, ne visi atletai yra užtikrinti, kad jų sporto šaka bus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ar 2020-ųjų olimpiadoje. Sportininkų planus gali keisti valdininkų sprendimai.

Šiuolaikinė penkiakovė – pavojuje

Lietuvos sporto aistruolius turėtų neraminti tai, kad „juodajame sąraše“ atsidūrė ir sporto šaka, kurioje per pastarąsias tris olimpiadas mūsų šalies atletai iškovojo net 4 apdovanojimus: 2004-aisiais sidabrą pelnė Andrėjus Zadneprovskis, po ketverių metų jis pasidabino bronza ir ant garbės pakylos lipo drauge su komandos draugu Edvinu Krungolcu, kuris iškovojo sidabrą, o šiemet, vos prieš 2 dienas, auksą pridėjo Laura Asadauskaitė.

Nors šiuolaikinė penkiakovė yra viena seniausių sporto šakų (į olimpiados programą įtraukta dar 1912 metais), Tarptautiniam olimpiniam komitetui užkliuvo tai, kad net į svarbiausias penkiakovininkų varžybas susirenka nedaug žiūrovų. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija, siekdama padidinti aistruolių susidomėjimą, dar po Pekino olimpinių žaidynių ėmėsi drastiškų veiksmų –  sujungė šaudymo ir bėgimo rungtis. Varžybos tapo dinamiškesnės bei patrauklesnės žiūrovams, tačiau neišvengta ir nesklandumų – naujai sukurtoje kombinuotoje rungtyje imta naudoti lazerinius šautuvus, kurie net varžybų metu retkarčiais stringa.

2016-ųjų, gal net ir 2020-ųjų olimpiadose į medalius galėtų pretenduoti ne vien L.Asadauskaitė. Vilčių teikia ir pasaulio čempionato prizininko Justino Kinderio pasiekimai bei jaunosios Gintarės Venčkauskaitės pasirodymas Londone, kur sportininkė žymiau nuo tituluotos komandos draugės atsiliko tik vienoje rungtyje – fechtavime. Nors Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių programoje šiuolaikinė penkiakovė dar bus, ar išvysime šią sporto šaką po aštuonerių metų, paaiškės kitąmet vyksiančioje asamblėjoje, kurios metu Tarptautinio olimpinio komiteto nariai nuspręs, kurias sporto šakas reikia pakeisti kitomis.

Kurios dviračių treko rungtys bus Rio de Žaneire?

2013-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto asamblėjos metu bus svarstoma ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių programa. Nors jau žinomos visos 28 sporto šakos, kurias išvysime kitoje vasaros olimpiadoje, dar nėra nuspręsta dėl kai kurių sporto rungčių, pavyzdžiui, dviračių treko.

Prieš ketverius metus vykusiose Pekino olimpinėse žaidynėse moterų dviračių treko varžybose buvo tik 3 disciplinos: individualus sprintas, individualus persekiojimas ir grupinės lenktynės dėl taškų. Tąkart Lietuvai atstovavo trys dviratininkės (Simona Krupeckaitė, Vilija Sereikaitė ir Svetlana Pauliukaitė). UCI (tarptautinė dviračių sporto federacija) nusprendė praplėsti moterų rungčių skaičių iki 5, tačiau pašalinti individualų persekiojimą ir grupines lenktynes bei įtraukti keirino, komandinio persekiojimo, komandinio sprinto ir omniumo (daugiakovės) rungtis.

Būtent dėl šio sprendimo Londono olimpiadoje neišvydome daugkartinės pasaulio ir Europos čempionatų prizininkės Vilijos Sereikaitės, kuri specializuojasi persekiojimo varžybose. Nepaisant to, 6 vietą Pekino olimpinėse žaidynėse užėmusi sportininkė nepraranda vilčių startuoti Rio de Žaneiro olimpiadoje. Manoma, kad kitais metais vyksiančioje asamblėjoje ši rungtis gali būti sugrąžinta į olimpinę programą.

(Fotodiena/Alfredas Pliadis)

Ar Lietuva turės atstovą burlenčių varžybose?

Londono olimpinėse žaidynėse Lietuva pirmąkart turėjo savo atstovą burlenčių varžybose – Juozą Bernotą. Debiutas Olimpiadoje jam susiklostė sėkmingai: sportininkas užėmė aukštą 12 vietą. Deja, šioje rungtyje J.Bernotas po ketverių metų Rio de Žaneire startuoti negalės: Tarptautinė buriavimo federacija (ISAF) nusprendė RS:X klasės burlenčių rungtį išbraukti iš olimpinės programos. Ją pakeis buriavimas jėgos aitvaru (angliškai „kiteboarding“). Didžiosios Britanijos burlentininkas Nickas Dempsey, kuris Londone iškovojo sidabro medalį, šitaip sutiko ISAF žinią: „Oho, netikėta. Tai buvo svarbus sprendimas ir labai skaudi diena burlentininkams. Mano širdis yra su visais siekiančiaisiais būti čempionais ir vaikais, svajojančiais tapti olimpiečiais“.