Po paskutinio greičio ruožo B.Vanago ranka – vėl lede

2016.01.15 10:39

Benediktas Vanagas

Ant Benedikto Vanago rankos – vėl ledas. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane” komandos pilotas po finišo 11-ajame Dakaro ralio etape neslėpė skausmo, o kairę ranką nardino ledo vonioje. Tą pačią, kuri Dakare lūžo prieš metus.

Lenktynininkas iš Lietuvos, įveikęs 100 kilometrų trasos, pajuto, kad sportinis „Toyota HILUX“ automobilis neveikia taip gerai, kaip turėtų. Sustojus paaiškėjo, jog sugedo vairo stiprintuvas. Likusius 330 greičio ruožo kilometrų išdžiuvusių upių vagomis, brastomis ir kopomis B. Vanagui teko įveikti sukandus dantis.

Savo blog‘e B.Vanagas pasidalino važiavimo metu užklupusiomis mintimis, nupasakojo, kokia jėga veikė rankas, o Dakaro ralį palygino su teroristu.

Pateikiame B.Vanago blogą:

Daug jausmų ir filosofinių minčių šiandien.

Pradėsiu nuo pradžių. Dakaras palengva keliauja į finišą. Strategiją turim. Tikslus irgi. Pas mus dvidešimtuke pilna greituolių, kurie nori mus aplenkti ar kuriuos mes.

Šiandien nusprendėme būti greiti, bet techniški. Pirmus 100 km viskas vyko kaip per sviestą. Staiga pajutom, kad po šuolių kažkas po automobiliu kliūna. Sustojome pažiūrėti. Pasirodo išlindusi automobilio kėlimo koja. Ir bala vairo stiprintuvo skysčio po automobiliu. Išsimontavo prieš dvi dienas dėl patikimumo pakeista jungtis.

Keltuvą susitvarkėm. Vairo stiptintuvui - amen.

Tai reiškia 330 km su tokiu vairu, kuris praėjusiais metais man sulaužė riešą. Perspektyva ne kokia.

Tačiau kito kelio nėra. Keliaujam į priekį.

Pakeliui vėl gelbėjam mūsų komandos bičiuliui, lenkui, Adam Malysz. Bandant jį traukti iš fesh fesh nutrūksta vilktis. Skolinam savają.

O tada 5.5 valandos kančios.

Įsivaizduokit, kad Jums stovint per alkūnes pusiau sulenktomis rankomis duoda laikyti 100 kg svarmenį (liaudyje vadinama štanga). Vieną ir kitą galą nuolatos veikia nenuspėjamos milžiniškos jėgos. Ir taip be perstojo penkias su pusės valandos.Tai taip man teko atvairuoti greičio ruože.

Nesiguodžiu, dalinuosi.

Filosofinių minčių kilo daug.

Prisiminiau filmą "Desperado" (pamenat, su Antonio Banderas).

Dakarą pradėjau lyginti su teroristu. Kuris pradžioj bando palaužti psichologiškai, emociškai. Paskui techniškai. O paskui jau ir sveikatą gadina.

Prisiminiau ir anekdotą apie krokodilą Geną ir Knysliuką. Kai nei rankyčių nei kojyčių nejautė.

Nepasakojau ankščiau, bet ranka po praėjusių metų istorijos Dakare neveikė kaip norėjau. Buvo sunkumų. Dabar ji gavo tokių smūgių... Šaldau ir keliausiu vaistų nuo skausmo. Tikiu, iki ryt susitvarkysiu.

Šiemet nebuvo nei dienos be istorijų, kurių nepageidaučiau.

Kad ir ką nori pasakyti Visata, vis tiek viską padarysim iki galo. Padarysim geriausia ką galim!

Šiandien 36. Absoliučiai 26 pozicija.

Liko TIK 2 dienos! J

PS Gavau pravardę. Greičio ruožas buvo neralus. Į jo pabaigą, sakau šturmanui:

Seba, but stage is great, right?

Jis tyliai atsako: You are Robocop...

Vyčio genai. Pas Jus tokie patys