B.Vanago blogas: poilsio dienos mintys, pradedam ruošti strategiją

Poilsio diena sudėtingiausiame automobilių sporto ultramaratone turi keletą reikšmių. Pirmoji – simboliškai žymi Dakaro vidurį. Antroji - poilsį, nes jo tikrai reikia. Reikia visiems.

Sakote – lygybės nėra. Gal. Sarkastiška, tačiau poilsio taisyklė negalioja vieniems svarbiausių komandos žmonių – technikams. Specialistams, kurie palaiko gyvybines technikos funkcijas alinančių lenktynių metu.

Per savaitę technika sudėvima taip, kad jai būtina bent paros hospitalizacija reanimacijos skyriuje. Tuomet galima dar lenktyniauti savaitę skiriant esamą minimalų laiką tarp greičio ruožų bei žmogiškųjų resursų galimybių.

Pamenat posakį, vargšai toliau skursta, turtingieji dar labiau turtėja? Panašiai yra ir Dakare. Esat girdėję sampratas: gamyklinė ar privati komanda? Kuo gi jos skiriasi? Iš esmės, tai galima apibūdinti vienu žodžiu - resursais.

Gamyklinės komandos turi geriausius vairuotojus ir kokybiškiausią techniką. Vadinasi greičio ruožuose praleidžia mažiausiai laiko. Trasa kurioje važiuoja, mažiausiai sugadinta. Bivake būna ankščiausiai. Grįžus jų laukia armija technikų ginkluotų kokybiškais įrankiais ir, labai svarbu, kalną keitimui paruoštų automobilių agregatų. Taip, taip, būtent, agregatų, nes juos keisti greičiau nei perrinkinėti atskirai. Vien Peugeot komanda, trasoje dalyvių pavidalų turi daugiau aptarnaujančių automobilių nei lenktyniaujančių ekipažų.

Privačios, kaip, kad mūsų :General financing – Autopaslauga by Pitlane“, gi turi žymiai kuklesnes galimybes aukščiau paminėtiems resursams, vadinais turi išleisti ženkliai didesnį vidurkį energijos per santykinį vienetą. Tuomet padidėja klaidos rizika. Pervargsta žmonės. Trūksta detalių, automatiškai nebegali generuoti aukšto rezultato.

Gamyklinės komandos susižeria visą eterį, automatiškai su jais bendradarbiauti nori partneriai iš viso pasaulio. Privačios komandos atlieka mėsos funkciją. Juk reikia kažkuo užpildyti dalyvių gretas.

Trumpai apie automobilį. Toyota Hilux praėjusiam Dakare buvo naujas automobilis. Kaip privati komanda galėjome įsigyti tik dvejomis evoliucijomis žemyn specifikaciją. Šių metų gamyklinė Toyota visa galva aukštesnė nei buvusi praėjusiais metais. Jei praėjusiais metais dar galėjau „įkasti“ kolegoms vairuojantiems gamyklinės specifikacijos Toyota, tai šiemet tai ypač sunku padaryti.

Artimiausiu metu Toyota kviesis diskusijai apie naują automobilį komandai. Toyota pažadėjo, kad svarstys šiųmetinės specifikacijos bolidą. Pagyvensim, pamatysim. Visa tai dar tampa ir finansiniais įsipareigojimais. Dideliais įsipareigojimais.

Ši retorika jokiu būdu ne tam, kad pagalvotumėt, kad mūsų reikia gailėti. Mes puikiai žinojom, kur einam ir kokios mūsų laukia žaidimo sąlygos. Žinome savo misiją, o ji, patikėkit, nėra tik sportinio rezultato siekimas. Manau, kad paskaičiavus efektyvumą per išleistą eurą, būtume vieną geriausių rodiklių turinčia komanda beveik tūkstančio dalyvių kariaunoje iš viso pasaulio. Tačiau eurų mūsų rinkoje, kaip žinia, nėra tiek daug. Tad būk kiek nori efektyvus, bet mastas irgi svarbus.

Širdį glosto (bet esmės nekeičia) gamyklinių komandų narių plėkšnojimas per petį, sakant, kad turint taip paruoštą komandą mes galime didžiuotis. Mes irgi žinome, kad didžiuotis yra kuo. Visų pirma tuo, kad esame Lietuviai. Mūsuose per tūkstantmetį užkoduota be galo daug vertingos informacijos, o ji būtent užrakinta Vytyje. Tačiau čia nesiplėsiu. Kaip sakė Vinstonas Čerčilis (Antrojo pasaulinio karo metais Jis buvo Didžiosios Britanijos premjeru): „fanatikai - žmonės nenorintis pakeisti nuomonės, o temos negalintys“ J.

Pamenu pirmąjį savo Dakarą. Velnias griebtų, tada klydome gerokai daugiau nei dabar. Dabar jau su šypsena prisimenu epizodą, kai vertėmės kalnų serpantinų keliuke, ir tik per laimingą atsitiktinumą nenudardėjom žemyn. Automobilis liko kaboti ant prarajos krašto. Visą šį vaizdą užfiksavo Eurosport kameros. Ir transliavo jį visam pasauliui. Transliavo su teiginiu: „These brave Lithuanians“ (Verčiant: šie drasūs lietuviai). Išties lietuviai drąsūs. Žvelgiant į įstoriją, visada buvo tokiais. Šis faktas - man viena svarbiausių mūsų komandos pirmojo Dakaro misijų Lietuvai.

Praėjusiais metais laimėjome privačių komandų įskaitą. Kitaip tariant, buvome geriausi tarp ne didžiausius biudžetus turinčių komandų. Šiemet organizatoriai transliuoja, kad esame greičiausi megėjai (amateurs). Ir kitaip galime atrodyti palyginus mus, nykštukus, su gamykliniais monstrais?

Dakaro apžvalgose transliuojamose į beveik 200 pasaulio valstybių, bei socialiniame tinkle Facebook, turinčiame virš 1.3 milijono vartotojų, parodoma, kaip po avarijos tampa sunku važiuoti su skilusiu stiklu. Lietuviai išspiria stiklą, užsideda apsauginius akinius ir toliau tęsia lenktynes. Vadinasi Jie dar ir sumanūs, bei pasiruošę netikėtumams. Žinau, kad nedaugelis supranta to, ką pasakoju svarbą. Bet mes patys esame atsakingi už rodymą pasauliui to, kokiais iš tiesų esame. Jei kiekvienas pradėsime valstybei duoti daugiau nei iš jos imame, gyvenimas pradės gerėti bei, svarbiausia, taps dar labiau orus. Ko, tikiu, retsykiais trūksta.

Reziume parašyto aukščiau: Man garbė būti lietuviu. Matau mūsų pranašumus. Ir žinau, kad ne dydyje visada esmė. Būdami tokiais kokie esame – galime būti gerokai lankstesni.

Dakar 2016. Čia ir dabar. Įpusėjus mūsų išbandymą pradeda ryškėti galimybių bei pasiruošimo statistika. Jau turime sukaupę informaciją, kaip sekasi mums, kokios mūsų stipriosios pusės, kur dar reiktų tobulėti. Lygiai taip pat matome kaip sekasi mūsų bičiuliams ir konkurentams.

Šiuolaikiniame Dakare, kai konkurencija kasmet didėja milžiniškais tempais, detaliau suplanuoti visą Dakarą nėra įmanoma. Tad mūsų strategija buvo pirmą lenktynių dalį daryti geriausia ką galime. Persiritus per Dakar‘o vidurį planuoti tolimesnius žingsnius.

Ką mes pamatėme šių metų sudėtingiausiose planetos lenktynėse? Visų pirma, užaugusią konkurenciją. Dakaras visad pasižymėjo didele koncentracija geriausių pasaulio pilotų. Šiais metais prie Jų prisijungė dar bent 5‘i aukščiausios klasės specialistai. Plius, gamyklinė Peugeot komanda, kuri po praėjusių metų nesekmės, panašu, kad turi visus šansus laimėti lenktynes.

TOP 20 pilnai užgrūstas pavardėmis bei galimybėmis. Prieš mus, šiuo metu esančius 27 vietoje, tik keletas panašių galimybių komandų. Visi kiti stipriai kito kalibro. Ar tai mus stabdo? Žinoma, kad ne.

Pirmojoje Dakaro dalyje padarėme keletą klaidų, kurios mums kainavo apie valandą bendroje įskaitoje. Tačiau nesu matęs nei vieno piloto ar komandos, kuri įveiktų šį ultramaratoną be klaidų. Viduje, šiek tiek kirba, kad taip nutiko. Tačiau dabar yra tokia informacija, nuo kurios privalome atsispirti.

Pasak Dakaro organizatorių, lenktynės dabar tik prasidės. Tai, ką veikėme iki šiol, palyginus, tėra tik vaikų žaidimai. Manau, kad daug kam artimiausios trys dienos gali sumaišyti visas kortas. Tai mažiau liečia stipriausias komandas. Jie gerai žino, ką daro.

Mūsų tikslas dabar - išvengti klaidų. Greičio mes turime pakankamai.