5 (ne)įmanomi scenarijai Lietuvos krepšinyje 2016 metais

2015-ieji metai Lietuvos krepšiniui buvo ir sėkmingi, ir pastovūs: jei Donato Motiejūno blykstelėjimą Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir Lietuvos rinktinės sidabrinį žygį Europos čempionate galima būtų vadinti sėkme, tai Kauno „Žalgirio“ penktą LKL čempionų titulą iš eilės bei patekimu į „Top 16“ etapą vainikuotą sezoną Eurolygoje – pastovumu.

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net savo skaitytojams ir Lietuvos krepšiniui linki ne tik sėkmingų, bet ir intriguojančių 2016-ųjų metų. Kaip kad drama taškas į tašką labiausiai kaitina sirgalių kraują įtemptose krepšinio rungtynėse, taip netikėtos, tačiau didžios pergalės ir neplanuoti įvykiai labiausiai didina susidomėjimą šia sporto šaka.

Pateikiame penkias prognozes Lietuvos krepšiniui 2016 m., kurioms išsipildžius, susidomėjimas krepšiniu Lietuvoje dar labiau išaugtų.

1. „Lietuvos rytas“ pabaigs „Žalgirio“ hegemoniją

2015-ieji metai Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo metraščiuose galėtų būti ištrinti. Bent jau to norėtų daugelis šios komandos gerbėjų. Eilinis beviltiškas pasirodymas LKL finalo serijoje (0:4) ir didžiules ambicijas nubraukęs žygis Europos taurėje šiame sezone, akivaizdu, nubloškė sostinės komandą į dugną.

Nuo dugno atsispirti „Lietuvos rytas“ mėgina su 44 metų specialistu Tomu Pačėsu priešakyje. Dėl šio trenerio kandidatūros galiausiai sutarę „Lietuvos ryto“ vadovai veikiausiai priėmė teisingą sprendimą. T.Pačėso debiutas „Lietuvos ryte“ rodo, kad jis ne veltui buvo gerbiamas dėl sugebėjimo įdiegti savo komandoms discipliną ir gerą gynybą. Nors objektyviai vertinti vilniečių galimybes po keturių LKL čempionato rungtynių su Panevėžio „Lietkabeliu“, Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“, Klaipėdos „Neptūnu“ ir Kėdainių „Nevėžiu“ nėra visiškai teisinga, akivaizdu tik tai, jog „Lietuvos ryto“ žaidime atsirado tvarka.

Prognozuoti „Lietuvos ryto“ triumfą LKL finale jau šiame sezone yra drąsu ir galbūt pernelyg naivu. Tačiau daugelis neutralių krepšinio sirgalių, ko gero, sutiktų, kad tokios beprotiškos prognozės išsipildymas intrigą Lietuvos klubiniame krepšinyje gerokai sustiprintų. Tuo pačiu ir susidomėjimas šia sporto šaka išaugtų, ypatingai Vilniuje. Jei „Lietuvos rytui“ su T.Pačėsu jau šį sezoną pavyktų pasiekti LKL finalą ir jame nutraukti penkerius metus besitęsusią „Žalgirio“ hegemoniją, Lietuvos krepšinyje vėl įsiliepsnotų toji jau senokai vos rusenanti intriga – Vilnius prieš Kauną.

Jasikevičius

2. Šarūnas Jasikevičius stos prie „Žalgirio“ vairo

Kai 2014 metų birželio 6 dieną Šarūnas Jasikevičius papsėjo čempionišką cigarą, buvo aišku, kad jau visai netrukus Lietuvos krepšinyje atsiras dar vienas itin perspektyvus treneris. Kai po poros mėnesių „Žalgiris“ paskelbė, jog Š.Jasikevičius prisijungė prie Gintaro Krapiko trenerių štabo, nemaža dalis „Žalgirio“ gerbėjų ėmė fantazuoti, kaip vieną dieną viena ryškiausių šalies krepšinio istorijos asmenybių perims legendinės komandos vairą.

Gali būti, kad šiai svajonei išsipildyti lemta bus jau 2016 m. Dvejus metus šio darbo amato mokęsis Š.Jasikevičius niekada neslėpė, kad turi didelių ambicijų trenerio karjeroje. Jei „Žalgiris“ Eurolygos „Top 16“ etape atrodys prastai, o sezono finiše išsipildys pirmoji prognozė, labai tikėtina, kad vasarą „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio postas atsilaisvins.

Ir jei taip nutiks, galima neabejoti, jog pirmasis kandidatas, su kuriuo Paulius Motiejūnas susės prie vieno stalo, bus Š.Jasikevičius. Ko gero, retas abejoja, kad šis charizmatiškas, puikiai krepšinį išmanantis ir juo kvėpuojantis žmogus bus sėkmingas treneris.

Keletą kartų Graikijos žiniasklaidoje pasirodydavo pranešimai apie tai, kad viena ar kita komanda norėtų jau dabar suteikti Šarui šansą vadovauti jos žaidimui. Pats Š.Jasikevičius yra prasitaręs, kad vyriausiojo trenerio karjerą norėtų pradėti komandoje, kuri turėtų reikiamus išteklius pergalėms skinti tučtuojau. Ar „Žalgiris“ Š.Jasikevičiui yra tokia komanda? Tą, ko gero, žino tik jis pats.

Bet kokiu atveju, pamatyti Š.Jasikevičių prie „Žalgirio“ vairo būtų labai įdomu.

Motiejūnas

3. Donatas Motiejūnas ir Jonas Valančiūnas pakeis komandas

Abu Lietuvos krepšininkai, šį sezoną rungtyniaujantys Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), yra klubuose, kurie kaunasi dėl aukščiausių vietų savo konferencijose. Tiek Donato Motiejūno atstovaujama Hjustono „Rockets“, tiek Toronto „Raptors“ su Jonu Valančiūnu puoselėja ambicingus tikslus.

Ten, kur yra didelės ambicijos, yra ir didžiuliai reikalavimai bei lūkesčiai. Jeigu „Raptors“ reguliarųjį sezoną Rytų konferencijoje pradėjo pakankamai sėkmingai, tai „Rockets“ vis dar išgyvena krizę ir rimtai mąsto apie permainas.

Permainos labiausiai gresia D.Motiejūnui. Artėjant mainų laikotarpio pabaigai vasario 18 dieną, 25 metų 213 cm ūgio lietuvio, kuris neseniai pasveiko po sudėtingos nugaros traumos, pavardė ne kartą šmėžavo JAV žiniasklaidos kanaluose, kuriuose buvo kalbama apie potencialius mainų dalyvius.

„Rockets“ siekia tik vieno – čempionų žiedų. Hjustono klubas supranta, kad tikslui įgyvendinti daug laiko neturi. Tuo pačiu „Rockets“ suvokia, jog norint tapti NBA čempionais, būtina suburti kuo pajėgesnę sudėtį. Gali būti, kad vasarą apribotuoju laisvuoju agentu tapsiantis D.Motiejūnas bus įtrauktas į mainus, kuriais „Rockets“ sieks prisivilioti dar vieną NBA žvaigždę.

Kiek kitokia yra J.Valančiūno padėtis „Raptors“ klube. Nuo pat 23 metų 213 cm ūgio Lietuvos vyrų rinktinės vidurio puolėjo atvykimo į Torontą 2012 m., „Raptors“ aiškiai deklaravo norą paversti J.Valančiūną komandos ašimi. Tą patvirtino ir praėjusią vasarą J.Valančiūno pasirašyta nauja ketverių metų 64 milijonų JAV dolerių vertės sutartis.

Dvejus metus iš eilės atsinaujinimo procesą įsukusi „Raptors“ nesugebėjo peržengti pirmojo Rytų konferencijos atkrintamųjų varžybų barjero. Klubui vadovaujantis Masai'us Ujiri per pastaruosius keletą metų atliko nemažai svarbių ėjimų, kurie, tikima, atsipirks.

Tačiau jei „Raptors“ dar kartą liks nieko nepešusi, galima neabejoti, kad drąsių sprendimų nebijantis M.Ujiri ateinančią vasarą gerokai pasiraitos rankoves. Tada dėl savo ateities klube negalės būti tikras nė vienas krepšininkas ar treneris. Įskaitant ir J.Valančiūną.

Sabonis

4. D.Sabonis 2016 m. NBA naujokų biržoje savo pavardę išgirs pirmajame dešimtuke

19 metų 211 cm ūgio Domantas Sabonis jau spėjo apšilti kojas Eurolygoje, pasidabinti Europos vyrų čempionato sidabro medaliu su Lietuvos rinktine. Šį sezoną jis pradeda garsiais pareiškimais Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA).

Antrus metus Gonzagos universiteto komandoje rungtyniaujantis lietuvis idealiai naudojasi komandos draugo Pržemeko Karnowskio trauma. Jis ėmė dominuoti vienoje iš stipriausių NCAA pirmojo diviziono konferencijų ir du kartus buvo pripažintas naudingiausio savo konferencijos savaitės krepšininku.

Jau praėjusiame sezone NBA komandų skautai, NCAA apžvalgininkai ir įvairūs JAV krepšinio ekspertai ėmė kalbėti apie didžiulį D.Sabonio potencialą. Šį sezoną apie lietuvį kalbama dar garsiau. Tuo tarpu NBA naujokų biržų pasirinkimus prognozuojantis kanalas „NBAdraft.net“ šiuo metu D.Saboniui skiria dešimtąjį šaukimą 2016 m. naujokų biržoje.

Be jokios abejonės, prognozės sezono eigoje dar gerokai keisis. Yra didelė tikimybė, kad ne itin pajėgioje ateinančių metų naujokų biržoje D.Sabonis sulauktų didelio pasisekimo. Tiesa, yra vienas „bet“. D.Sabonis ir jo tėvas Arvydas yra kalbėję apie tai, kad skubėti nėra prasmės. Jaunas krepšininkas gali nuspręsti dar dvejus metus pažaisti NCAA ir įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Lietuva

5. Lietuvos rinktinė pasidabins olimpiniais medaliais

Pamenate, kokios prognozės sklandė 2015 m. Europos čempionato išvakarėse? Pamenate, kokia niūri ateitis Lietuvos rinktinei buvo piešiama grupės etapo įkarštyje? Tačiau geriausi mūsų šalies krepšininkai sugebėjo daugybę pesimistų ir realistų paversti optimistais. Patys save pranokę jie trečią kartą šalis krepšinio istorijoje pasidabino Europos čempionato sidabro medaliais.

Sidabro medaliai Senojo žemyno pirmenybėse yra didžiulis laimėjimas. Tačiau ne ką mažiau tada džiugino faktas, kad Lietuvos rinktinė išvengė mirtininkų kvalifikacijos į olimpiadą ir išsikovojo vietą galutiniame olimpinio krepšinio turnyro dvyliktuke.

Ateinančią vasarą Lietuvos rinktinė į Rio de Žaneirą vėl vyks be didžiulių lūkesčių. Ji tikrai nebus pati talentingiausia turnyro komanda. Tačiau galbūt ji dar kartą parodys, kad krepšinyje ne viskas atsiremia į individualų žaidėjų meistriškumą.

Su sugrįžusiu Donatu Motiejūnu, patobulėjusiais Domantu Saboniu ir Mindaugu Kuzminsku, sezono metu „Žalgiryje“ įsižaidusiu Mantu Kalniečiu bei trimis Jonais – rinktinės vedliais: Jonu Kazlausku, Jonu Valančiūnu ir Jonu Mačiuliu – tokia Lietuvos rinktinė gali labai daug.

Po šešiolikos metų pertraukos Lietuvos vyrų rinktinė gali ir vėl pasidabinti olimpiniais medaliais. To jai ir Lietuvos krepšiniui palinkėkime 2016 metais.