„Lietuvos ryto“ žaidėjų įvertinimai Europos taurės reguliariajame sezone ir pažymiai trims strategams
Lavrinovičius (Edvardas Blaževičius, Fotodiena.lt)
Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas baigė pasirodymą Europos taurės turnyre. E grupėje žaidę vilniečiai pasiekė 2 pergales ir patyrė net 8 nesėkmes bei liko paskutiniai, šešti.
Portalas Krepsinis.net nusprendė kiekvieno vilniečių krepšininko pasirodymą įvertinti pažymiu dešimties balų sistemoje. Savo pažymį gavo ir trys vyriausieji treneriai.
8. Kšištofas Lavrinovičius. Veteranas atidavė visą širdį ir visas jėgas, tačiau to buvo maža. Aukštaūgis puikiai išnaudojo savo žaidimo laiką ir buvo labai naudingas. Būtent jo įspūdingas pasirodymas lėmė pergalę prieš „Bešiktaš“, o kai visi jau buvo nuleidę rankas, Kšištofas kovojo tiek Saratove, tiek Vilniuje prieš PAOK. Žinoma, kad didžiausias brolio trūkumas yra gynyba, tačiau šią problemą turėjo visa komanda.
7,5. Nicolas Laprovittola. Argentiniečio statinėje medaus dviem deguto šaukštais virto paskutinieji du Europos taurės mačai. Arvydas Gronskis gerokai riboja įžaidėjo laiką tiek LKL, tiek Europos taurėje, o ir pats N.Laprovittola neatrodo motyvuotas toliau kažką veikti Vilniuje, todėl turbūt su juo bus atsisveikinta. Nepaisant to, galima konstatuoti, kad N.Laprovittola yra geras atakų organizatorius ir tinkamoje komandoje jis rungtyniautų dar geriau.
6,5. Antanas Kavaliauskas ir Deividas Gailius. Kapitonui pasirodymą trikdė traumos. Pirmajame rate jis sužaidė visus mačus, o antrajame – tik paskutinius du. Akivaizdu, kad „Lietuvos rytui“ stigo pagrindinio „centro“. Reikia pripažinti, kad A.Kavaliauskas toli gražu nebuvo tas žaidėjas, kurį „Lietuvos ryto“ gerbėjai matė praėjusį sezoną. Per daug neigiamų emocijų, per daug apeliacijų į arbitrus ir per mažai naudingo žaidimo. Nuoširdu buvo A.Kavaliausko ašaros ant suolo paskutinės dvikovos metu. Tai puikiai iliustruoja „Lietuvos ryto“ ir jo paties pasirodymą pirmajame etape.
Iš D.Gailiaus daugelis tikėjosi geresnio pasirodymo. Dar praėjusį sezoną jis siautė Eurolygoje, bet Europos taurėje buvo neblogas vidutiniokas. Dvitaškius klaipėdietis metė labai gerai (64 proc.), bet stigo tritaškių taiklumo (35,3 proc.) ir statistikoje nematomo dalyko – pasitikėjimo savimi. Tačiau tai buvo visos komandos didžiausia problema.
5,5 Gediminas Orelikas. Šiam sunkiajam krašto puolėjui, kuris per mačą sugriebdavo 1,5 kamuolio, galima buvo skirti ir žemesnį įvertinimą, tačiau balą šiek tiek pataisė labai geras pataikymo procentas (64,5 proc. dvitaškių ir 43,4 proc. tritaškių). Savo funkcijų „Lietuvos ryte“ G.Orelikas neatliko visiškai, kadangi gynyboje buvo kiauras it rėtis, po krepšiais kamuolių nesusirinkdavo, o tas 26 minutes išsikovojo vien dėl to, jog geba pelnyti taškus, o jo dubleris K.Lavrinovičius negali rungtyniauti pernelyg ilgai. Praėjusiame Europos taurės sezone G.Orelikas žaidė kur kas sėkmingiau, o, svarbiausia, komanda žygiavo sėkmingai. Turbūt G.Orelikui geriausia vieta yra Virginijaus Šeškaus treniruojamoje ekipoje. 5. Adas Juškevičius. Antrajame turnyro rate gynėjas gaudavo žymiai daugiau laiko pasireikšti, kadangi treneriai lietuviai pasitikėjo juo labiau nei argentinietis. Adas tikrai puikiai išnaudojo savo žaidimo laiką, pataiką net 15 tritaškių iš 33 bandymų ir padalijo rezultatyvių perdavimų, tačiau tai, kas buvo matoma praėjusiame sezone, liko ir dabar – A.Juškevičius negali būti rimtos komandos pagrindiniu įžaidėju. Atsarginis atakų organizatorius jis yra tikrai neblogas, bet ne pagrindinis.
4,5. Rokas Giedraitis. Daug noro, daug energijos, tačiau dar mažai patirties ir meistriškumo stygius. Nuo suolo pakildavęs šiaulietis įnešdavo daug teigiamos energijos, bet jam stigdavo koncentracijos gynyboje ir noras perimti kamuolį dažnai nugalėdavo drausmę. Taip pat R.Giedraičiui reikėjo susidurti ir su išaugusia konkurencija, kadangi lietuviai treneriai pasitikėjo Mariumi Runkausku labiau nei M.Nicola. Dar kartą pasikartosime, kad R.Giedraitis yra ateities žaidėjas ir kitą sezoną jis bus kur kas naudingesnis.
3,5. Julius Jucikas. Dar vienas daug noro parodęs krepšininkas vis dėlto nesužibėjo. „Lietuvos rytas“ Julių įsigijo kaip trečią „centrą“, bet jam dažniausiai teko būti pagrindiniu, nes A.Kavaliauską ir Artūrą Gudaitį nuolat kankino traumos. Galima pagirti Juciką už pasirodyme Stambule, kur buvo pasiekta viena iš dviejų pergalių, tačiau neužtikrinta kova dėl kamuolių ir gana skylėta gynyba buvo didžiausi 26-erių krepšininko trūkumai.
3. Artūras Gudaitis ir Marius Runkauskas. Lygiai pusę pirmojo etapo praleidęs „centras“ nuvylė savo gerbėjus. Net ir būdamas sveikas prieš PAOK sužaidė vos 2 minutes, o Sankt Peterburge – vos 8. Iš Eurolygos klubo į Europos taurės komandą perėjęs žaidėjas padarė didelę klaidą ir tik jo agentas gali galvoti priešingai. Reikia pažymėti, kad A.Gudaičiui labai nesisekė dėl traumų, kadangi vis dėl skirtingų priežasčių jam tekdavo praleisti ne vieną savaitę stebint komandos draugų žaidimą iš šalies.
Antrajame turnyro rate M.Runkauskas gaudavo pasireikšti po kiek daugiau nei 20 minučių, bet pernelyg nežibėjo. Šis gynėjas įpratęs būti vienas pagrindinių komandos krepšininkų, o „Lietuvos ryte“ jam tekdavo taikytis su atsarginio vaidmeniu. Pirmajame rate apskritai epizodiškai žaisdavo šis snaiperis, todėl greitai persiorientuoti ir susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis nėra lengva. Kaip bebūtų, šis „Lietuvos ryto“ pirkinys atrodo vienas labiausiai nepasisekusių praėjusį tarpsezonį, turint omenyje, jog jis turėjo pakeisti Martyną Gecevičių.
2,5. Žygimantas Janavičius ir Mindaugas Lukauskis. Trečias įžaidėjas rungtyniaudavo epizodiškai ir tik dvikovoje su PAOK gavo pasireikšti 18 minučių, per kurias ir sužaidė geriausią mačo reguliariajame sezone. Ž.Janavičius yra geriausiai besiginantis „Lietuvos ryto“ žaidėjas, bet šiai komandai yra netinkamas, kadangi prastai žaidžia puolime ir varžovai tai puikiai žino, palikdami papildomos erdvės šiam alytiškiui. Jeigu M.Nicola veteranu pasitikėjo labiau, tai lietuviai treneriai gerokai apkarpė M.Lukauskio žaidimo laiką ir tai padarė visiškai pelnytai. Veteranas tikrai nebėra Europos taurės lygio krepšininkas, o už jį sėkmingiau rungtyniauja tiek D.Gailius, tiek R.Giedraitis. Gynyboje M.Lukauskis lyg ir atrodo neblogai, bet jau tikrai nebėra tas nepralaužiamas krepšininkas, koks buvo prieš 2 ar 3 metus. Galbūt tai buvo paskutinės M.Lukauskio karjeros rungtynės Europos taurėje, o kitą sezoną panevėžietis vilkės „Lietkabelio“ aprangą ir baigs profesionalo kelią ten, kur ir pradėjo?
Jasilionis, Gronskis
3. Marcelo Nicola. Argentiniečiui galima būtų skirti ir dvejetą arba net vienetą, jeigu ne viena pasiekta pergalė ir atkaklios rungtynės Salonikose. Visas kitas „Lietuvos ryto“ pasirodymas pirmajame rate – totalus nusivylimas. Trenerio darbo metodai, kai krepšininkai treniruojasi vieną kartą per dieną, bet be poilsio dienų, yra visiškai neveiksmingi. Priešingai, tai kenkia komandai, ką demonstruoja ir trys iš trijų pralaimėjimai namuose bei iš viso keturios nesėkmės per pirmąjį ratą.
4. Aurimas Jasilionis. Galite ir nesutikti, tačiau vienas iš dviejų laimėtų mačų vadovaujant A.Jasilioniui buvo ne jo nuopelnas, o žaidėjų emocijų. Stambule abi ekipos žaidė „kas daugiau įmes“, o tuomet geriau pasisekė „Lietuvos rytui“, kuris ir laimėjo, kadangi buvo pakylėtas psichologiškai. Didžiausias liapsusas buvo dvikova prieš Solnoko „Olaj“. Tų rungtynių pralaimėti tiesiog nebuvo galima. Gėda nusileisti Vengrijos ekipai, kurioje nėra ryškių žvaigždžių, o treneris yra dar prieš kelis mėnesius su vaikais dirbęs vietinis specialistas. A.Jasilionis dar nusipelnė kritikos ir už žioplumą, kai nematė, jog N.Laprovittola pelnė 2 taškus, o ne 3 ir sudėjęs rankas ramiai stebėjo paskutinį vengrų išpuolį.
2. Arvydas Gronskis. Trys treneriai ir dvi pergalės. Stigo, jog vadovaujant šiam specialistui būtų pasiektas nors vienas laimėjimas, bet taip nenutiko. Juokas pro ašaras, bet „Lietuvos rytas“ turėjo daugiau trenerių nei pasiekė pergalių reguliariajame sezone. Apskritai sunku įžvelgti, kad A.Gronskis per tas tris savaites būtų kažką pakeitęs ar davęs tinkamą impulsą. Buvo girdimos tik kalbos apie nuolatines traumas ir LKL jau pralaimėtas mačas „Dzūkijai“. Apibendrinus galima pasakyti, kad „Lietuvos ryto“ eksperimentas vieną laikiną strategą keisti kitu buvo visiškas nesusipratimas. Galbūt net su M.Nicola būtų pasiektos bent jau trys pergalės reguliariajame sezone. Vargu, ar būtų buvę blogiau.
„Lietuvos ryto“ žaidėjų statistika reguliariajame sezone
„Lietuvos ryto“ MVP Europos taurės reguliariajame sezone:
Balsuoti
