„Lietuvos ryto” argentinietis N.Laprovittola: apie cepelinus, keptą duoną su sūriu ir M.Nicolos kvietimą

25 metų argentinietis Nicolas Laprovittola šią vasarą pirmą kartą atsidūrė Europoje. Į Lietuvą jį pasikvietė Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris Marcelo Nicola, jau dvejus metus įdėmiai sekęs atakų organizatoriaus žaidimą.

Vilniečių sprendimas pasikviesti krepšininką iš egzotiškos šalies po truputį pasiteisina. N.Laprovittola rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu“ pelnė 22 taškus, atliko 9 rezultatyvius perdavimus ir surinkęs 33 naudingumo balus tapo „Tete-a-Tete Casino-LKL“ savaitės MVP.

„Man tai – svarbu. Kita vertus, šis apdovanojimas visada priklauso nuo komandos. Jei ne treneris ir komandos draugai, to nebūtų“, – LKL.lt pasakojo 188 cm ūgio ilgabarzdis.

Jam vis dar nelengva kalbėti angliškai, nes visą savo karjerą jis praleido Argentinoje ir Brazilijoje.

Tačiau N.Laprovittola po truputį mokosi ne tik anglų kalbos, bet ir Europos krepšinio subtilybių.

– Kokį įspūdį jums per porą mėnesių paliko Vilnius ir „Lietuvos rytas“? – LKL.lt paklausė N.Laprovittolos.

– Man patinka šis miestas. Jis didelis. Čia yra, ką veikti. Gyvenu senamiestyje. Čia tikrai netrūksta restoranų.

Man patinka ir komanda. Ji, mano nuomone, yra labai gerai sukomplektuota. Galime žaisti labai įvairų krepšinį. Bet praėjo dar tik mėnuo. Po truputį geriau pažįstu komandą, trenerį. Viskas eina geryn.

– Jums, kaip argentiniečiui, kokie keisčiausi dalykai Lietuvoje?

– Labai skiriasi kultūra. Manau, lietuviai yra kiek šaltesni nei argentiniečiai. Bet dar anksti vertinti. Labai noriu geriau susipažinti su lietuvių kultūra.

Dar ir dabar įlipu į „City Tour“ autobusą ir keliauju po miestą, bandau jį pažinti.

– O kaip jums lietuviška virtuvė?

– Jau bandžiau cepelinus (Šypsosi.). Jie man patiko. Aišku, valgyčiau ne kasdien (Juokiasi.). Dar mėgstu keptą duoną. Su sūriu.

– Ir alumi?

– (Juokiasi.) Žinoma! Juokauju. Man patinka Vilniuje. Pirmą kartą lankausi Europoje. Kol kas įspūdžiai tik geriausi.

– Teko girdėti, kad reikėjo priprasti ne tik prie kitokios kultūros, bet ir anglų kalbos. Kaip sekasi bendrauti su komandos draugais?

– Man pasisekė, nes treneris yra argentinietis, o asistentas – ispanas. Tiesa, visos treniruotės vyksta anglų kalba. Tačiau vakarieniaujant, pietaujant, man nelengva. Visi komandos draugai – lietuviai, todėl kalba savo kalba.

Būtų neįmanoma išmokti lietuvių kalbą, bet bandau kalbėti angliškai. Antanas Kavaliauskas, Gediminas Orelikas, Brolis… Visi jie man padeda.

– Ar tai Marcelo Nicola jus atrado Argentinoje ir pakvietė į „Lietuvos rytą“?

– Jis gerai pažįsta mano žaidimą. Jis mane sekė dvejus metus. Dar dirbdamas Mursijoje treneris bandė su manimi susisiekti. Tačiau tada nebuvo galimybių bendradarbiauti.

Šįkart Marcelo skambino, daug pasakojo apie „Lietuvos rytą“ ir man patiko tai, ką išgirdau. Štai aš ir čia.

– Žaidėte Argentinoje, Brazilijoje. Kuo skiriasi Lietuvos krepšinis?

– Pirmiausia, žaidžia tik 10 komandų. Pavyzdžiui, Argentinoje rungtyniauja 20, Brazilijoje – 16 komandų. Tačiau aikštėje krepšinis labai skiriasi.