Buvęs futbolininkas N.Radžius: „Lenkijoje po prastų rungtynių žurnalistai tave sumala į miltus“

„FK Sūduva“ pristato jums rubriką „Pratęsimas“. Futbolininkai pasakos apie savo karjeros pradžią, laiką praleistą „Sūduvoje“, kaip jų gyvenimai klostosi baigus karjerą ir dar daugiau.

Šį kartą kalbinome 2010-2013 metais Marijampolės „Sūduvoje“ rungtyniavusį gynėją Nerijų Radžių. Tvirtu Marijampolės ekipos gynybos ramsčiu tapęs futbolininkas vilkėdamas „Sūduvos“ marškinėlius sužaidė apie 90 oficialių rungtynių. Patyręs futbolininkas rungtyniaudamas Lietuvoje tris kartus tapo čempionu, laimėjo Baltijos lygą, du kartus iškovojo šalies taurę bei kartą Supertaurę. Rungtyniaudamas Lenkijoje bei Rusijoje N. Radžius atstovaujamos komandos po kartą pasiekė šalies taurės finalus.

Iš mažo miestelio kilęs futbolininkas vaikystėje mėgo dvi sporto šakas – krepšinį ir futbolą. Pasak futbolininko, krepšinis jam sekėsi netgi geriau, tačiau dėka trenerio Augenijaus Jogmino N. Radžius išvyko į Panevėžio sporto internatą ir tuomet suprato, kad jo ateitis siesis su futbolu.

„Esu kilęs iš Žemaitijos.  Gimiau mažame miestelyje Akmenėje, o kai man sukako 10 metų, šeima persikraustė gyventi į rajono centrą – Naująją Akmenę. Sportas man patiko nuo pat mažens. Po pamokų pradėjau lankyti ir futbolo, ir krepšinio treniruotes. Mėgau abi sporto šakas ir visai neblogai sekėsi, gal krepšinis dar ir geriau. Tačiau, kai man sukako 13 metų, futbolo treneris A. Jogminas pasistengė mane nuvežti į Panevėžio sporto internatą. Kai man pavyko įstoti į šią mokyklą aš supratau, kad turiu tapti futbolininku. Tais laikais „Žalgiris“ buvo viso Lietuvos futbolo pasididžiavimas, todėl mano paauglystės tikslas bei svajonė buvo patekti į šią komandą.“

Paauglystės svajonei prisijungti prie Vilniaus „Žalgirio“ buvo lemta išsipildyti labai greitai. Vos baigės Panevėžio sporto internatą N. Radžius sulaukė kvietimo į legendinę Lietuvos komandą. Jaunas žemaitis „Žalgiryje“ praleido penkerius metus, per kuriuos Vilniaus ekipa net šešis kartus iškovojo A lygos medalius (1999 metais vyko du A lygos čempionatai – pavasario ir rudens).

„Baigęs Sportininkų rengimo centrą Vilniuje sulaukiau pasiūlymo iš „Žalgirio“. Žinoma, tuo metu buvo geras jausmas, nes ateitį susiejau su pajėgiu ir žinomu Lietuvoje klubu. „Žalgiryje“ buvo didžiulė konkurencija ir pats supratau, kad žaisti pagrindinėje komandoje dar neturiu šansų, todėl noro ir motyvacijos turėjau daug. Teko įrodinėti, kad esu vertas pagrindinės sudėties. „Žalgiris“ buvo ir yra ta komanda, kuri siekia tik aukščiausių tikslų, visada kovoja dėl aukso.“

Dėl aukščiausių vietų čempionate kovojantis „Žalgiris“ turėjo daug patyrusių žaidėjų, todėl jaunimui patekti į pagrindinę sudėtį nebuvo lengva. Pats N. Radžius prisimena tuos laikus, kuomet konkurencija buvo didžiulė, tad privalėjai išnaudoti kiekvieną suteiktą šansą.

„Nebuvo lengva „prasimušti“ į pagrindinę sudėtį. Dėl vietos sudėtyje kovojau galbūt du metus. Jeigu  sužaisdavai prastesnes rungtynes –  sėsdavai ant suolo ir laukdavai kito šanso. Kitas šansas taip greitai nepasitaikydavo, turėdavai vėl įrodinėti, kad esi jo vertas.“

2000 metais N. Radžius pradėjo legionieriaus karjerą, o pirmąja jo stotele užsienyje tapo kaimyninės Lenkijos Lubino „Zaglebie“. Pats futbolininkas atskleidė, kad į rungtyniauti į užsienį galėjo išvykti dar anksčiau, tačiau „Žalgirio“ ir Maskvos „Dinamo“ derybos dėl perėjimo nutrūko.

„Legionieriaus karjerą pradėjau Lenkijos Lubino „Zaglebie“ klube. Galiu paminėti faktą, kad legionieriaus duoną galėjau pradėti ir anksčiau. Turėjau pasiūlymą iš Rusijos klubo Maskvos „Dinamo“, tačiau turėjau atlikti privalomąją karinę tarnybą. Taip sandoris ir neįvyko tarp „Žalgirio“ ir „Dinamo“ klubų. Karjeros periodą Lenkijoje bendra prasme vertinu teigiamai – įgijau patirties kaip legionierius. Kai rungtyniauji kitoje šalyje, tu privalai būti geresniu žaidėju už vietinį dviem galvomis, kitu atveju –  esi neįdomus. Pradžioje sunkiausia buvo kalbos barjeras ir savo vertės įrodymas komandoje, nes vietiniai žaidėjai į naujokus žiūrėdavo „kreivai“. Konkurencija komandoje buvo visomis prasmėmis. Lenkijoje futbolas – populiariausia sporto šaka. Žiniasklaida skiria labai didelį dėmesį šiai sporto šakai, todėl jau tada pamačiau didžiulį skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos. Lenkijoje žurnalistai nevynioja žodžių į vatą, po prastų rungtynių  savo straipsniais sumaldavo visus į miltus.“

Po trijų metų Lenkijoje N. Radžiaus karjera pakrypo į Rusiją. Futbolininkas rungtyniavo Novorosijsko „Černomorec“ bei Astrakhano „Volgar“ klubuose. Karjeros etapas didžiulėje šalyje truko du metus, o per juos futbolininkui įsiminė du dalykai – karantinai bei kelionės lėktuvu.

„Rusija – didžiulė šalis ir futbolas, kaip ir ledo ritulys yra populiariausios sporto šakos. Toje šalyje į rungtynes išvykoje reikėdavo vykti ne autobusais, bet skraidyti lėktuvais. Dvi valandos skrydžio skaitėsi nedidelis atstumas. Rusijoje labiausiai įsiminė skraidymai lėktuvais bei karantinai prieš rungtynes. Likus dviem dienom iki rungtynių komandą surinkdavo į bazę ir visi kartu gyvenome vienoje patalpoje. Būdavo tikras kantrybės išbandymas. Vienas treneris karantiną darydavo ir po rungtynių, tai tada žaidėjai prisigalvodavo visokių gudrybių.“

2006 metais N. Radžius sugrįžo į Lietuvą ir žaidė pakilime buvusiame FBK „Kaune“. Trofėjų atžvilgiu, tai buvo vienas sėkmingiausių karjeros periodų N. Radžiui. Iš Akmenės kilęs futbolininkas per du sezonus du kart tapo Lietuvos čempionu, po kartą laimėjo LFF taurę, Supertaurę bei tapo Baltijos lygos čempionu.

„Titulų atžvilgiu su FBK „Kaunas“ komanda tikrai pasiekėme nemažai pergalių. Laikinosios sostinės klubas buvo vertas šių titulų ir mano nuomone, tuo metu buvo geriausiai sukomplektuota komanda Lietuvoje.“ – pagyrų buvusiai savo ekipai negailėjo N. Radžius.

2008 metais UEFA Čempionų lygos atrankoje FBK „Kaunas“ sensacingai eliminavo vieną garsiausių Škotijos ekipų Glazgo „Rangers“. Pirmoji komandų akistata Glazge baigėsi nulinėmis lygiosiomis, o antrųjų rungtynių pirmojo kėlinio viduryje „Rangers“ išsiveržė į priekį. Tai reiškė, kad norint žengti į kitą etapą „Kaunui“ reikia dviejų įvarčių. N. Radžius prieš pat pertrauką rezultatą išlygino įspūdingu baudos smūgiu, o rungtynių pabaigoje Linas Pilibaitis galva pasiuntė kamuolį į škotų vartų tinklą ir FBK „Kaunas“ iškovojo istorinę pergalę.

Įspūdingu smūgiu tose rungtynėse pasižymėjęs FBK „Kauno“ kapitonas neslėpė, kad po pergalės prieš garsų varžovą dėmesio komandai bei jam pačiam netrūko.

„Po rungtynių prieš „Rangers“ buvo didžiulė euforija. Tiek dėmesio per visą savo gyvenimą nebuvau sulaukęs. Įvarčių savo karjeroje esu pelnęs ne daug, o šis buvo vienas gražiausių bei svarbiausių.“

Iškovojus nemažai trofėjų ir demonstruojant gerą žaidimą N. Radžiaus karjera 2009 metais vėl pakrypo užsienio link. Gynėjas pasirašė kontraktą su Lodzės „LKS“ ir vėl išvyko rungtyniauti į Lenkiją. Tačiau šis karjeros periodas futbolininku nebuvo „saldus“ ir žaidėjas komandą paliko anksčiau, nei buvo numatyta.

„Į Lodzės „LKS“ išvykau jau solidaus amžiaus – man buvo 32-eji. Galvojau, jog pasibaigus sutarčiai baigsiu ir futbolininko karjerą, tačiau aplinkybės susiklostė kitaip ir teko abipusiu susitarimu nutraukti sutartį. „LKS“ turėjo didelių finansinių problemų, todėl tas laikotarpis nėra labai malonus. Skolos taip ir liko nepadengtos, bet iš kitos pusės džiaugiuosi, kad žaidėjų iniciatyva šis klubas išnyko. Nors klubas ir turi didžiulę istoriją, tačiau tokie klubai neturi egzistuoti.“ – apie nesėkmingus metus Lenkijoje pasakojo futbolininkas.

Lodzės klubui susidūrus su finansiniais sunkumais gynėjui teko ieškoti naujos karjeros stotelės ir ja tapo Marijampolės „Sūduva“.  2010 metais į Marijampolę atvykęs N. Radžius jau pirmojo sezono metu tapo Lietuvos bei Baltijos taurės vicečempionu.

„Pasakysiu papratai – kokią vietą komanda užima, tokios ji ir yra nusipelniusi. Jeigu klaustume ar galėjome tą sezoną pasiekti daugiau? Atsakyčiau, jog galėjome.“

2013 metų vasarą po pralaimėjimo Europos lygos atrankoje makedonų „Turnovo“ klubui baigėsi galioti ir N. Radžiaus sutartis. Futbolininkas buvo apsisprendęs baigti futbolininko karjerą, tad po „apkartusių“ rungtynių Makedonijoje gynėjas nusprendė kabinti futbolo batelius ant vinies.

„Buvau tvirtai apsisprendęs, kad pasibaigus sutarčiai baigsiu karjerą. Pagalvojau, kad dar kokius  pusę metų ar metus pažaisiu, bet tai nebūtų nieko pakeitę. Manau, kad sprendimas baigti karjerą buvo priimtas laiku. Tiesiog buvau viską apgalvojęs, kaip geriausia yra šeimai, visgi su žmona auginame tris vaikus.“

Baigęs futbolininko karjerą N. Radžius nepamiršta „Sūduvos“, seka naujienas bei domisi šios komandos aktualijomis.

„Žinoma, kad palaikau „Sūduvą“. Skaitau naujienas, tikrai įdomu kaip sekasi komandai, o esant progai stengiuosi ir rungtynes pažiūrėti.“

Per visą karjerą gynėjo pozicijoje rungtyniavęs futbolininkas rungtyniavo septyniose komandose, tačiau išskirti kažkurio vieno klubo negali. N. Radžius teigia, jog geriausia būdavo tuomet, kada komandą palaikydavo ištikimi sirgaliai.

„Kiekvienoje komandoje buvo ir gerų, ir sunkių momentų, todėl negalėčiau išskirti vienos komandos, kurioje jaučiausi geriausiai. Galbūt pasakysiu taip – geriausi laikai buvo tuomet, kada sirgaliai ištikimai palaikė bei tikėjo komanda, o komanda savo geru žaidimu atsidėkodavo sirgaliams.“

Baigęs profesionalaus futbolininko karjerą N. Radžius tęsia studijas universitete, žaidžia futbolą mėgėjiškai bei dirba pardavimų vadybininku vienoje iš sostinės taksi įmonių.

„Šiuo metu su šeima gyvenu Vilniuje. Dirbu UAB „Amber Vilnius“ taksi įmonėje pardavimų vadybininku ir galiu pasakyti, kad darbas tikrai nenuobodus. Taip pat Mykolo Riomerio Universitete studijuoju  sporto industrijų vadybos magistrantūros studijas. Neatitrūkstu ir nuo futbolo – žaidžiu LFF II lygos Rytų zonoje FK „TAIP“ komandoje, o veteranų čempionate ginu  „Prelegentai“ garbę. Veiklos turiu sočiai, dabar trūksta laiko.“ – geros nuotaikos nestokojo futbolininkas.