Turo rinktinėje – trijų laimėjusių komandų futbolininkai

Saulius Klevinskas (Vilniaus „Žalgiris“). Įvykiai aikštėse klostėsi taip, kad vartininkai šįsyk arba turėjo nedaug darbo, arba daug praleido. S.Klevinsko situacija išskirtinė tuo, kad į kovą jam teko kilti pirmojo kėlinio viduryje, kai dėl traumos žaisti nebegalėjo Armantas Vitkauskas. Patyręs vartininkas savo darbą atliko nepriekaištingai - žaidė ramiai ir šaltakraujiškai, neleido „Trakams“ įmušti, padėjo „Žalgiriui“ laimėti 2:0, o po rungtynių sulaukė trenerio Valdo Dambrausko pagyrų.

Marko Živkovičius (Marijampolės „Sūduva“). Rungtynės su Klaipėdos „Atlantu“ smagiai susiklostė ir komandai, ir jos dešiniajam gynėjui. „Sūduva“ nugalėjo 3:1, nutraukė devynerių iš eilės prieš klaipėdiečius nelaimėtų rungtynių seriją ir priartėjo prie viršutinių turnyro lentelės kaimynų. M.Živkovičius žaidė įprasta sau maniera - spėdavo ir apsiginti, ir prie komandos atakų prisidėti, o antrojo kėlinio viduryje galėjo net nubausti „Atlantą“ įvarčiu - po serbo baudos smūgio kamuolys atsimušė į vartų konstrukciją.

Semiras Kerla („Žalgiris“). Pagrindinė „Žalgirio“ vidurio gynėjų užduotis buvo sustabdyti „Trakų“ atakuojantįjį tandemą - Davidą Aršakianą ir Nerijų Valskį. S.Kerla su Georgu Freidgeimu tai sėkmingai padarė - riterių puolėjai pastebimi buvo tik rungtynių pradžioje. Negana to, S.Kerla ieškojo galimybių visu gražumu pasirodyti ir varžovų aikštės pusėje - sykį pavojingai smūgiavo į vartus galva, o antrąjį „Žalgirio“ įvartį Jurijus Kendyšas įmušė tada, kai baudos aikštelėje gavo kamuolį iš bosnio gynėjo.

Darius Isoda („Sūduva“). Po ilgos pertraukos į pagrindinę sudėtį šį rudenį grįžęs gynėjas jaučiasi vis tvirčiau. Maximiliano Ugge ir D.Isodos, kuriam šansą suteikė Nikolos Prebiračevičiaus trauma bei vėlesnis klubo sprendimas nutraukti sutartį su šiuo serbu, duetas per dvikovą su „Atlantu“ veikė darniai. Aišku, galima sakyti, kad klaipėdiečiai įmušė iš zonos, kurią turėjo kontroliuoti vidurio gynėjai, bet taip pat derėtų pastebėti, jog toje situacijoje Ovidijus Verbickas kamuolį suvaldė tiesiog virtuoziškai. Vėliau pozicinių klaidų „Sūduvos“ gynyba beveik nedarė.

Donovanas Slijngardas („Žalgiris“). Kairiojo gynėjo pozicijoje šįkart rungtyniavęs legionierius iš Olandijos gal nebuvo labai ryškus atakuodamas, bet žaisdami prieš jį įprastai aktyvūs Aleksandras Byčionokas ir Deividas Česnauskis stebuklų pademonstruoti nesugebėjo - viena kita rimtesnė „Trakų“ ataka dešiniuoju kraštu suregzta tik rungtynių pabaigoje, kai „Žalgiris“ buvo sukaupęs gana saugią persvarą. Porą kartų klaidindamas varžovus D.Slijngardas blykstelėjo ir individualiu meistriškumu, ir pavydėtinu šaltakraujiškumu.

Titas Vitukynas („Klaipėdos granitas“). Uostamiesčio futbolininkai žaisdami su „Šiauliais“ ir patys mėgavosi futbolu, ir savo aistruolius nudžiugino įvarčių fejerverku bei pergale 4:1. Vidurio saugas T.Vitukynas sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes - jis pavertė pirmuoju dvikovos įvarčiu Roko Urbelio perdavimą, o antrajame kėlinyje, rezultatui jau esant 3:0, įmušė gavęs kamuolį iš Mariaus Papšio. „Klaipėdos granito“ puolimas šįkart dirbo galinga pavara, o T.Vitukynas rado galimybių pagauti savų šlovės akimirkų.

Jurijus Kendyšas („Žalgiris“). Individualiai ir komandiškai stiprūs „Trakų“ saugai „SMScredit.lt A lygoje“ nedažnai gauna skaudžių pamokų. Šįkart gavo. „Žalgiris“ valdė, o aikštės vidurį J.Kendyšas ir Mantas Kuklys pavertė privačia teritorija su savomis taisyklėmis: galite bėgioti, bet kamuolio nelieskite. J.Kendyšo perdavimų tikslumas šįsyk siekė net 88 procentus, o lankydamasis prie varžovų vartų baltarusis irgi buvo pavojingas - būtent jis įmušė antrąjį įvartį, kaip vėliau paaiškėjo, iš esmės nulėmusį rungtynių baigtį.

Dragomiras Duminika („Klaipėdos granitas“). Rusas pavertė tų šiauliečių, kurie prieš jį gynėsi, darbo dieną košmaru. Dešinysis saugas siautėjo, o lengviau atsikvėpti varžovams leido tik antrajame kėlinyje, kai dvikovos baigtis buvo aiški. D.Duminika su R.Urbeliu sukėlė sumaištį atakoje, kuri baigėsi pirmuoju T.Vitukyno įvarčiu, o antrajame kėlinyje legionierius rezultatyviai asistavo dar ir M.Papšiui. Puldami klaipėdiečiai spindėjo. D.Duminika - bene ryškiausiai.

Ernestas Veliulis („Sūduva“). Turbūt užtektų paminėti du epizodus. Pirmas - būtent E.Veliulis 8-ają minutę atsidūrė prie kamuolio ir pasiuntė jį į vartus, taip sunaikindamas vos tris minutes gyvavusią „Atlanto“ persvarą. Antras - spurtas antrajame kėlinyje, į kurį reaguodamas Rolandas Baravykas buvo priverstas griauti E.Veliulį graikų - romėnų imtynių veiksmu ir užsidirbti raudoną kortelę. Aišku, tai ne viskas, ką nuveikė kairysis „Sūduvos“ saugas - E.Veliulis nepailsdamas bėgo, dalijo perdavimus, šaudė į vartus pats.

Marius Papšys („Klaipėdos granitas“). Tegul kalba skaičiai. Du įvarčiai ir rezultatyvus perdavimas - tokia buvo M.Papšio statiastika dvikovoje su „Šiauliais“. Futbolininkas dar kartą įrodė, kad moka realizuoti progą tada, kai ji yra, o kartais net tada, kai jos nėra ir reikia susikurti galimybę pačiam. Prie šios kategorijos drąsiai galima priskirti antrą M.Papšio įvartį - ir klaidinantis judesys, kuriuo baudos aikštelėje buvo atsikratyta gynėjo, ir smūgis į tolimąjį vartų kampą turėjo įvaryti „Šiaulius“ į gūdžią neviltį.

Tomas Radzinevičius („Sūduva“). Tipinės šio sezono marijampoliečių kapitono rungtynės - kone dviženklis progų skaičius ir pora įvarčių, leidusių puolėjui „SMScredit.lt A lygos“ snaiperių sąrašo viršūnėje pavyti Andrejų Paniukovą. 34-erių veteranas juda taip ir nuveikia tiek, kad bet kuris devyniolikmetis galėtų pavydėti. Karoliui Chvedukui ir kompanijai lieka tik ieškoti savo snaiperio aikštėje ir kuo dosniau „maitinti“ jį kamuoliais.