Kol sporto salės uždarytos: kilnojama sofa, lenktynės su liftu, netikėtas progresas, hanteliai iš butelių ir laikas sau
Sportininkai namuose | Asmeninio archyvo
„Štangos, – nusijuokė fitneso atstovė Sonata Iljonskienė, sulaukusi klausimo, ko labiausiai pasiilgo sporto salėje. – Didelės, sunkios... Daryčiau pritūpimus, kol saldu pasidarytų“.
Kovo 14-ą dieną šalyje įvestas karantinas pakabino spynas ant kultūrizmo bei fitneso atstovų antrųjų namų – sporto salių.
Trenere dirbanti moteris neslėpė – dar prieš užsidarant sporto klubams buvo daug nežinios.
„Buvo šokas. Paskutinę dieną, kai vedžiau treniruotes, atrodė, sportuojam paskutinį kartą, – pasakojo S.Iljonskienė. – Prieidavo sportuojantys ir su siaubo pilnomis akimis klausė, ką dabar reikės daryti? Buvo ir pikta, ir liūdna, bet supratau, kad tai neišvengiama. Reikėjo susikaupti, atsportuoti, padrąsinti nerimaujančius ir pasiruošti karantinui“.
Improvizuoja su baldais
S.Iljonskienė tikino, kad prisitaikyti sportui namuose ir lauke nebuvo didelė problema.
„Sportuodavau namuose ir anksčiau, tik, žinoma, šiltuoju metų laiku, – nusišypsojo sportininkė. – Namie sportuodavau, kai dukra buvo maža – kitų variantų tuomet neturėdavau. Tad teko viską prisiminti, susikaupti ir daryti. Labai mėgstu krosą, bėgu 10-12 kilometrų“.
Sunkiausia, pasak S.Iljonskienės, yra susidėlioti režimą. „Visi pasimeta, kai atsiranda daugiau laiko, niekur nebespėja. Todėl reikia pasistengti viską tinkamai susidėlioti, – kalbėjo ji. – Labai noriu jėgos treniruočių, tačiau trūksta svorių, todėl tenka improvizuoti su namų baldais. Bet smagiausia, kad krosą su manimi bėga ir vyras Levas, kuris anksčiau tiesiog nekęsdavo bėgioti. Su jo pagalba pasidarau ir smagią naminę treniruotę. Ilgametė sportinė patirtis neleidžia man aptingti, apsileisti. Pasibaigus karantinui norisi gerai atrodyti. Stengiuosi laikytis mitybos režimo – nevalgau visko, kas papuola po ranka“.
Kauno klinikų kardiologinėje reanimacijoje slaugytoja naktimis besidarbuojanti sportininkė neslepia – darbas visada buvo intensyvus ir pavojingas.
„Dažniausiai pas mus papuola ligoniai, kurie neturėtų būti užsikrėtę COVID-19... Deja, mums atveža pacientus iš namų ar iš gatvės, todėl gali čia papulti ir užsikrėtę, – apie savo darbo niuansus pasakojo S.Iljonskienė. – Ligonius pasitinkame su apsauginėmis priemonėmis, o toliau darbas vyksta įprastai. Suprantu, kad žmonės daug skaito, klauso informacijos. Bėda ta, kad jos nefiltruoja, todėl prasideda panika. Tai galioja ir medicinos personalui – tu negali neigti, kad tai vyksta, bet perteklinė informacija, ypač iš neaiškių šaltinių, daro savo juodą darbą. Manau, kad tuoj labiau reikės psichologinės pagalbos labiau nei apsauginių kombinezonų“.
Paklausta, ar nesibaimina dėl darbo sąlygų, S.Iljonskienė nusišypso: „Bijoti nebijau, visada visokių virusų ir ligų buvo ir bus. Maksimaliai laikausi rankų higienos, bet čia – mediko įprotis. Vaikštau su kauke, pas ligonius einu su apsaugos priemonėmis. Na, o bus kaip bus“.
Nostalgiškieji svareliai
„Manau, tai puikus laikas sau, – sportas.lt sakė vienas tituluočiausių vyrų klasikinio kultūrizmo atstovų Tomas Kairys. – Daugeliui žmonių trūksta laiko pasirūpinti savimi, atlikti kvėpavimo pratimus, mankštą, susitvarkyti namus, nebaigtus reikalus, o svarbiausia – tiesiog pabūti su savimi. Galbūt, pamediduoti. Pats esu darboholikas. Pats niekada neatostogaudavau, nes darbas yra mano aistra, jaučiu atsakomybę prieš savo klientus ir negaliu jų palikti likimo valioje. Tad į karantino paskelbimą tikrai nežiūrėjau tik neigiamai, įžvelgiau tame daug teigiamų dalykų“.
T.Kairys teigė, kad jokių kardinalių sprendimų paskelbtas karantinas nepareikalavo.
„Viskas vyksta savaime – poilsis nuo darbo, mokslų, treniruoklių salės, žmonių, šurmulio, skubėjimo. Manau, kad karantinas yra labai geras laikas sustoti ir pagalvoti, ar eini tinkamu keliu bei išsikelti sau naujus tikslus“, – kalbėjo atletas.
Sportas tiek lauke, tiek namuose T.Kairiui – ne naujiena. „Smagu prisiminti savo kelio pradžią – sportuoju su savo pirmaisiais svareliais. Užplūsta daug teigiamų emocijų – nostalgija. Žinoma, tai nėra tas pats, kas „kilnoti geležį treniruoklių salėje“, tačiau tikiu, kad kūnui toks pokytis bus į naudą. Nusiteikti atlikti rimtesnę treniruotę yra bene sudėtingiausia dalis, nes namų aplinka paprastai asocijuojasi su ramybe ir poilsiu. Nemėgstu žiūrėti filmų, labai nemėgstu žiūrėti serialų ir net neįsivaizduoju, kaip galima žaisti kompiuteriu. Skaitau mokslines publikacijas, knygas, mėgstu klausytis audioknygų – tame įžvelgiu prasmę“.
Vietoj svorių – dukra
Šalies moterų „bikini“ kategorijos reitingo lyderė Lina Kudrickė prisipažino, kad pirmoji karantino savaitė buvo skiriama poilsiu.
„Bet sportininkas nebūtų sportininkas, jeigu neturėtų valios ar nemokėtų savęs suimti į rankas, – šypsojosi atletė. – Po savaitės poilsio nuo sporto, neribojamos mitybos, perkračiau galvą ir pasakiau sau „stop – nuo šiandien viskas stos į vietas“. Sportas yra vienas didžiųjų mano gyvenimo malonumų, kuris man padeda gerai jaustis, suteikia energijos, suteikia pasitikėjimo savimi“.
L.Kudrickė teigė, kad teko truputį apsirūpinti sporto inventoriumi, kad visa šeima galėtų sportuoti namuose.
„Turime keletą svorių, gumas ir kilimėlį, o kai kurie baldai virsta pagalbininkais atliekant pratimus – fantazijos reikalas, – nusijuokė sportininkė. – Kiekvieną rytą, kol visi dar miega, darau trumpą mankštelę, po jos einu pabėgioti į netoliese esantį parką, kuriame yra kalnas su stačiais laiptais. Tai būna mano rytinis iššūkis – kuo greičiau į jį užlipti įtūpstais. Namuose? Per daug niekada namuose nesportuodavau. Bet treneris visko prigalvoja, o dar ir internete galima puikių idėjų rasti“.
O smagiausia, pasak L.Kudrickės, kuomet namuose į pagalbą ateina dukra.
„Ypač darant kojų treniruotę – pakilnoju ją ant kojų. Jai visai patinka taip paskraidyti, – juoko nesutramdo sportininkė. – O vėliau užsikeliu ją ant pečių ir darau pritūpimus. Svarbiausia, kad man gerai, o jai linksma. Beje, gyvename devintame aukšte – paskelbus karantiną nustojau naudotis liftu. Ir nesvarbu, ar su pirkinių maišais, ar be jų... O kartais, kai į lauką einame visa šeima, palenktyniaujame – ar jie greičiau liftu, ar aš laiptais. Taip, sportas dabar kitoks, bet sukamės iš padėties“.
Nesitikėjo progreso
„Kokia nesąmonė? Kam viso to reikia? Kaip dirbti? Kaip sportuoti? Nesąmonė,“ – tai atrodė momentinė panika kultūristo Ovidijaus Ringio reakcija į paskelbtą karantiną.
„Kelias dienas jaučiau lengvą įtampą, mane kiek glumino nežinomybė, – prisipažino sportininkas. – Nuslūgus emocijoms ir paaiškėjus karantino sąlygoms priėmiau tai kaip neišvengiamą realybę. Juk nieko pakeisti negalėjau – visi sėdime toje pačioje valtyje ir turime būti vieningi bei supratingi“.
Pirmasis žingsnis?
„Manau, kad daugelis sportininkų susisiekė su pažįstamais žmonėmis, kurie turi savo sporto sales ir klausė, ar bus galimybė ten sportuoti, – šyptelėjo O.Ringys. – Supratus, kad tokios galimybės nebus, nieko kito neliko, kaip nusipirkti būtiniausią inventorių sportui ir bandyti „išspausti“ viską, kas yra įmanoma šioje situacijoje. Sportas pasikeitė kardinaliai, juk ką tik turėjau galimybę naudotis įvairiausiais treniruokliais, rinktis reikiamus svorius ir spausti iš savęs, ką galiu. O dabar beliko pora surenkamų hantelių, štangelė ir gumos. Teko pritaikyti kitas metodikas, kitus pratimus, kad galėčiau išlaikyti esamą fizinę formą“.
Tačiau sportininkas jau spėjo pastebėti, kad ne viskas taip liūdna, kaip galėjo pasirodyti iš pradžių.
„Kadangi svoriai, su kuriais dirbu, sumažėjo, pajaučiau, kad raiščiai, sausgyslės ir sąnariai atsigavo. O tai yra labai svarbu. Esu pats nustebęs, kad kūnas kol kas reaguoja labai teigiamai į pasikeitusį sportą. Tikėjausi, kad geriausiu atveju pavyks išlaikyti esamą formą, bet negaliu nepasidžiaugti, kad pavyksta įžvelgti ir progresą mažesnėse raumenų grupėse, o didžiosios raumenų grupės, kurioms reikia labai didelio krūvio, nenukentėjo. Tai tik įrodo, kad poilsis ir metodikų pakeitimas dažniausiai atneša naudą“.
Buteliai? Tiks!
„Pirmas sprendimas? Saugoti savo sveikatą ir pafantazuoti, ką galima padaryti namų sąlygomis, – teigė „bikini“ kategorijos atletė Asta Kočenaitė. – Čia jau įkvėpimu tapo mano antroji pusė Rimvydas – ne kartą mačiau, kaip jis nespėjęs pasportuoti sporto klube atlikdavo treniruotę tiesiog namuose. Žmogus juk yra toks kūrinys, kuris moka meistriškai prisitaikyti įvairiose gyvenimo situacijose“.
Namuose – viena štanga! Jokių problemų.
Pasak A.Kočenaitės, su ja galima nuveikti tikrai daug. „Kojų, sėdmenų, rankų, pečių, nugaros treniruotėms ji labai pasitarnauja, – kalbėjo sportininkė. – Hantelius pasidariau iš butelių – prisipili vandens ir „vuolia“. Galbūt, atrodo keistai, bet ką padarysi? Nesisuksi – negyvensi. Nepatogiausia? Vietos trūkumas ir slystančios kojos“.
A.Kočenaitė teigė labiausiai jau spėjusi pasiilgti sporto salėje tvyrančios nuotaikos. „Pasiilgau ir to komforto bei patogumo, kuomet turi visas sąlygas atlikti treniruotę tinkamai su pilna įranga, – sakė sportininkė. – Pasiilgau ir klienčių – visų kartu ir kiekvienos atskirai. Tačiau žinau, kad viskas išsispręs. Anksčiau, ar vėliau. Mano manymu, viskas tik į naudą – labiau vertinsime tai, ką turėjome, tai, kas mums atrodė įprasta. Tikiu, kad net motyvacijos visi sportininkai turės kur kas daugiau. Todėl visiems linkiu sveikatos, proto, supratimo ir kantrybės. Mes, sportininkai, nežiūrime į šią situaciją kaip į pasaulio pabaigą. Nedirbančios sporto salės tikrai nėra pasaulio pabaiga ir tikrai nėra didžiausia problema šiandien pasaulyje“.
Atominė bomba
„Per kelias dienas privalėjau palaidoti mintis apie varžybas ir pradėti galvoti apie gyvenimą karantino sąlygomis, – šyptelėjo „Physique“ kategorijos praeitų metų lyderis Simonas Pužas.
Jau pirmą karantino dieną jis pradėjo siausti namuose – iš visų kampų traukė sportinį inventorių ir tempti jį į saloną.
„Tai, ko trūko, užsisakiau, – truktelėjo pečiais 13 metų kūno rengybos sporto ritmu gyvenantis S.Pužas. – Prisitaikyti tikrai nebuvo sunku. Linksmiausia buvo, kai mano tėtis suvirino suoliuką štangai iš kieme esančių daiktų. Bet juo ilgai naudotis neteko, nes įsigijau daugiafunkcinį suolelį, nes norėjosi daugiau įvairovės“.
Dar vienas smagumynas – S.Pužas džiaugėsi, kad sportuojant svetainėje ir atliekant jau paskutinius pratimus virtuvėje jau galima pradėti gamintis maistą.
„Bet tokios puikios sportinės formos išlaikyti nepavyksta, – prisipažino treneriu dirbantis S.Pužas. – Trūksta didelių svorių, o ir maistui tenka šiek tiek taupyti, kai pajamos lygios nuliui. Lašišos kasdien neprisipirksi. Tačiau džiaugiuosi, kad kulinariniai sugebėjimai gerėja – maistas darosi vis skanesnis. Kūno pokyčiai? Mažėjanti raumeninė masė, tačiau vizitine kortele jau spėjęs tapti mano pilvo presas – vietoje. Tai tik įrodo, kad valios pas mane labai daug. Manau, kad po šio laikotarpio tapsiu stipresnis, būsiu patobulėjęs visame kame, o kito pasirengimo metu aš tiesiog būsiu atominė bomba“.
Prisijaukinti bėgimą
„Bikini“ kategorijos sportininkė Ieva Kazulytė teigė iškart supratusi padėties pasaulyje rimtumą ir „underground’inės“ sporto salės ieškoti net nebandė.
„Sportas namuose? Tikrai reikia daugiau valios ir pastangų prisiruošti padaryti treniruotę, o ir keliamas svoris namuose atrodo sunkesnis, – nusišypso mergina. – Tačiau visi sportininkai yra įpratę daryti tai, ką reikia be jokių atsikalbinėjimų ir pasiteisinimų, tad prisitaikyti prie naujų sąlygų nebuvo sunku“.
I.Kazulytė teigė, kad treniruotės namuose ar lauke esančiuose sporto aikštynuose tikrai nėra tokios efektyvios, kokios būna sporto salėse.
„Bet čia reikia apjungti fantaziją ir didelį norą, – sakė sportininkė. – Šiuo metu turime tikrai daug laisvo laiko, namuose galima pasidaryti ir dvi treniruotes, kurios prilygs vienai gerai treniruotei sporto salėje. Be to, esu nustebinta, kiek yra įrengtų įvairiausių treniruoklių lauke. Į treniruotę įtraukus pasipriešinimo gumas galima padaryti tikrai smagią ir visiškai kitokią treniruotę... Deja, šios aikštelės jau apjuostos „Stop“ juostomis, tad tenka tenkintis namuose atliekamais pratimais“.
Atletė prisipažino nesanti kardio treniruočių mėgėja. „O tuo labiau bėgimo, – nusijuokė ji. – Tad sugalvojau naują iššūkį sau karantino metu – nors šiek tiek prisijaukinti bėgimo treniruotes. Taip pat supratau, kad tai yra gera priežastis išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru“.
Puikiai savo kūną pažįstanti I.Kazulytė sakė kol kas dar didelių pokyčių nepastebėjusi.
„Per daug nuo savo režimo negaliu nuklysti, todėl stengiuosi, kiek įmanoma, palaikyti reikiamą krūvį. Manau, šioje situacijoje svarbiausia neužsiauginti nereikalingo riebaliuko, – nusišypsojo sportininkė. – Mano tikslas – išlaikyti bent esamą svorį... Juk artėja vasara, o ją pasitinkant tikrai nesinori paleisti vadelių ir su gražiausiu metu laiku pasisveikinti sunkiai beįlendant į mėgstamiausią suknelę“.
Laikas sau
„Labai jau seniai svajojau ir buvau pasiilgęs sporto lauke – skersinis, lygiagretės, stadionas, įkalnės... Kiekvienais metais po žiemos dalis mano treniruočių persikelia į lauką, nes aš esu augęs ant skersinio nuo antros klasės. To neretai pasiilgstu, – prisipažino „Kūno kultas“ atstovas Marius Blaževičius. – Sporto programą lauko sąlygoms susidėliojau labai greitai“.
Ant skersinio M.Blaževičius treniruoja nugarą, pilvo presą, tricepsą, bicepsą bei pečius, ant lygiagrečių – krūtinės raumenis, pečius, bicepsą, stadionas, laiptai ir įkalnės pasitarnauja kojų treniruotėms. „Ir, žinoma, atsispaudimai, kuriuos atlieku tiek namuose, tiek stadione, – nusišypsojo asmeniniu treneriu besidarbuojantis sportininkas. – Esu išmėginęs labai daug metodikų, tačiau šių metų naujiena – treniruotės, kuriose yra naudojama izometrinių pratimų metodika, kuri padeda sustiprinti proto ir raumenų ryšį. Tai labai stipriai akcentuoja vienas geriausių pasaulyje kultūrizmo trenerių Benas Pakulskis“.
Nepatogumų dėl karantino M.Blaževičius nepatyrė. „Esu žmogus, gebantis labai greitai adaptuotis – iš bet kurios situacijos stengiuosi gauti pamokų, susikurti galimybes ir neieškoti joje problemų. Jeigu ieškosi – visada rasi. Nepamirškime, kad mūsų protas yra labai galingas kurti – tiek pozityvą, tiek negatyvą, – pabrėžė M.Blaževičius. – Pats esu išmokęs gyventi šia diena, tad nejaučiu nerimo ir negalvoju „O kaip čia bus?“ Kaip bus, tai išgyvensime, adaptuosimės, išliksime. Pasirinkimo mes neturime. Jis tik vienas – priimti situaciją ir rasti visas galimybes“. Pasak M.Blaževičiaus, sportas kieme, namuose su gumomis, namų svoriais, buteliais, maišais ar grikiais yra puiki atrakcija visiems.
„Natūralu, kad žmonėms tai yra pramoga, naujovė, o ypač, jei tuo gali pasidalinti socialiniuose tinkluose. Tai tarsi užkratas, – kalbėjo atletas. – Tačiau nemanau, kad tai bus perversmas žmonių galvose sporto atžvilgiu. Sportas turi būti prioritetas, jeigu norime jį išlaikyti gyvenimo įpročių ruletėje. Dabar tai pramoga, tačiau visada taip nebus. Žmonės grįš į darbus, ieškosis naujų darbų, kažkas užuos naują verslo sferą, nešančia didelį pelną, kažkas privalės rasti laiko išbristi iš didelių nuostolių, kuriuos sukėlė karantinas. Žmonės perskirstys savo prioritetus ir laiko vėl sumažės. Bet, galbūt, dali žmonių, kurie anksčiau niekada nesportavo, atras save, atras tai, kas juos veža sportuojant. Tačiau tikiu, kad grįšime prie panašaus sportuojančių vidurkio, kuri buvo iki karantino. Norėčiau, kad būtų kitaip, tačiau reikia mąstyti analitiškai ir stengtis įvertinti artėjančius sunkumus po karantino“.
M.Blaževičius išreiškė viltį, kad šis karantinas daugeliui parodys, koks yra svarbus kasdienis 30-ies minučių laikas sau. „Pamirštant visus lėkimus, socialinius tinklus, telekomunikacijas, urbanistiką, – dėstė pašnekovas. – Laikas gamtoje, su savimi, tyloje – tai pats stipriausias vaistas tiek mūsų kūnu homeostazei, tiek sielos harmonijai“.
Nuvertino sportą namuose
„Visuomet nuvertinau sportą namuose, – šyptelėjo „bikini“ kategorijos atletė Viktorija Sadovskaja. – Anksčiau stengdavausi namų aplinką palikti poilsiui. Karantinas privertė peržengti savo įsitikinimus ir išbandyti naujus dalykus. Pirmieji kartais pareikalavo tikrai nemažai fantazijos – ypač ieškant alternatyvos pratimams ir svoriams“.
V.Sadovskaja teigia, kad šis laikotarpis turi savo žavesio. „Įdomu... Jis priverčia pabėgti nuo įprastos kasdienybės, – kalbėjo sportininkė. – Vos paskelbus apie karantiną buvo likęs mėnuo iki mano pirmųjų varžybų. Sportinė forma jau buvo įgavusi pagreitį, tačiau varžybos buvo atšauktos, todėl stabtelėjo ir mano pasirengimas“.
Sumažėjus aktyvumui buvo pakeistas ir merginos mitybos principas.
„Pavyko priaugti kelis kilogramus, – nusijuokė V.Sadovskaja. – Nuo darbo su savo svoriu kiek pakrito raumeninė masė, tačiau tai nėra problema. Viskas stos į vietas, kai tik grįšime į salę. Prireiks vos kelių savaičių“.
Anksčiau mergina sporto klube sportuodavo 6 kartus per savaitę, o dabar beliko 3 ar 4 kartai.
„Ko labiausiai pasiilgau? Sporto klubo atmosferos bei didesnių svorių, – sakė V.Sadovskaja. – Darbas vien tik su gumomis – ne man“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
