Norvegijos boksininko M.Gedmino savaitės Lietuvoje: „Tokių smūgių dar nebuvau jautęs“ (3)
Mindaugas Gedminas l Manto Stankevičiaus nuotr.
Sparingai su Londono olimpinių žaidynių prizininku boksininku Evaldu Petrausku, „Glory“ organizacijos kovotoju Sergejumi Maslobojevu ir nuolatinės treniruotės su Vladimiru Bajevu – taip atrodė trys Norvegijos boksininko Mindaugo Gedmino savaitės Lietuvoje.
Lietuvoje augęs, bet Norvegijoje paauglystėje boksuotis pradėjęs sportininkas tęsia pasirengimą svarbiausiam savo karjeros iššūkiui – kovai dėl kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes.
Kovo mėnesį vykusiame Europos atrankos turnyro pirmoje kovoje norvegas svorio kategorijoje iki 75 kilogramų įveikė vengrą Imre Bacskai’ų. Vėliau turnyras buvo nutrauktas dėl koronaviruso pandemijos.
Iki šiol griežtos saugumo taisyklės Norvegijoje draudžia kontaktą sportuojant, todėl M.Gedminas nusprendė, kad turimą laiką reikėtų išnaudoti tinkamai ir atvyko į Lietuvą, kur į treniruočių salę jį priėmė E.Petrausko treneris V.Bajevas.
„Norėjau patobulinti savo bokso stilių, – sportas.lt sakė M.Gedminas. – Labai tikėjausi, kad čia išmoksiu boksuotis kiek griežčiau, norėjau pasitreniruoti su V.Bajevu. Tris savaites sportavome griežtu režimu – „letenos“, daug techninių niuansų. Treneris, manau, tikrai sugebėjo pataisyti mano techniką. Na, žinoma, ir su Evaldu pasparingavome, vėliau sužinojau, kas yra S.Maslobojevo smūgiai“.
- Ir kaip sekėsi sparingai su olimpinių žaidynių prizininku?
- Pirmasis mūsų „lengvas“ susitikimas įvyko prieš metus, po Europos žaidynių. Tuomet, kai buvau atvykęs į Lietuvą, lengvai sparingavomės. Jau tada jis mane nustebino – toks mažas, bet greitas ir labai stipriai smūgiuojantis. Mano koziris – ilgos rankos ir greitos kojos, todėl galėjau išlaikyti distanciją. Bet jei tik sustodavau, turėdavau problemų. Net nesupratau, iš kur jis turi tiek jėgos.
- Legendos apie E.Petrausko smūgį – neišgalvotos?
- Tikrai ne. Labai stiprūs ir greiti smūgiai, o svarbiausia, kad jis labai daug mato. Mažas, bet problemų, manau, jis galėtų pridaryti ir sunkiasvoriams (nusijuokia).
- O kaip gi S.Maslobojevas?
- Na, ne veltui jis yra Kuvalda. Pamenu, sustojome sparinguotis ir aš nesitikėjau, kad jis taip stipriai smūgiuos. Tikrai nesitikėjau. Bet neišsigandau: „Nori varyti? Varome!“ Ir jis pataikė, ir aš pataikiau. Prisipažinsiu, gyvenime tokių smūgių dar nebuvau jautęs. Net per gynybą jaučiau, kokie tai stiprūs smūgiai. S.Maslobojevas – aukščiausias lygis. Be to, jis puikiai boksuojasi. Gavau palakstyti, bet sugebėjau kontraatakuoti ir pataikyti. Sugebėjau jį nustebinti.
- Ką dar spėjai per tas tris savaites nuveikti Lietuvoje?
- Turėdavau antras šeštadienio puses ir sekmadienius laisvus. Pirmą savaitgalį nuvažiavau į Druskininkus, pailsėjau, vėliau aplankiau Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą, kur stovi piramidė – energetiškai puiki vieta. Ten sugebėjau nukelti visas savo mintis nuo bokso, nuo treniruočių režimo. Su treneriu netgi esame apie tai kalbėję – neturiu galvoti tik apie boksą. V.Bajevas tikrai davė daug gerų patarimų. Jis pakeitė mano bokso stilių – tiek iš techninės, tiek iš taktinės, tiek iš psichologinės pusės. Į Norvegiją grįžau aukštesnio lygio boksininkas. O kitą savaitgalį, beje, buvau Palangoje, kur susitikau su Martynu Driuku. Pats domiuosi dvasingumu ir man patinka tai derinti su sportu, todėl šis susitikimas man buvo labai svarbus ir paliko didelį įspūdį.
- Mindaugai, ne paslaptis, kad į Lietuvą atvykai, nes Norvegijoje boksuotis dabar nėra leidžiama?
- Taip, Norvegijoje galioja labai griežti draudimai, ypač profesionaliems sportininkams. Įsivaizduokite, daug Norvegijos sportininkų tiesiog išsikraustė gyventi pas trenerius, nes jei kartu gyveni, galima kartu ir sportuoti. Tad sportininkai dabar gyvena su trenerių šeimynomis... O aš? Treneris negali man nei „letenų“ laikyti, nei prisiliesti, norėdamas man kažką parodyti – viskas uždrausta, viską darome per atstumą. Sparinguoti? Uždrausta. Todėl teko važiuoti į Lietuvą – tobulinti techniką ir sparinguotis.
- Ar Norvegijoje jau yra kalbama, kada taisyklės gali švelnėti?
- Yra kalbama apie šio mėnesio pabaigą – jau bus geriau.
- Pasiilgai to nuolatinio griežto sportinio režimo?
- Prisipažinsiu, su treneriu sportavome nuošaliai, toliau nuo svetimų akių, palaikiau sportinę formą. Ja dabar negaliu skųstis. Tačiau, tiesa, pasiilgau senosios rutinos ir režimo. Norėtųsi jau ir sudalyvauti kokiame nors bokso turnyre. Tobulėti juk reikia, laukia kova dėl olimpinio kelialapio.
- Gal jau sulaukėte naujienų apie būsimus atrankos turnyrus?
- Tikslios informacijos dar nėra, tačiau sklando kalbos, kad Europos turnyras prasidės iš naujo. Data – kitų metų kovas. Tikiu, kad viskas bus daroma iš pradžių, manau, kad vėl bus traukiami burtai. Bet tikiuosi, kad rezultatas bus išsaugotas – tereikės laimėti dvi kovas dėl kelialapio, nes vieną pergalę jau turiu. Pažiūrėsime, koks bus sprendimas, bet būsiu pasirengęs viskam.
- Ar šis apsilankymas netaps gražia nuolatine tradicija?
- Jau su V.Bajevu kalbėjome apie tai – galbūt kitą kartą galėčiau atvažiuoti ne vienas, o su dar keliais boksininkais iš Norvegijos. Galėtume suorganizuoti tikrą treniruočių stovyklą. Norėčiau, kad atvyktų ir mano treneris. Manau, sugebėtume pakelti lygį dar aukščiau. Tikiu, kad mano treneris Zayndis Arsajevas turėtų kuo pasidalinti su V.Bajevu – jie galėtų apiskeisti savo patirtimis. Tai stiprūs treneriai. Manau, kad ši trenerių kombinacija man labai tinka. Gali būti, kad ateityje V.Bajevas stovės mano ringo kampe.
- Lietuvoje gal dar kažko nespėjai šįkart?
- Norėjau pasitreniruoti su Eimantu Stanionu, tačiau mums taip ir nepavyko susitikti. Tad galima sakyti, kad tik 99 proc. treniruočių stovyklos planą įvykdžiau, liko neįgyvendinta idėja pasisparinguoti su E.Stanioniu. Šį desertą teko pasilikti kitam kartui.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
