Treneriu tapęs N.Miknevičius: „Kartais likimas iškrečia įdomius pokštus“ (1)

Nors jaunesniems lietuviško futbolo mylėtojams Naglio Miknevičiaus pavardė asocijuojasi su komentatoriaus pareigybe, jo karjeroje būta ir rimtesnės veiklos. Pavyzdžiui, vienuolika sužaistų rungtynių Lietuvos nacionalinėje rinktinėje, tarp kurių ir dvikova Brazilijoje prieš Ronaldo, Leonardo, Ze Roberto ir panašiai.

Šiemet savo CV N.Miknevičius papildė dar vienu įrašu – vyriausiojo Kybartų „Sveikatos“ trenerio pareigomis. Antros lygos Pietų zonoje žaidžiantis seniausias Lietuvos klubas kol kas yra turnyro lyderis.

„Pasiūlymo prisijungti prie Kybartų „Sveikatos“ trenerių kolektyvo sulaukiau praėjusį rudenį per komandos sezono uždarymo renginį. Tai buvo gana netikėta, bet trenerių kolektyvo išplėtimą lėmė ir objektyvios priežastys.

„Sveikata“ yra neprofesionalus klubas, daugelis (tarp jų, ir treneriai) turi papildomus darbus, veiklas ir vienam visur suspėti yra sunku ar net neįmanoma. Pabrėžčiau, kad anksčiau „Sveikatą“ treniravęs Henrikas Katilius niekur nedingo, jis yra visavertis trenerių štabo narys, kurį , beje, sudaro 6 žmonės. Kaip antros lygos komandai, sakyčiau gan solidu. Vienas kitą bandome pavaduoti, kai reikia, pasiskirstome funkcijas. Gal dėl vyresnio amžiaus, gal dėl „malimo liežuviu“ prie aikštės dažniausiai stoviu aš“, - pokalbį su sportas.lt pradėjo N.Miknevičius.

Futbolininką Naglį Miknevičių žmonės dar atsimena, o koks treneris yra Naglis Miknevičius?

Nevadinčiau dar savęs treneriu, vis tik nesu profesionalas. Esu gal labiau motyvatorius, kartais praverčia ir sukaupta patirtis futbole, kurią žaidėjai vertina. Nesu ir, turbūt, tikrai nebūsiu „treneris – visažinis“. Kiekvienos rungtynės – tam tikra patirtis, pamoka. O šiaip gana retai keliu balsą ant žaidėjų, nors kartais būna ir taip. Bandau išaiškinti, surasti tinkamų žodžių ar pavyzdžių, kartais pavyksta , kartais – ne.

Kokia, apskritai, buvo reakcija, kai „Sveikata“ sako: gal pabandom?

Šiokią tokią avantiūrizmo gyslelę gal ir turiu, kad sutikau. Šiaip buvo netikėta, bet daug laiko apsispręsti ir nereikėjo – pasitaikė proga pabūti truputį kitame vaidmenyje, o kitos tokios galimybės gali ir nebūti. Kol kas dėl sprendimo nesigailiu, bet rudenį gali būti kitaip (šypsosi).

Ar greitai pavyko rasti kalbą su žaidėjais?

Didelių problemų nebuvo, gal kai kuriems pasirodė ir keisti vieni ar kiti sprendimai, kartais bandau juos paaiškinti, bet kol kas didelių problemų bendraujant su žaidėjais nėra. Buvo keli ir kurioziniai epizodai, kai mačiau nuostabą žaidėjų veiduose, buvo dalykų, kuriuose ir aš pakeičiau savo poziciją. Žodžiu, šiek tiek „apsitrynėme“, bet kol kas lyg ir reikalai einasi neblogai.

Kas jums asmeniškai yra sudėtingiausia šiame darbe?

Nemažai yra dalykų kurių arba dar nemoku, arba jie atrodo sudėtingi. Sunkiausia gal matyti, kad žaidėjas daro kažką neteisingai, bet tu negali įbėgti aikštėn, parodyti klaidos ar panašiai. Taip pat kartais reikia imtis ir nepopuliarių sprendimų ar veiksmų. Asmeniškai buvo gan netikėta, kad kai kurie žaidėjai labai jautriai reaguoja į savo žaidimo minučių skaičių. Iš kitos pusės, tai tik parodo, kaip jie myli ir mėgsta futbolą.

Teko matyti, kad praktiškai visų rungtynių metu būnate atsistojęs. Tai padeda?

Turbūt, kažkoks įprotis. Atrodo, kad būdamas ant kojų esi arčiau komandos, gali jiems tarsi ir padėti. Bet tai, aišku, iliuzija. Na man, gal sakykime, kol kas tai padeda.

„Sveikata“ šiuo metu yra turnyro lentelės lyderė. Priežastys: treneris geras, gera komanda, varžovai silpni ar kažkas kita?

Pagrindiniai iššūkiai laukia ateityje, kai susitiksime su dabartiniais turnyrinės lentelės kaimynais. Kol kas daugumą rungtynių žaidėme su jaunomis komandomis, su kuriomis irgi būdavo sunku, bet sugebėdavome perlaužti žaidimo eigą. O dabar laukia sunkus mėnuo, kai susitiksime su panašiais amžiumi, tvirtumu ir patirtimi varžovais, o kai kurie šiais komponentais mus ir lenks. Be to, bus rungtynių, kai dėl objektyvių priežasčių neturėsime kai kurių žaidėjų. Tokia antros lygos komandų realybė. Na bet nieko. Ne kartą sakiau komandai, kad noriu laimėti, net nebijau ir pralaimėti – pažiūrėsime, ko bus daugiau tame kelyje.

Kiek realu, kad komanda taip važiuotų visą sezoną?

Nieko nėra neįmanomo. Jei turėtume viso sezono metu visus žaidėjus, tvirtai sakyčiau, kad realu. Kita vertus, meistriškumo skirtumas nėra labai didelis nei tarp mūsų ir varžovų, nei komandos viduje. Daug ką reikš ir psichologija, pasitikėjimas savimi. Vertinant realiai, antroje sezono pusėje taškų turėtume prarasti daugiau. Kita vertus, mums sunku žaisti prieš varžovus, bet ne lengviau būna ir jiems prieš mus.

Ar įsivaizduojate save dirbantį treneriu aukštesniu lygiu?

Kol kas nelabai, vis tik skirtumai nemaži, bet.. laikas parodys. Kartais likimas iškrečia įdomius pokštus.