Po pirmųjų sezono varžybų: prisiminimai apie medines valtis, konkurenciją ir žvilgsnis į ateitį fotogalerija
Mindaugas Maldonis, Simonas Maldonis, Andrius Olijnik, Ričardas Nekriošius, Benas Sapatka, Lukas Šakalys l Manto Stankevičiaus nuotr.
Trakuose prasidėjo dvi dienas truksiančios Lietuvos taurės – Dariaus ir Zbignevo Survutų memorialo varžybos. Trečiadienį paaiškėjo stipriausios baidarių ir kanojų įgulos 500 ir 1000 metrų distancijose.
Dukart ant nugalėtojų pakilos saulėtą pavakarę lipo pasaulio čempionas kanojininkas Henrikas Žustautas: 1000 metrų distancijoje jis iškovojo sidabrą, o dviviete kartu su Ilja Davidovskiu išplėšė pergalę finale.
„Prieš varžybas nedarėme daug greičio treniruočių, todėl rezultatais esu patenkintas, – po apdovanojimų ceremonijos sportas.lt sakė H.Žustautas. – Tiesą pasakius, galvojau, kad vienviete rezultatai bus prastesni. Dviviete? Gal pritrūko šiek tiek jėgų po finalo vienviete. Kurį laiką atsilikinėjome. Netgi buvo minčių „nusimesti“, nes atrodė, kad valtis nejuda“.
Šonus daužantis jaunimas
Įveikus 500 metrų kanojininkai sutrumpino yrį. „Tuomet pakilome į antrą poziciją ir likus 200 metrams teko spręsti, arba finišuojame, arba „nesidraskome“. Pabandėme finišuoti. Džiugu, kad pavyko iškovoti taurę“, – sakė 25-erių H.Žustautas, netikėtai tapęs vyriausiu varžybose dalyvavusiu kanojininku.
Su šypsena veide H.Žustautas pripažino, kad šįkart jaunimas sugebėjo paspausti.
„Vienviete prairklavus 700 metrų buvau tik ketvirtas, – šypsojosi kanojininkas. – Jaunimas davė į šonus, bet šįkart mane išgelbėjo patirtis. Irkluodami dvivietę taip pat jautėme spaudimą. Vadimas Korobovas sėdo į kanoją su jaunu ir perspektyviu Dominyku Pažėra. Jie mums neleido atsipalaiduoti iki paskutinių distancijos metrų. Džiugu, kad yra jaunų sportininkų, tik norėtųsi, kad jų būtų daugiau. Norisi dar didesnės konkurencijos“.
H.Žustautas priminė, kad nuolatiniai treniruočių partneriai ir pagrindiniai konkurentai Jevgenijus Kuračionokas ir Osvaldas Murza savo sportinę karjerą pristabdė, nes nebuvo pratęstas jų įgulos finansavimas. „Deja, bet jie turėjo eiti dirbti“, – apgailestavo H.Žustautas.
Tikslas – keturvietė
Dviviečių baidarių 1000 metrų distancijoje žiūrovai laukė olimpiečių Ričardo Nekriošiaus ir Andriaus Olijniko pasirodymo. Žinoma, kilo klausimas, ar sugebės jiems konkurenciją sudaryti brolių Simono ir Mindaugo Maldonių įgula.
Finale dalyvavo trys įgulos: R.Nekriošiaus ir A.Olijniko įgula finišą kirto po 3 minučių ir 19,707 sekundės. Broliai Maldoniai atsiliko 4,456 sekundės.
„Varžybos buvo įdomios tuo, kad iškart teko irkluoti finale – anksčiau būdavo ir atrankiniai plaukimai, ir pusfinaliai. Tačiau karantinas kiek sumaišė kortas ir teko šokti iškart į finalą su dar dviem valtimis, – kalbėjo S.Maldonis. – Keista kova, nes treniruotėse turime tiek pat valčių, kiek dabar turėjome finale. Nesijautė, kad tai varžybos, priminė treniruotę“.
Sulaukęs klausimo apie mestą iššūkį olimpinei R.Nekriošiaus ir A.Olijniko įgulai baidarinikas nusišypsojo.
„Galbūt, žiūrovams buvo daugiau intrigos, nes mes jau metus esame treniruočių partneriai – kiekvieną dieną su jais konkuruojame ir treniruojamės. Kiekvieną dieną mums būna iššūkis laikytis šali jų, – kalbėjo S.Maldonis. – Niekas nepasikeitė – kovojame treniruotėse, kovojome ir čia. Mums su broliu tikrai trūksta pasirengimo 1000 metrų distancijai dviviete baidare, kadangi trejus metus rengėmės 500 metrų distancijai keturviete. Tai buvo visiškai kitokia pasirengimo strategija. Manau, reikėtų porą metų treniruotis 1000 metrų distancijai ir kiekvieną mėnesį matytume tik gerėjantį rezultatą. Dabar turime labai gerus parterius, gerą pavyzdį. Laikas padarytų viską, kas priklausytų“.
Paklaustas apie ateities planus, S.Maldonis net neabejojo, kad valtyje liks su broliu Mindaugu – noro yra irkluoti ir dvivietę, ir keturvietę. „Tačiau mūsų pagrindinis tikslas – 500 metrų distancija keturviete, – teigė S.Maldonis. – Bandome ruoštis šiai distancijai. Kol kas bandome tobulėti ilgose distancijose, nes kitų sąlygų nėra. Keturvietė? Yra daug norinčių prisijungti – Edvinas Ramanauskas, Aurimas Lankas, Ignas Navakauskas, nepamirškime ir Artūro Sejos bei R.Nekriošiaus ir A.Olijniko“.
Laukia konkurencijos
„Sezonas pagaliau prasidėjo“, – nusijuokė sportas.lt kalbintas R.Nekriošius.
„Bet to dar nejaučiame, nes gegužės mėnesį įprastai jau būname labai geros sportinės formos, – įsiterpė A.Olijinikas. – Tačiau atlikus tyrimus po karantino paaiškėjo, kad per karantiną sugebėjome išlaikyti gerą fizinę formą. Tai džiugino, bet krūvį teko susimažinti, nes pagrindiniai startai laukia kitais metais – jų dar niekas neatidėjo ir olimpinė atranka bus, todėl svarbu neperkrauti organizmo jau dabar. Šios varžybos parodė, kad dar truputį galime ilsėtis, bet porą savaičių. Bet nepamirštame, kad rudenį lauks Europos čempionatas“.
R.Nekriošius prisipažino, kad išsiderinimas po atskirai atliekamų savarankiškų treniruočių jautėsi labai neilgai.
„Mums pilnai užteko keturių treniruočių vienoje baidarėje – rezultatas varžybose tai parodė. Nesame vienas nuo kito nutolę. Irkluojame gerai“, – pabrėžė R.Nekriošius.
Jau kurį laiką konkurencijos Lietuvoje nesulaukianti įgula apgailestavo, kad jaunimo baidarių sporte trūksta. „Manau, kol mes su Ričardu dar treniruojamės, jaunimas turėtų prie mūsų jungtis ir stiprėti. Juk konkurencija gimsta masiškume“, – kalbėjo A.Olijnikas.
Sportinės kryžkelės
„Liūdna situacija, nes jaunimo nėra... Jaunimas neužsibūna šiame sporte“, – akcentavo R.Nekriošius.
A.Olijnikas pastebėjo: „Manau, kad irklavimo bazė turėtų būti mieste, jei nori pritraukti vaikų. Tai turi būti Vilniuje, nes tėvai ir treneriai į Trakus vaikų neprivežios. Klaipėda, atrodo, turi sąlygas, bet trūksta trenerių, kurie galėtų pritraukti jaunimą. Daugai, kuriuose augo broliai Maldoniai, anksčiau pritraukdavo masę vaikų, tačiau dabar situacija prastėja“.
„Bet dar viena problema – iš trenerių yra reikalaujama, kad jie būtų ir marketingo vadybininkai, kurie turi pritraukti vaikus. Bet gal tai neturėtų būti trenerių darbas? – klausė R.Nekriošius. – Treneris turi treniruoti, o ne vaikščioti ir ieškoti to jaunimo“.
Išgirdę klausimą, kas pačius atrado, R.Nekriošius nusijuokė: „Mes patys atsiradome“.
„Manęs net nenorėjo priimti į treniruotes, nes grupės buvo užpildytos, o aš jau buvau per senas, – pasakojo A.Olijnikas. – Tuo metu, 2002-aisias viskas buvo kitaip“.
„Tai buvo bumas, ne visiems pakakdavo baidarių“, – priminė R.Nekriošius.
„Kovodavome dėl medinių baidarių, kurias po to savo rankomis šlifuodavome, lakuodavome, dailindavome, – prisiminė A.Olijnikas. – O dabar sąlygos yra kur kas geresnės, bet nėra kam jomis naudotis. Yra baidarių, sąlygos su bazėmis gerėja, bet vaikai, galbūt, neišsilaiko ir dėl kitų priežasčių – baigus mokyklą reikia spręsti, ką daryti – sportuoti, ar siekti išsilavinimo. Kryžkelių yra daug“.
Ketvirtadienį baidarininkai ir kanojininkai varžysis 200 metrų distancijoje.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
