Su vidiniais demonais kovojęs C.Garbrandtas: apie pralaimėjimų seriją ir padarytas išvadas, nemotyvuojančius pinigus ir pagrindinį tikslą (1)

 Artėjantį savaitgalį „UFC 250“ turnyre pasirodysiantis Cody Garbrandtas šioje organizacijoje kol kas turėjo devynias kovas, tačiau spėjo pajusti ir didžiausias aukštumas, ir pabūti pačiame dugne.

28-erių metų kovotojas 2015 m. prisijungė prie sąrašo kovotojų, kaip vienas perspektyviausių lengviausio svorio (iki 145 svarų arba 65,8 kg) kovotojų pasaulyje. Jis laimėjo pirmąsias penkias kovas itin stilingai, nokautuodamas net keturis oponentus, o „UFC 207“ turnyre jam buvo suteiktas šansas kautis su čempionu Dominicku Cruzu.

Tą vakarą C.Garbrandtas surengė karjeros pasirodymą ir užtikrintai įveikė vieną iš geriausių iki 145 svarų svorio kategorijos kovotoją istorijoje. C.Garbrandtas užsijuosė čempiono diržą ir atrodė, kad taps viena iš UFC „super“ žvaigždžių.

Visgi tada C.Garbrandtas pamatė, kas yra pačios žemumos.

Jis prarado savo titulą jau pirmą kartą bandydamas jį apginti, kai aršioje kovoje pralaimėjo buvusiam komandos draugui T.J.Dillashaw. Po dešimt mėnesių jis ir vėl pralaimėjo T.J.Dillashaw, tačiau šį kartą jau priešinosi kur kas mažiau ir patyrė dar vieną techninį nokautą.

Trečias pralaimėjimas iš eilės įvyko „vakaro kovoje“ prieš Pedro Munhozą, kuris ne tik patraukė C.Garbrandtą iš kelio link kovų dėl titulo, tačiau daugelis suabejojo, ar C.Garbrandtas toliau vertas kovoti UFC.

Praėjus 15 mėnesių po paskutinės kovos, C.Garbrandtas pasiruošęs sugrįžti „UFC 250“ turnyre prieš Raphaelį Assuncao antroje pagrindinėje vakaro kovoje. Buvo ilgas kelias per palyginti trumpą laiką, tačiau nepaisant visų nesėkmių, C.Garbrandtas nei karto nesuabejojo, kad sugrįš.

„Niekada neturėjau tokių minčių, kad nebenoriu kovoti, nes kiekvieną kartą, kai bandydavau atsitraukti nuo kovojimo, visada tai įtraukdavo atgal“, – „MMA Fighting“ aiškino C.Garbrandtas. „Nemanau, kad be kovų aš būčiau laimingas savo gyvenime.

Nebekovoti man nėra pasirinkimas. Aš noriu tai daryti, tiesiog tai myliu. Tai yra aistra, kuri varo tave į priekį ir leidžia pasijusti gyvu. Laikyti tą alkį gyvą“.

C.Garbrandtas suprato, kad po pralaimėjimų reikia tinkamai sureaguoti ir padaryti išvadas. Štai kodėl jis išvyko į Naująjį Džersį pas trenerį Marką Henry ir jo komandą bei pradėjo naują treniruočių stovyklą.

Visgi C.Garbrandtas ir toliau dirbo kartu su treneriais ir partneriais Sakramento „Team Alpha Male“ komandoje, kurioje jis nuo pat tada, kai atvyko į UFC.

„Pirmiausia ir svarbiausia – man reikėjo išeiti iš savo komforto zonos ir vėl pamilti kovojimą“, – sakė C.Garbrandtas. „Man reikėjo persijungti.

Vienintelis būdas, kaip aš galėjau save išbandyti, buvo išeiti iš komforto zonos, atitrūkti nuo šeimos ir visų patogumų, kuriuos susikuri per gyvenimą“.

Pokyčiai įvyko, tačiau C.Garbrandtas taip pat supranta, kad jo trys patirti pralaimėjimai buvo nulemti jo paties padarytų klaidų, o ne nesugebėjimu susitvarkyti su tokiais varžovais kaip Dillashaw ar Munhoz.

„Man nereikia išradinėti dviračio“, – sakė C.Garbrandtas. „Tai buvo maži dalykai, kurie maniau, kad nėra tokie svarbūs arba techninės klaidos, padarytos ne tuo ritmu. Varžovai tiesiog išaiškino mano stiprybes ir silpnybes ir tuo pasinaudojo.

Aš esu apsėstas šia sporto šaka ir apsėstas tobulėjimo bei laimėjimų. Pralaimėjimai yra dalis to, tai leidžia tau paaugti“.

C.Garbrandtas nemeluoja ir sako, kad nebuvo lengva išgyventi pralaimėjimus, tačiau tai nesugadino jo pasitikėjimo savimi, o tai yra svarbiausia sugrįžtant į narvą.

„Kai aš įsijungiu, niekas pasaulyje manęs negali įveikti“, – sakė C.Garbrandtas. „Esu tikras, kad pataisiau visas savo klaidas. Kai su savimi esu taikoje, narve galiu sukelti didelį chaosą, nes žinau, kad mano gyvenimas yra geras, o visą susikaupusį žiaurumą galiu išleisti narvo viduje ir padaryti tai, kam ruošiausi“.

C.Garbrandtas yra iškritęs iš savo svorio kategorijos UFC reitingo penketuko, tačiau dabartinis jo tikslas ir nėra artimiausioje ateityje kovoti dėl titulo.

Žinoma, jis vis dar sieks pakilti į viršūnę, tačiau tam gali prireikti laiko, kurio jis turi užtektinai.

„Sporte esu tam, kad būčiau geriausias“, – sakė C.Garbrandtas. „Niekada nesivaikiau pinigų ir niekada apie juos negalvoju, kol jų negaunu. Aš tiesiog galvoju: o, laimėjau keletą kovų ir štai šiek tiek pinigų. Tai geras priedas, tačiau pinigai niekada manęs nemotyvavo. Aš visada norėjau būti geriausias. Tai yra pagrindinis mano motyvatorius ir aš noriu vėl kovoti dėl titulo. Noriu būti geriausiu ir tam dirbu bei svajoju. Tai mane stumia į priekį ir tai yra maratonas, o ne sprintas – visai kaip gyvenimas.

Aš kovojau su savo vidiniais demonais. Esu čia tam, kad vėl būčiau soste. Kai ateis laikas dar vienai titulinei kovai, aš būsiu pasiruošęs“.