Tikra provokacija: buvęs modelis rengiasi užkariauti šalies ringą (11)
Karolina Paulauskė | asmeninio archyvo nuotr.
„Aukštosios mados modelis, tautinių, gatvės šokių šokėja, krepšinio komandos palaikymo grupės šokėja... Ir kovotoja“, – sportas.lt vardijo kaunietė Karolina Paulauskė, prisiminusi tik dalį savo gyvenimo veiklų. – Kuo tik aš nesu veikusi“.
Visada buvusi aktyvi mergina penkiolikos pateko į modelių agentūrą.
„Netyčia, – šypsosi ir moja ranka 27-ų Karolina. – Keliavau po pasaulį aštuonerius metus. Per tą laiką pamačiau labai daug ir supratau, kad šis darbas, toli gražu, nėra toks nuostabus ir lengvas“.
Tačiau tai dar ne viskas – vieną dieną K.Paulauskė sugalvojo tapti muzikante. „Lankiau muzikos mokyklą, mokiausi groti gitara, dainuodavau duše ir kurdavau garsių dainų cover’ius, kuriuos talpindavau „Soundcloud’e, – šypsojosi Karolina. – Ir vėl netyčia atsidūriau laiku ir vietoje – Prancūzijos muzikos prodiuseriai ieškojo merginos išskirtiniam projektui“.
Buvo nuspręsta, kad Karolina – tinkama kandidatė tapti Europoje, o gal visame pasaulyje, garsia didžėja.
„Man buvo suteikta galimybė mokytis dj’auti pas geriausią šalies didžėjų. Kai išmokau, pradėjau skraidyti į Prancūziją, kur grodavau naktiniuose klubuose, mados renginiuose. Tai truko dvejus metus... Viskas? Ne! Nuo mažų dienų mylėjau žirgus, svajodavau užsiimti jodinėjimu. Tą pasiekiau, tapau jojimo instruktore ir mokydavau kitus“, – nesustojo Karolina.
Paklausite, ar šįkart jau viskas su pomėgiais ir hobiais?
„Ne... Visada draugavau su menais, lankiau dailės mokyklą, stojau mokytis interjero dizainą, bet vėliau supratau, kad ši specialybė ir darbas man yra per daug ramus, pačiai nelabai įdomus, – pasakojo Karolina. – Gyvenime atsirado sportas – daug bėgiodavau, dalyvaudavau įvairiose varžybose. Manęs net nesustabdė stresinis šeivikaulio lūžis nuo per didelio krūvio. Visada turėjau vieną tikslą – pasiekti kuo daugiau“.
Ir...
„Žinote, mane nuo mažens traukdavo visokios vyriškos veiklos, – tęsė Karolina. – Tai pasigamindavau lanką su strėlėmis ir išsišiepusi lakstydavau, tai elektrinės mašinėlės žavėjo, tai motociklai – visada buvau tokia, niekada nenorėjau pasirodyti silpnesnė už vyrus. Taip mano gyvenime atsirado ir kovos menai. Nuolat žiūrėdavau boksą ir galvodavau, kad noriu tai išbandyti... Turėjau draugą, kuris to daryti man neleido, argumentuodamas, kad tai nėra moteriškas užsiėmimas“.
Tačiau pritarimas buvo gautas po moteriškos gudrybės: „Pasakiau, kad nueisiu pabandyti tik į vieną treniruotę... Ir viskas.“
Pradžia – boksas
Prieš devynerius metus Karolina pravėrė „Daugirdas Gym“ salės duris.
„Žinoma, iškart pradėjau svajoti apie varžybas, – nusijuokė K.Paulauskė. – Netrukus pasitaikė galimybė išvykti į JAV, kur tris mėnesius sportavau „Church Street Boxing Gym“. Ten pasisėmiau labai daug patirties, pamačiau tikrąją bokso „virtuvę“. Treniruotės būdavo tokio intensyvumo ir krūvio, kad grįžusi į Lietuvą nežinojau, į kurį klubą eiti“.
Karolina suprato: be sporto gyventi negali.
„Pradėjau lankyti sporto klubą, kuriame sutikau daug nuostabių trenerių, kurių dėka gimė noras pačiai treniruoti. Užsispyriau ir tapau svaikatingumo trenere, – pagaliau sumažino pasakojimo tempą pašnekovė. – Savo charakterio dėka pasiekiau tiek, kiek kartais žmonės per daug metų nesugeba nuveikti. Tik nebuvo šioje pasakoje laimingos pabaigos – apsikroviau ant pečių didelį svorį ir nesugebėjau jo panešti. Perdegiau. Man reikėjo pertraukos“.
Tuomet mergina grįžo prie meninės veiklos, pradėjo savo drabužių verslą, susidomėjo tatuiruočių darymo menu – tai mokėsi daryti savarankiškai, kol vieną dieną ją apsiėmė globoti jos pačios tatuiruočių meistras.
Po kurio laiko naujai atidaromas sporto centras pradėjo ieškoti trenerių – Karolina susigundė ir tapo „Fighting and Fitness center“ dalimi.
„Tik dabar ne kaip trenerė, o kaip sportininkė“, – pabrėžė mergina.
Čia jis susipažino su treneriu Sauliumi Šeškevičiumi, sugebėjusi sužavėjo Muay Thai, kuriuo Karolina užsiiminėja jau dvejus metus. Kartą ji jau kovėsi ringe.
Skausmo nejaučiantis žvėriukas
„Mėgstu laužyti stereotipus, kad mergina negali užsiimti tokiu sportu. Manau, kad žmonės, kurie mano, kad „ale vyriškos“ sporto šakos gali sunaikinti moteriškumą, kiek per siaurai žvelgia į pasaulį, – kalbėjo K.Paulauskė. – Taip nėra. Mane žavi Muay Thai tradicijos ir vertybės. Nėra taip, kad atėjai, padaužei galvą kitam ir išėjai. Tikrai ne. Tai menas. Išmokęs jį pažinti, daugiau nieko nenori“.
Sportininkė neslepia, yra dvi Karolinos – ta, į kurią pažiūrėjęs niekada nepasakytumei, kad tai kovotoja... „Ir yra ta, kuri įžengusi į salę tampa žvėriuku ir pamiršta, ką reiškia skausmas, – nusijuokia ji. – Salė – tai vieta, kurioje aš atiduodu visą save, nesvarbu, kas ir kaip, turiu dirbti ir pasiekti savo užsibrėžtą tikslą“.
Pasak K. Paulauskės, kovos menuose daug priklauso nuo trenerio.
„Koks treneris, toks bus ir kovotojas, – neabejoja kovotoja. – Labai džiaugiuosi, kad mūsų su S.Šeškevičiumi keliai susitiko. Vienintelė priežastis, kodėl anksčiau nedalyvaudavau varžybose – nebuvau radusi savo trenerio. Savo? Tokio, kuris matytų mane ne tik kaip „Ai, čia mergina, pastraksės ir bus gerai“. Jis matė mano asmenybę. Jis yra vienintelis treneris, kuris mano mane tikrą – kokia esu, galiu būti ir ką galima iš manęs nulipdyti. Treneris turi būti viskas kovotojui – motyvacija, autoritetas, mokytojas, patarėjas, psichologas, draugas, užpakalio spardytojas, dar vienas tavo šeimos narys. Esu labai dėkinga S.Šeškevičiui, nes be jo nebūtų manęs, tokios, kokia esu ir kokia galiu būti“.
Nori matomų rezultatų
Kiekvieną kartą žinodama, kad bus galimybė kovoti, sportininkė teigia pajaučianti tarsi mygtukas viduje įsijungia. „Tuomet aš noriu dirbti, dirbti, dirbti... Tobulėti, nepaisant nieko. Aš tiesiog gyvenu tuo, – kalbėjo K.Paulauskė. – Ringe esu buvusi kartą, tad mane iki šiol užlieja įvairiausios emocijos. Sunku nupasakoti, kas užplūsta kūną. Tačiau man svarbiausia prieš kovą yra vidinė ramybė – kai viską išleidi iš savęs, visas mintis ir emocijas nuveji ir šaltais nervais žengi žingsnį į ringą“.
Kovotoja nuolat stebi „One Championship“ kovotojas, o žavisi Anissa Meksen, kovojančia „Glory“ organizacijoje, ir Muay Thai kovotoju Liamu Harrisonu.
„Manau, kad mano kelyje yra garbė būti vadinamai kovotoja, – nusišypsojo K.Paulauskė. – Kovotojas – plati sąvoka. Savo gyvenimuose mes visi esame tam tikri kovotojai, tik visi skirtingi. Mano tikslai ringe – patys didžiausi. Žiūrėsime, kaip seksis. Juk kiekvienas siekiame aukštumų savo srityse. To noriu ir aš. Tik niekada nežinome, ką mums yra parengęs likimas. Svarbiausia – nepasiduoti, net ištikus nesėkmei. Aš visada sakau, kad nėra neįmanomų dalykų, yra tik blogas mąstymas“.
Pasisemti daugiau patirties K.Paulauskė tikėjosi kovo mėnesį turėjusiam vykti Muay Thai čempionate, kuris buvo atšauktas dėl karantino. „Tuomet noras kovoti dar labiau išaugo. Užteko vienos trenerio žinutės su klausimu „Ar dalyvaujame varžybose“. Pradėjome darbuotis“, – sakė sportininkė.
Visi kovos menų gerbėjai K.Paulauskę, greičiausiai, galės pamatyti „KOK Classic“ ringe jau birželio mėnesį.
„Išeiti į ringą tam, kad po jį palakstyti? Tai nėra nei mano, nei trenerio Sauliaus tikslas. Abu dirbame daug ir sunkiau tam, kad rezultatai būtų matomi“, – apie artėjančius žingsnius į ringą užsiminė K.Paulauskė.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
