Futbolo agentas V. Mižigurskis: „Nepavydžiu Lietuvos rinktinės treneriams“ (1)

Su futbolo agentu Valeriju Mižigurskiu kiek anksčiau kalbėjome apie jo klientus Lietuvoje ir patį jo darbą. Tai galite paskaityti šiame straipsnyje -> nuoroda

Iš Lietuvos jo klientų sąraše yra vos trys futbolininkai, kurie dar nėra baigę karjerų. Tai Titas Krapikas, Karolis Uzėla ir Linas Mėgelaitis.

Pasidarė įdomu, kodėl tik tiek lietuvių? Kalbant apie tai, viskas nukrypo į jaunųjų Lietuvos futbolininkų paruošimą mūsų šalyje.

„Iš lietuvių šiai dienai nėra labai didelio pasirinkimo. Pas mus geri yra tik vartininkai, o ši karta nėra gera. Aš tikrai nepavydžiu Lietuvos rinktinės treneriams, nes iš tokios medžiagos labai sunku kažką išspausti. Šiuo metu Lietuvoje yra tik du Europos lygio žaidėjai – Novikovas ir Černychas. Aišku, dar turime vartininkų, auga dar Golubickas, bet iš tiek žaidėjų visos rinktinės nepastatysi“, – futbolas.lt portalui sakė V. Mižigurskis.

– Kas liečia vaikų futbolą, tai galiu papasakoti, kas man atrodo neteisinga. Savo sūnų vežioju į treniruotes Vilniuje ir matau, kas dedasi sostinėje. Treniruotės iki 11-12 metų tai gal ir viskas normalu, bet po to aš nematau nieko, iš ko vaikai galėtų tobulėti ir augti. Dabar turime daug privačių futbolo mokyklų, bet jos stengiasi turėti kuo daugiau vaikų ir tai normalu, nes reikia apmokėti aikštes ir kitus dalykus. Bet kai yra tiek vaikų, tos treniruotės nepanašios profesionaliam sportininkui ir labiau primena fizinio parengimo treniruotes. Mano laikais buvo dvi futbolo mokyklos – Vilnius „Žalgiris“ ir „Panerys“. Būdamas ten žinojai, kad šioje sistemoje yra laiptai. Pasiekei tą, nueini į „Žalgirio“ dublerius, po to galbūt į pagrindinę komandą, o tada gali išvažiuoti ir į užsienį. Dabar vaikai iki 12 metų treniruojasi dar gerai, o ką po to jiems daryti? Jie pradeda degraduoti, kai reikia žaisti 11 prieš 11. Nežinau kas turėtų tai padaryti, bet mano nuomone, talentingiausius Vilniaus vaikus nuo 13 metų turėtų perkelti į vieną akademiją, kur jie galėtų konkuruoti tarpusavyje, tobulėti ir augti kaip profesionalūs žaidėjai. Tuo metu dabar, kai vienoje grupėje yra po 2-3 talentingus žaidėjus, tai per treniruotes jie negauna pasipriešinimo, jie išsiskiria visa galva ir netobulėja.

– O nepanašiai buvo su futbolo akademija Kaune?

Aš esu vaiko tėvas ir jei man pasakytų, kad tavo vaikas turi mesti mokyklą, palikti draugus, šeimą ir išvykti į Kauną. Sakyčiau „kodėl?“. Ten nebuvo kažkoks super lygis, gi ten buvo ne Madrido „Real“ akademija. Manau, kad turi būti sukurtos sąlygos vaikams tobulėti kiekviename mieste. Jei vaikas gyvena Vilniuje, turi būti kažkokia akademija Vilniuje, kur bus surenkami talentingiausi vaikai. Vilniuje aš kol kas jokios sistemos nematau ir net bijau, kad ateitis gali būti niūresnė. Kas liečia treniruočių procesą, tai jokių priekaištų aš neturiu. Mano vaikas lanko TFA akademiją ir treniruojasi pas Svajūną Savicką. Tokio metu vaikus jis labai gerai treniruoja, man labai patinka kaip jis treniruoja. Taip pat yra futbolotreneris.lt, kurie siūlo individualias treniruotes. Tai viskas yra labai gerai, tokių dalykų anksčiau pas mus nebuvo ir vaikai tobulėja individualiai, bet futbolas yra komandinis žaidimas ir kai vaikai jau paauga, jie turi papulti į tokią konkurencinę aplinką, kur galėtų dar daugiau tobulėti.

– Anksčiau Lietuvoje į užsienį važiuodavo tik A lygoje užsirekomendavę žaidėjai, o dabar daugėja atveju, kuomet į užsienio akademijas išsiunčiami dar paaugliai. Kaip tai paaiškintumėte?

– Visi nori išvažiuoti, bet klausimas – išvažiuoti kur? Tas pats „Stumbras“ bandė siųsti jaunimą į Portugaliją, Prancūziją, bet aš tame nematau logikos. Jei 17 metų jau žaidi A lygoje, kam tokį žaidėją siųsti į trečią didesnio klubo komandą. Ten jis toliau žais su vaikais, o A lygoje – su vyrais. Įsivaizduoju, kad jaunimas mąsto, jog jei jie nesulaukia šanso A lygoje, geriau bandyti užsienyje, bet ten nebus lengviau. Jie atvyksta į trečias komandas ir jiems viską reikia pradėti nuo nulio. Mes neturime tokio jaunimo, kuris išvažiuotų į užsienį ir lengvai užsikabintų. Dažniausiai po poros metų jie grįžta į Lietuvą, užsienyje beveik nežaidę ir praradę tuos tobulėjimo metus, o ir Lietuvoje dar nieko neįrodę.

– Galbūt tai lietuviško mentaliteto problema?

– Nemanau, tai konkurencijos stygius apie kurį jau kalbėjau. Buvo toks jaunas puolėjas Gudaitis. Fantastiška medžiaga, Lietuvoje pats vienas paimdavo kamuolį, visus apsivarydavo ir įmušdavo įvartį. Jis buvo visa galva geresnis už savo grupės komandos narius, bet dėl to jis neturėjo konkurencijos. Jis apkeliavo pusę Europos ir dalyvavo daugybėje peržiūrų, bet niekur neužsikabino. Dėl to, kad ten reikia mokėti ne tik priimti kamuolį ir apvesti varžovą, o žaisti komandinį futbolą, priimti teisingus sprendimus. Užsienyje vaikai fiziškai stipresni, taktiškai geriau pasiruošę. To, kad apsivarysi visus, neužteks. Turi mokėti atžaisti kamuolį atgal, laiku atsidengti, atlikti gerą perdavimą, o mūsiškiai to nemoka.

– Tai nuo kelių metų rekomenduotumėte jaunam lietuviui save išbandyti užsienyje?

– Viskas priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, klausėte, kodėl Uzėla neliko Italijoje. Šiuo momentu jis gauna praktiką „Žalgiryje“, klube kuris žaidžia ne tik A lygoje, bet ir Europoje. Jam 19 metų ir čia jis gaus praktikos. Galbūt po metų jis į tą pačią Italiją atvyks su kitu statusu ir jau žais ne dubleriuose, o pagrindinėje komandoje. Būna atveju, kai jaunais žaidėjais Lietuvoje nepasitiki, tai galbūt tada jau geriau kabintis užsienyje ir ten pradėti nuo antros komandos, o ne tą patį daryti Lietuvoje.

– Grįžkime prie Lietuvos rinktinės, kokios jos perspektyvos?

– Tą, ką aš matau dabar, tai nemanau, kad mes turime galvoti ar svajoti apie rezultatą. Neturime plėšytis dėl taškų, nes visai nesvarbu ar atrankos turą baigsime su tašku ar trimis. Mums visiems reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jaunimas tobulėtų. Reikia atkreipti dėmesį į U-19, U-17 rinktinės žaidėjus, investuotis į juos ir auginti kartą, kad po 5 metų atsirastų normali rinktinė. Šiai dienai neturime medžiagos su kuria mes kažką galėtume pasiekti. Mano akimis, artimiausius 3, 4 ar 5 metus turime pamiršti rezultatus. Reikia sudaryti sistemą ir ruošti jaunimą, formuoti trenerių mentalitetą ir galvoti apie ateitį, nes šiai dienai rezultatų nebus.

– Ar „Anderlecht“ programa gali padėti tai pasiekti?

– Yra įvairių tų programų, „Feyenoord“, kitų klubų, ar ta „Anderlecht“. Nesu gerai susipažinęs su „Anderlecht“, bet visos programos yra geros, tačiau reikia įnešti ir kažką savo. Kopijuok nekopijavęs, bet geresnio už originalą nesukursi. Tą „Anderlecht“ programą reikia pritaikyti Lietuvai, bet mes vėl grįžtame prie vaikų futbolo. Privačios mokyklos yra gerai iki 11-12 metų, bet piramidės viršūnėje turi būti viena miesto komanda, į kurią geriausi vaikai ir siektų patekti bei ruoštųsi profesionaliam futbolui, nes dabar vaikai neturi aiškaus tikslo ir nežino, kur jų karjera gali nukrypti.