Už futbolo agento karjerą Ž. Karčemarskui dėkingas V. Mižigurskis: „Su Ž. Karčemarsku praėjau labai gerą agentų mokyklą“ pokalbis apie Ž. Karčemarską, F. Černychą, A. Novikovą, K. Uzėlą ir T. Krapiką (8)
Valerijus Mižigurskis | Asmeninio archyvo
„Ural“ saugas Romanas Emeljanovas, Maskvos „Spartak“ krašto gynėjas Nikolajus Rasskazovas ir vartininkas Antonas Šitovas, Tulos „Arsenal“ krašto puolėjas Aleksandras Lomovitskis ir krašto gynėjas Maksimas Volodjko, „Tambov“ klube žaidžiantis puolėjas Georgi Melkadze, Maskvos „Lokomotiv“ duetas Arturas Čyorny ir Dzambolatas Tsallagovas, Kijevo „Dynamo“ gynėjas Mohammedas Kadiri, karjerą baigęs Žydrūnas Karčemarskas, vartininkas Titas Krapikas ar Vilniaus „Žalgirio“ jaunasis talentas Karolis Uzėla. Kas sieja šiuos ir dar daugiau futbolininkų?
Jų visų agentas yra buvęs Lietuvos rinktinės narys Valerijus Mižigurskis. Dabar 36-erių metų vyras savo profesionalo karjerą baigė pakankamai anksti, jau prieš aštuonerius metus.
Taigi, būdamas 28-erių metų V. Mižigurskis baigė sportuoti profesionaliai ir iškart pradėjo valgyti futbolo agento duoną.
„Jau žaisdamas paskutinius kelis metus aš dalinai dirbau futbolo agentu ir baigęs karjerą tikrai negalvojau, o ką čia dabar daryti? Pakabinęs bucus ant vinies, jau turėjau du klientus – tai Karčemarskas ir Maksimas Bardačiovas, žaidęs BATE, „Tomsk“ klubuose. Tai buvo du pirmi mano klientai, nors Karče net ne klientas, o draugas“, – išskirtinį interviu futbolas.lt portalui davė V. Mižigurskis.
Šią vasarą Lietuvos futbolo pasaulį apskriejo žinia, kad savo futbolininko karjerą užbaigė Žydrūnas Karčemarskas. 36-erių metų vartininkas profesionalų futbolą žaidė 18 metų, o pusę jų jis praleido Turkijoje.
Įdomu interviu su alytiškiu, kuris Lietuvos rinktinėje sužaidė 66 mačus, rasite futbolo kultūros žurnalo „Sveiks Valio!“ penktajame numeryje, o apie Žydrūną mums papasakojo ir V. Mižigurskis.
Šią vasarą itin daug intensyvaus darbo neturėjęs ir visų savo žaidėjų reikalus praktiškai iki vasaros pradžios sutvarkęs V. Mižigurskis atskleidė, kad daugiausiai skambučių jis sulaukdavo dėl Ž. Karčemarsko situacijos. Ne vienas klubas prašė jo įkalbėti lietuvį toliau žaisti, o pasiūlymai ant stalo buvo verti daugiau nei skatiko.
„Buvo du variantai iš Turkijos, vienas iš Rusijos aukščiausios lygos, bet Karče konkrečiai pasakė, kad daugiau nenori žaisti, nori pailsėti. Galima jį pilnai suprasti, jis nuo 18 metų žaidžia ne Lietuvoje, tėvų nematydavo, tik per vasaras mažiau nei mėnesį. Dabar jis nori pabūti ir su jais, su savo šeima. Jis taip pat mėgsta žvejoti, tad manau tuo ir užsiims. Karče jau viską pasiekė, jis protingas žmogus ir iš bado tikrai nenumirs“, – pasakojo futbolo agentas, kuris už savo agento karjerą yra labiausiai dėkingas būtent Ž. Karčemarskui
„Mūsų santykiai labai draugiški. Savo laiku aš jam padėjau išvykti į Maskvos „Dinamo“, po to jis man padėjo agento karjeroje. Jei ne jis, aš dabar nebūčiau tas, kas esu. Su juo nuėjome labai ilgą kelią.
Būtent Žydrūnas buvo pirmasis, kuris, baigus profesionalo karjerą, man paskambino ir pasakė: „būk mano agentu“. Tuo laiku jam tikrai nereikėjo agento, jis buvo užsirekomendavęs Turkijoje, turėjo gerą, galiojantį kontraktą ir fantastišką reputaciją. Tačiau jis pasiūlė būti jo agentu ir kai aš pasakydavau, kad esu Karčemarsko agentas, visos durys man buvo atviros. Vieną kartą net Turkijos muitinėje, kai pasakiau, kad esu Karčemarsko agentas ir labai skubu, jie mane be eilės praleido, o tokių išlygų tikrai sulaukia ne visi“, – futbolo virtuvės detalių papasakojo V. Mižigurskis.
36-erių metų vyras Ž. Karčemarskui dėkingas ne tik už futbolo agento karjeros pradžią, bet ir įgautas pamokas: „Dirbdamas su Karčemarsku Turkijoje taip pat labai daug ko išmokau. Turkijos rinka yra labai įdomi ir ten tu tikrai užsigrūdini. Buvo situacijų, kai pinigų nemokėdavo, kai reikėjo rašyti FIFA ar kai Karče norėjo palikti klubą. Buvo ir tokių situacijų, kai kiti klubai žiauriai norėjo Karčės, o visose tose situacijose bendrauti teko man. Dirbant su lietuviais, dažniausiai tau reikia įtikinėti klubus, kad juos paimtų, o su Karče buvo atvejų, kai turėjai laikyti frontą ir sugebėti pasakyti ne, taip net išsiderint geresnes kontrakto sąlygas. Tai su Karče praėjau labai gerą mokyklą. Maskvos „Spartak“ prezidentas vienam laikraščiui yra sakęs, kad aš esu labai stiprus agentas, bet čia yra būtent Turkijos mokykla, kurią aš praėjau kartu su Karčemarsku ir dabar tas pamokas naudoju visur kitur, kaip pavyzdžiui Rusijoje“.
Jei futbolo klubai dar siūlė Ž. Karčemarskui kontraktus, ar negalėtų būti taip, kad vieną dieną vartininkas apsigalvos ir sugrįš į aikštę kaip profesionalas? „Šansų nėra, nebent pas mane į komandą“, – juokdamasis patikino V. Mižigurskis
„Jokių šansų tikrai nėra. Rugsėjo 2 dieną buvo konkretus pasiūlymas iš Turkijos, kuomet atsirado dar vienas klubas, besidomintis Žydrūnu. To klubo prezidentas man skambino, rašė, prašė susisiekti su Žydrūnu. Tada aš paskambinau Karčei, o jis sako: „aš žvejoju, netrukdyk man“. Iškart viskas buvo aišku. Jokie pasiūlymai jo jau nedomino“, – užtikrintas buvo V. Mižigurskis.
Tiesa, į futbolo aikštelę Ž. Karčemarskas jau yra sugrįžęs, tik jis stovi ne vartuose, o žaidžia saugų grandyje ir tai daro mėgėjų pirmenybėse. Kaip ir juokavo V. Mižigurskis, Ž. Karčemarskas sugrįžo žaisti už jo komandą „FM Perkūnas-MV Team“ SFL pirmenybėse 7x7. Patyręs vartininkas jau spėjo įmušti du įvarčius, o kaip sakė V. Mižigurskis, kuris pats jau yra įmušęs 4 įvarčius, į vartus Ž. Karčemarskas stos nebent už pinigus.
Rusijos spaudoje ne kartą apie V. Mižigurskį buvo rašoma, kad jis yra Maskvos „Spartak“ klubo agentas. Juk ten žaidžia net keturi jo klientai. Ir nors Valerijus tikrai jaučia ypatingus jausmus „Spartak“ klubui, tačiau jis jam konkrečiai nedirba.
„Netikėkite viskuo, ką rašo spauda. Tiesa, Rusijos rinkoje jaučiuosi labai komfortabiliai. Maskvos „Spartak“ klube turiu keturis žaidėjus, dar yra kitų žaidėjų kituose Rusijos klubuose, bet gandai, kad esu „Spartak“ agentas, yra iš piršto laužti. Kaip įsivaizduojate, kad galiu būti vieno klubo agentas? Aš nesu klubo dalininkas, prezidentas ar kitas pareigas užimantis asmuo. Esu agentas, kuris atstovauja žaidėjų interesams.
„Turiu tik du klubus, kurie man yra labai mieli širdžiai ir kai galiu, visada nueinu į stadioną, pažiūrėti jų rungtynių. Tai Vilniaus „Žalgiris“ ir Maskvos „Spartak“. Visi kiti klubai – darbiniai klubai ir mus sieja tik darbo reikalai. Aš praėjau „Spartak“ mokyklą, todėl puikiai ir sutariu su šiuo klubu, visus ten pažįstu, visi pažįsta mane, todėl ten ir turiu ne vieną savo klientą. Galbūt iš to gandai ir kyla“, – svarstė V. Mižigurskis.
Šiuo metu Rusijos aukščiausioje lygoje žaidžia vienas lietuvis – tai Fedoras Černychas. Paklausiau V. Mižigurskio ar jam nebuvo kilę minčių padėti Fedorui atsidurti „Spartak“ klube, o jis atskleidė dar vieną įdomų faktą – būtent jis prisidėjo prie F. Černycho perėjimo į „Orenburg“ klubą iš Maskvos „Dinamo“.
„Fedorui Černychui aš padėjau pereiti į „Orenburg“ klubą, nors aš nesu jo agentas. Mūsų santykiai labai draugiški. Buvo momentas, kai Fedoras negavo laiko Maskvos „Dinamo“ klube ir mes po vienų rungtynių buvome restorane. Ten buvo Fedoras, dar keli žaidėjai iš „Dinamo“ ir Kazanės „Rubin“. Vakarienės metu visi pradėjo kalbėti, kad Fediai reikia keisti klubą ir panašiai, o aš sakau: „Fedia, nori aš pakalbėsiu su keliais klubais?“. Kaip tik tada mano santykiai buvo labai geri su „Orenburg“ ir Tulos „Arsenal“ klubais, o tai buvo klubai, kurie realiai atitiko Fedoro lygį.
Tada Fedoras dar sakė: „palauk dar kelias rungtynes, jei ir per jas neišleis į aikštę, galėsi pakalbėti“. Bet aš jau prieš tai žinojau, kad viskas eis link to. Aš bendrauju su „Dinamo“ ir žinojau, kad Fediai jie sakė vieną, o pas mane buvo visai kita informacija. Žinoma, negalima sakyti, kad „Dinamo“ norėjo atsikratyti jo, jis jiems buvo reikalingas, bet kaip atsarginis žaidėjas. Tačiau Fediai reikėjo žaisti, jis dėl to pergyveno, o ypač dėl rinktinės. Jis yra patriotas ir jam reikėjo praktikos aikštėje.
Taigi, kitą rytą, po vakarienės, aš paskambinau, iš pradžių į Tulos „Arsenal“. Jie pasakė, kad puikiai žino Fedia, jiems labai jis patinka, tačiau toje pozicijoje jie jau neturi laisvos vietos ir pasiūlė pasikalbėti po sezono. Tuomet paskambinau į „Orenburg“ ir jie sureagavo labai greitai bei pasakė, kad mes norime Fedoro. Paprašiau jų palaukti dar kelis turus, nes žaidėjas turi apsispręsti. Praėjo tie keli turai, vėl susisiekiau su Fedia ir pasakiau, kad „Orenburg“ klubas jo lauktų nors ir rytoj. Klubo viceprezidentui ir treneriui daviau Fedoro numerį, jie susikontaktavo ir Fedia atskrido į Orenburgą“, – plačiai apie apie Fedoro perėjimą į „Orenburg“ papasakojo V. Mižigurskis.
Jis pats mano, kad tai buvo teisingas Lietuvos rinktinės kapitono sprendimas: „Fedia „Dinamo“ klube jau buvo labai nusiminęs, o pats „Orenburg“ yra geras Rusijos klubas, bet čia yra ne sostinė. Tačiau „Orenburg“ yra remiamas „Gazprom“, algos čia nevėluoja, yra mokamos geros premijos, o ir pats „Orenburg“ praėjusiais metais užėmė aukštesnę vietą nei „Dinamo“. Šį sezoną jie pradėjo prasčiau, nes pardavė daug savo žaidėjų ir nespėjo pasiimti naujų žaidėjų, kadangi nenorėjo imti bet ko. Prieš užsidarant perėjimų langui jie jau pasistiprino, o į patį Fedia jie deda daug vilčių. Fedia norėjo žaisti, todėl ir nusprendė išeiti iš komforto zonos. Manau, kad tai yra geras sprendimas, nes jei jis metus nebūtų žaidęs „Dinamo“ klube, daugiau Rusijoje į jį galėjo niekas nežiūrėti“.
Europos masteliu, be Fedoro išsiskiria ir Arvydas Novikovas, kuris šiuo metu atstovauja Varšuvos „Legia“ klubui. V. Mižigurskis mano, kad geriausias Lietuvos metų futbolininkas tikrai pajėgus žaisti Rusijoje, bet ne pačiuose aukščiausiuose klubuose. Visgi, futbolo agentas abejoja ar A. Novikovui būtų verta iškeisti „Legia“ klubą į Rusijos vidutinioką.
„Galvoju, kad jis galėtų žaisti Rusijoje. Tačiau Novikovo situacija yra kita. Nors Lenkijos čempionatas ir atsilieka nuo Rusijos, tačiau Varšuvos „Legia“ jau yra geras brendas. Jie žaidžia Europoje, pats miestas yra didelis, Lenkijos sostinė. Čia ateina daug žiūrovų ir tai yra topinis Lenkijos klubas. Jei išeiti iš ten, tai nebent į aukščiausius Rusijos klubus, bet abejoju ar šiai dienai jie paimtų Arvydą, o keisti „Legia“ į Rusijos vidutiniokus nelabai apsimokėtų. Jei Arvydas gerai pasirodytų „Legia“ klube, jis turėtų šansų išvykti ir į Vakarų Europą, bet viskas priklauso nuo to, kokį jis turės sezoną ir kokį sezoną turės pats „Legia“ klubas“, – pakomentavo V. Mižigurskis.
V. Mižigursio klientų sąraše daugiausiai yra Rusijos piliečiai, kurie rungtyniauja Rusijos aukščiausioje lygoje. Iš lietuvių be karjerą baigusio Žydrūno Karčemarsko, V. Mižigurskis dirba su Titu Krapiku, Linu Mėgelaičiu ir Karoliu Uzėla. Visi jie trys žaidė Italijoje. Pirmieji du joje dar žaidžia, o K. Uzėla sugrįžo į Vilniaus „Žalgirį“ ir praėjusiame sezone gynė Lietuvos vicečempionų garbę.
„Lietuvių pas mane tikrai mažai. Buvo Karčemarskas, dar yra Krapikas, Mėgelaitis, Uzėla. Turiu ryšių Italijoje, Belgijoje, Turkijoje ir, žinoma, Rusijoje. Turkijoje tie ryšiai atsirado dėka Karčemarsko. Jo vardo dėka teko susipažinti su visais Turkijos klubais, įskaitant „Galatasaray“, „Fenerbahce“ ir „Bešiktaš“. Buvo momentas, kai labiau dirbau su Turkija, po to su Rusija. Taip pat dirbau ir su Italija, dabar galbūt vėl labiausiai su Rusija. Vienas visų rinkų neapimsi, todėl dirbi ten, kur tau geriausiai sekasi“, – papasakojo futbolo agentas, kurio po to pasiteiravau apie Karolio Uzėlos situaciją.
K. Uzėla nuomos pagrindais buvo išvykęs į Feraros SPAL klubą ir žaidė šio „Serie A“ klubo dublerių komandoje. Tačiau jaunas saugas sugrįžo į Vilniaus „Žalgirį“ ir šiame A lygos sezone atstovavo būtent Vilniaus ekipai. V. Mižigurskis yra tikras, kad šansų išvykti Karolis dar turės, o sprendimas žaisti „Žalgiryje“ buvo logiškiausias.
„Uzėlos nuomos sutartis baigėsi, bet SPAL jos nenorėjo išpirkti. Dar buvo susidomėjimo iš kitų Italijos klubų, bet pakalbėjome su Deividu Šemberu ir nusprendėme, kad jam geriau sugrįžti į „Žalgirį“, nes jie jį mato kaip pagrindo žaidėją ir čia jis gali tobulėti. Uzėla neblogai užsirekomendavo Italijoje, bet buvo įvairių kitokių niuansų. Galiu atskleisti, kad Karoliu bent jau kalbų lygyje buvo susidomėjęs kitas „Serie A“ lygos klubas, kuris buvo susisiekęs ir su „Žalgiriu“, ir su manimi, bet iki konkrečių pasiūlymų nebuvo nueita. Pauzę paėmėme iš savo pusės, galbūt prie to grįšime artimiausiu metu, bet kelių sugrįžti į Italiją Uzėlai niekas neuždarė. Visgi nesu tikras, ar Uzėlos kita stotelė tikrai bus Italija. Galbūt tai bus Rusija ar Ukraina, nors, kaip jau sakiau, dėmesio iš Italijos buvome sulaukę, bet šiai dienai jam geriau patirties įgauti „Žalgiryje“, – pokalbį tęsė V. Mižigurskis.
Užbaigdamas interviu apie savo klientus, V. Mižigurskis neužmiršo ir Tito Krapiko. Jaunas vartininkas paliko Genujos „Sampdoria“ klubą ir sudarė ilgalaikį kontraktą su „Serie B“ lygos klubu „Spezia“. Futbolo agentas taip pat paaiškino tokią veiksmų seką ir atskleidė, kad su „Sampdoria“ klubu derėtis nebuvo lengva.
„Sampdoria“ mums pasiūlė pratęsti kontraktą dar likus metams iki jo pabaigos. Iš finansinės pusės pasiūlymas buvo neblogas, bet visas kontrakto pateikimas mums nepatiko. Aš apie tai pranešiau klubui, iš jų pusės iškart prasidėjo spaudimas, kad jie padarys tą, tą ir tą. Į tai sureagavau ramiai, pasakiau, kad kreipsimės į Italijos futbolo federaciją. Tada prasidėjo tylos karas, kuris truko tris mėnesius. Ir kai jau sutartis buvo beveik pasibaigusi, jie atnešė pasiūlymą, kuris buvo dvigubai geresnis nei mes norėjome pradžioje, tačiau apie sutarties pratęsimą kalbų jau nebuvo, nes su Titu buvome apsisprendę, kad reikia keisti klubą. Turėjome porą kitų variantų, bet mes iškart buvome nusprendę, kad reikia keltis į „Serie B“ lygą ir tikrai norėjome į „Spezia“ klubą, nes šis klubas gerai dirba su jaunimu, visada būna lygos viduryje, o šiuo momentu mums nereikėjo klubo, kuris kovotų dėl vietos „Serie A“ lygoje ar kovotų dėl išlikimo. Mums ir reikėjo klubo, kuris dažniausiai lieka turnyrinės lentelės viduryje ir mėgsta dirbti su jaunimu, nes tokiame klube nėra nereikalingo spaudimo. Todėl iš visų variantų ir pasirinkome „Spezia“ ekipą. Aišku, finansiškai „Sampdoria“ pasiūlymas buvo geresnis, bet „Spezia“ klube jis gaus daugiau žaidybinio laiko ir jei jis čia tobulės, tikrai galės sugrįžti į „Serie A“ lygą. Jam reikia įgauti daugiau pasitikėjimo savimi, užsitarnauti reputaciją Italijoje ir jis tikrai galėtų būti geru vartininku Italijos „Serie A“ lygoje“, – pokalbį užbaigė V. Mižigurskis.
