Teisininkai už 200 tūkstančių arba atsakymai, virstantys naujais klausimais (10)
Futbolas ir pinigai | Organizatorių nuotr.
Portale delfi.lt šiandien publikuotame tekste apie LFF dosnią partnerystę su advokatų kontora „Adlex“ ir Apeliacinio komiteto pirmininko pareigas einančiu Laimonu Markausku uždavė dar daugiau klausimų, į kuriuos gauti atsakymus ne taip ir paprasta. Tačiau pabandykime.
Lietuvos futbolo federacija teisininkų paslaugoms per praėjusius metus išleido per 200 tūkstančių eurų. Anot LFF generalinio sekretoriaus Nerijaus Dunausko, tai nėra dideli pinigai, nes kontora ir L.Markauskas turi labai daug darbo. Pavyzdžiui, Sporto arbitražo teisme. Ką? 2017 LFF kažką teisėsi Sporto arbitražo teisme? Kokia dalis iš tų 200 tūkstančių atiteko „Adlex“ už atstovavimą NIEKUR? O jei toks dalykas buvo, tai kodėl apie jį visuomenė neinformuota?
Kad būtų aiškiau, 200 tūkstančių eurų yra 9 kartus didesnė suma nei pernai teisininkams išleido Lietuvos krepšinio federacija. Pastaroji 2017 metais „Lawin“ kompanijai išleido 22 tūkstančius eurų, dar gavo 100 valandų rėmimo. Ir to jiems visiškai užteko. Jau nekalbant apie tai, kad neteko girdėti, jog krepšinyje apskričių prezidentai būtų renkami pažeidus įstatus, o jų teisininkai to net nepastebėtų. P.S.: Akmuo į Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidento rinkimus.
Toliau siūlome atkreipti dėmesį į sąrašą tų žmonių, kuriems 200 tūkstančių atlygis teisininkams yra normalus ir jie nepanoro keisti situacijos: Gintautas Babravičius, Darius Butkus, Romualdas Jonaitis, Paulius Malžinskas, Anatolijus Stecenko, Dainius Širvys, Vytautas Vaškūnas ir Tomas Danilevičius.
Ką šis sąrašas sieja? Didžiąja dalimi, tai S.Stankaus aplinkos žmonės. Aišku, ironiška, kad paties S.Stankaus nėra šiame sąraše. Tačiau jis šachmatininkas ir dažnai bent pora ėjimų mato į priekį. Kas kiti nepasirašę? Nesinori suabsoliutinti, tačiau tai ir yra S.Stankaus sąrašas.
Liūdna čia matyti ir T.Danilevičiaus pavardę, tačiau po truputį reikia susitaikyti, kad pinigų švaistymas ir šilta vieta federacijoje yra tapę tokiais sinonimais, kad tam negali pasipriešinti net išties šlovingą praeitį turėjęs buvęs rinktinės kapitonas.
Aišku, būtų paprasčiau, jei tai būtų išimtis iš taisyklės. Tačiau taip nėra ir tą puikiausiai įrodo Žydrūno Buzo pasakymas apie tai, kad LFF vadovybė iki šios dienos Vykdomajam komitetui nėra pateikusi informacijos apie panaudotus pinigus WU-17 čempionatui. Keistai skamba, kai tam nepaklūsta generalinis sekretorius, kurį tas pats Vykdomasis komitetas ir skiria į šias pareigas.
Dabar šiek tiek pasigilinkime į N.Dunausko (tikėtina, kad ne jo paties) raštu atsiųstus atsakymus.
„Išlaidas teisinėms paslaugoms didino ir tai, kad LFF apmoka ne tik federacijai tiesiogiai teikiamas paslaugas, bet ir tas, kurios buvo suteikiamos LFF nariams“. Ką tai reiškia? Kad nieko per dvejus metus nenuveikusiai Žaidėjų sąjungai skiriamos teisinės paslaugos? Ar tai, kad teisininkų paslaugos teikiamos Romualdui Jonaičiui ir tie teisininkai patvirtintų, jog R.Jonaitis prezidentu perrinktas nepažeisdamas įstatų? Kaip LFF nusprendžia, kuriai asociacijai skirti teisininkų paslaugas, o kuriai neskirti? Draugui – skiriu, priešui – ne?
Visa kita pirmojo atsakymo į klausimą „Kodėl LFF tiek daug išleidžia teisininkų paslaugoms?“ dalis yra liaudyje vadinamas „Vartymasis iš gaidžio“. Tai reiškia, kad panaudota labai daug žodžių, bet nieko konkretaus.
Kur kas konkretesnis yra atsakymas į klausimą „Kodėl šioms paslaugoms pirkti neprašyta VK pritarimo, kaip numatoma LFF įstatuose?“ Generalinis sekretorius pripažįsta, kad sandoriams, didesniems nei 50 tūkstančių eurų per metus reikalingas VK sutikimas, tačiau ši nuostata taikoma tik tada, kai yra aišku, kokio dydžio išlaidas patirs LFF. Kalbant žmonių kalba, federacijos vadovams yra sunku suskaičiuoti, kad kas mėnesį dedant po 20 tūkstančių, per metus gaunasi didesnė nei minėta 50 tūkstančių eurų suma.
Iš tikro liūdna. Tokiais veiksmais futbolui yra daroma žymiai didesnė žala nei ta įsivaizduojama, apie kurią pastaruoju metu kalba tiek N.Dunauskas, tiek R.Jonaitis. Nors ir skirtinguose kontekstuose, tačiau abu per pastarąją savaitę savo komentaruose pažymėjo apie „žalą futbolui“. Po tokių vienodų atsakymų, kyla natūralus klausimas, ar juos rašė ne tas pats žmogus?
Ir pabaigai, reziumė: „Kol galėsiu padėti Lietuvos futbolui, tol dirbsiu jo labui būdamas generaliniu sekretoriumi“, - DELFI žurnalistui rašė N.Dunauskas.
