Licencijavimas už 22 eurus. Kai nukentėjusių daugiau nei laimėjusių (3)

Dar prieš kelias savaites Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas, pusryčiaudamas su žurnalistais, atskleidė, jog nuo šiol visi žaidžiantys futbolą bus registruoti licencijomis – tiek pirmus žingsnius žengiantys futbole, tiek profesionalai, tiek veteranai. Tikslas – sužinoti tikslų žaidžiančiųjų skaičių ir per trejus metus jį padvigubinti.

Tuomet prezidentas apie licencijos kainą neužsiminė, nors būtent tai visą šią gražią idėją verčia tapti nebe tokia gražia. Ir tas mokestis, nė trupučiu neabejoju, užkirs kelią mėginimams dabartinį 27 tūkstančių žaidžiančių futbolą skaičių padidinti iki federacijos norimo – 50 tūkstančių.

Viena vertus, tas mokestis (10 eurų vaikui iki 14 metų bei 22 eurai – nuo 14 metų už vieną sezoną) nėra didelis. Kita vertus, ši situacija yra visiškai identiška bandymams apmokestinti lietuviško futbolo transliacijas. Ten mokestis irgi nebuvo didelis, tačiau pati idėja patyrė visišką fiasko.

Šiuo atveju tokio fiasko nebus, bet nukentėjusiųjų bus nemažai. Pirmiausia, rajono vaikai. Jei sostinėje jaunųjų futbolininkų tėvai nei dešimties, nei 22 eurų prieaugio per metus nepajus, tai provincijoje – pajus ir dar kaip. Ten negalintys papildomų išlaidų turėti tėvai tikrai rinksis duonos kepalą, o ne draudimu papildytą licenciją. Kuo didesnė provincija – tuo tokių tėvų daugiau.

Visų antra – mėgėjai. Jei sostinės Sekmadienio futbolo lygoje „Fakyrų“, „Prelegentų“ ar „Akto“ papildomas mokestis neišgąsdins, tai studentų pagrindu sudarytos komandos spjaus į šį velnio išmislą ir rinksis arba alternatyvią lygą (dabar jai susikurti puiki terpė), arba futbolą žais kieme, kur žaidimo net LFF nesugebės apmokestinti. Sutikite, dvigubas starto mokestis (30 žaidėjų – papildomi 660 eurų) bus pakeliamas toli gražu ne kiekvienai komandai.

Visų trečia – veteranai. Į šį segmentą taip pat verta atkreipti dėmesį. Galbūt, jo atstovams 22 eurai per metus nėra labai gąsdinanti suma, tačiau jų atveju gali suveikti principai. Ir suveiks. Prisiminkite dažnai daugelio veteranų vartojamą frazę: „Aš visą gyvenimą atidaviau futbolui, tai už ką aš čia turiu mokėti?“. Grįžtant prie futbolo transliacijų apmokestinimo – lyg ir nebrangu, bet kodėl turėčiau?

Visų ketvirta – studentai. Pastarąjį dešimtmetį universitetai ir taip kreivai žiūri į futbolą, dažnas jų net nedalyvauja pirmenybėse, o čia dar šast – papildomas šešių – septynių šimtų mokestis. Tiesa, su šio segmento atstovais bendrauti neteko, tad gal jiems ši suma nepasirodys tokia didelė ir visi dalyvaujantys dalyvaus ir toliau.

Galiausiai, pereiname prie mūsų antrojo ešalono – pirmos lygos. Jei galvojate, kad jiems galvos dėl licencijų neskauda – tai labai klystate. Tik primenu, kad šiemet pirmos lygos klubai turės mokėti rekordinį 9700 eurų teisėjavimo mokestį. Jau tas faktas klubų buvo jautriai sutiktas. Ką kalbėti apie dar papildomus 700 eurų, kurių dažno klubo sąskaitoje paprasčiausiai nėra.