M.Valinskas: apie brolio patarimus, svajonę žaisti kartu ir savo idealus

 Panevėžio „Lietkabelio“ gretose anksčiau rungtyniavo broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai, o dabar brolių tandemą sudaro Marius ir Paulius Valinskai.

Praėjusiame sezone gynėjai suvienijo jėgas vos keliems mėnesiams, o vasarą jų keliai išsiskyrė – Marius liko „Lietkabelyje“, o Paulius išvyko į Prancūziją. Vis dėlto broliai greitai vėl suvienijo jėgas, kai iš užsienio grįžęs P.Valinskas pasirašė sutartį su Panevėžio ekipa.

20-metų 187 cm ūgio M.Valinskas teigė, kad labai vertina galimybę rungtyniauti kartu su broliu, kadangi tai buvo judviejų svajonė, kurią pavyko įgyvendinti būtent Panevėžio klube. Jaunesnysis Valinskas atidžiai klauso vos trejais metais vyresnio, bet daugiau patirties sukaupusio Pauliaus patarimų ir taip stengiasi tobulėti po kiekvienos treniruotės ar po kiekvieno mačo.

– Kokį įspūdį palieka Panevėžio miestas? – „kklietkabelis.lt“ paklausė M.Valinsko.

– Viskas patinka, visko yra, ko reikia tobulėjimui. Man tikrai nieko netrūksta. Gyvenu netoli Senvagės, todėl mėgstu dažnai ten išeiti pasivaikščioti.

– Pastaruoju metu dažnai rungtynes pradedate startiniame penketuke. Kaip manote, kas tai lėmė?

– Galbūt gerai dirbu per treniruotes ir treneris įvertino tas mano pastangas. Džiaugiuosi, kad gaunu tokį šansą ir labai stengiuosi jį išnaudoti.

– Ką treniruotėse dažniausiai tobulinate?

– Stengiuosi gerinti vidutinį metimą, tritaškį. Bandau įrodyti treneriui, kad galiu žaisti.

– Kokias užduotis gaunate aikštelėje?

– Bandau įnešti kuo daugiau energijos. Treneris sako, kad nežiūrėti į puolimą, nes viskas prasideda nuo gynybos. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau pavyks išnaudoti trenerio suteiktas minutes.

– Kaip pasikeitė „Lietkabelis“ tarpsezonio metu?

– Pasikeitė iš pagrindų, kadangi buvo likę tik keli žaidėjai. Iš pradžių susižaisti buvo tikrai sudėtinga, bet dabar jau viskas eina į gerą pusę. Reikėjo gerų rungtynių ir gerų treniruočių tam, kad persilaužtume. Pasitikėjimas vienas kitu išaugo ir tai matoma rungtynių metu.

– Kas pasikeitė, kai į komandą grįžo P.Valinskas?

– Pradėjome daugiau žaisti kartu ir tai buvo mūsų svajonė. Labai tai vertiname, nes ne kiekvienas gali rungtyniauti kartu su broliu. Labai apsidžiaugiau, kai Paulius pasirašė sutartį su „Lietkabeliu“.

– Ar brolis duoda patarimų?

– Taip, po kiekvienos treniruotės ar rungtynių išklausau, ką jis nori man pasakyti, kad kitą kartą geriau galėčiau viską atlikti.

– Ką reikėtų patobulinti „Lietkabeliui“ savo žaidime?

– Treneris sakė, kad reikia dirbti treniruotėse ir viskas ateis su laiku. Tikrai daug dirbame pratybų metu ir žaisime dar geriau.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Leisti laiką su draugais, nueiti į kiną. Kai turime laisvą dieną, bandau grįžti į namus Kaune ir pabūti su šeima.

– Kokį filmą galėtumėte parekomenduoti kiekvienam?

– Mano mėgstamiausias filmas yra „Pabėgimas iš Šoušenko“. Ten daug psichologinių dalykų, priverčia pagalvoti apie gyvenimą.

– Ar turite savo idealų?

– Kiekvieną savaitę stebiu Eurolygos kovas ir žiūriu, kaip mano idealai žaidžia. Bandau pakartoti jų judesius. Žinoma, pradžioje tik treniruotėse. Mano idealas yra „Barcelona“ prancūzas Thomasas Heurtelis. Man patinka jo žaidimo stilius ir stengiuosi žaisti kaip jis. Dar labai mėgstu Luką Lekavičių iš „Žalgirio“ – žaviuosi jo energija.