Nauja „Tottenham“ era: ko galima tikėtis iš J.Mourinho? (2)

Kad ir kur nukeliautų Jose Mourinho, jis visur laimi trofėjus. Scenarijus yra ganėtinai aiškus: J.Moruinho prisijungia prie tokios komandos, kuri sparčiai auga ir tame pačiame arba kitame sezone laimi bent vieną trofėjų, klubas mėgaujasi dviem sezonais, o trečiajame J.Mourinho palieka darbą, kai komanda plūduriuoja lentelės viduryje, o žaidėjai būna perdegę ir nebemotyvuoti, rašo „The Telegraph“.

Tas J.Mourinho, kuris apginklavo ir pradėjo revoliucijas „Porto“ ir Londono „Chelsea“ gretose, buvo jaunesnis, visgi taktikos ir treniravimo metodai, kuriuos jis sukūrė, dabar yra tokie įprasti, kad juos mokosi ir jaunesnės kartos treneriai. Visgi neraminti gali tai, kad jo charizma ir mistiškumas, kuriais jis anksčiau sėkmingai įkvėpdavo savo auklėtinius, po nesėkmingų pasitraukimų iš „Manchester United“ ir „Chelsea“, greičiausiai nuslopo.

„Tottenham“ per naktį įvykdė labai greitą perversmą ir nukirsdino Mauricio Pochettino galvą, vietoje jo į trenerio postą pastatydami J.Mourinho. Nors jis neabejotinai yra vienas geriausių trenerių futbolo istorijoje, toks „Tottenham“ vadovų pasirinkimas kelia ne vieną klausimą. Tad ko galima tikėtis iš šio jų žingsnio?

Strategija ir sistema

Tie, kurie tikisi drastiškų pokyčių „Tottenham“ žaidime, turėtų į tai per daug vilčių nedėti. Tarp J.Mourinho ir M.Pochettino žaidimo braižo didelių skirtumų nėra.

Užtenka pažvelgti vien į tai, kokius taktinius išsidėstymus šie treneriai labiausiai mėgsta. J.Mourinho yra naudojęs deimantinę 4-4-2, taip pat 4-3-3, 4-2-3-1 bei įvairias 3-5-2 variacijas „Porto“, „Chelsea“, Milano „Inter“, Madrido „Real“ ir „Manchester United“ gretose.

M.Pochettino taip pat laibai mėgsta 4-2-3-1, gan dažnai naudoja 4-3-3, didžiąją sezono dalį žaidė deimantine 4-4-2. Anksčiau jis yra naudojęs ir 3-5-2 bei 3-4-3 taktines schemas. Kai vadovaujanti M.Pochettino „Tottenham“ 2016/17 metais sužaidė savo geriausią sezoną Anglijos „Premier“ lygoje, jo vadovaujama komanda rungtynių metu dažniausiais variuodavo tarp 4-2-3-1 ir 3-4-1-2 schemų. 

Taktiniai išsidėstymai sezono metu keičiasi priklausomai nuo rungtynių, tačiau sistema – ne. O pagal šį aspektą J.Mourinho yra labai panašus į M.Pochetitno. Abu treneriai bando laimėti rungtynes išnaudodami tranziciją, jų komandas sunku palaužti ir jos atlieka daug pražangų aikštės viduryje, bandant sulaužyti varžovų atakas, jų komandos taiko aukštą spaudimą ir ieško varžovų klaidų, o nepavykus tai padaryti atsitraukia už vidurio linijos ir kuria blokadas.

Problema yra tokia, kad taikant tokią sistemą savaitė iš savaitės reikia iš naujo pastatyti žaidėjus ant kojų, jog jie suspėtų su tokiu pašėlusiu tempu ir toks žaidimas būtų produktyvus, o panašu, kad M.Pochettino tai padaryti šiame sezone nesisekė. „Tottenham“ vadovas Danielis Levy daug tikisi iš J.Mourinho, kad jam pavyks įpūsti ugnies futbolininkams, kurie prarado motyvaciją.

Kaip „Tottenham“ atrodys su nauju treneriu?

Galima tikėtis, kad likusią sezono dalį „Tottenham“ daugiausia naudos 4-2-3-1 arba deimantinę 4-4-2 schemą. Sonui Heung-Minui turėtų tekti krašto puolėjo pozicija kairėje aikštės pusėje, bet iš jo taip pat bus tikimasi padėti saugų linijai gintis, taip sukuriant penkių žaidėjų liniją. Harry Kane‘as neabejotinai žais aukštai puolime ir ten liks komandai ginantis, todėl jam nebeteks leistis iki aikštės vidurio, kaip tai buvo daroma šiame sezone. Dešiniajame aikštės krašte galima išvysti įvairių pavardžių: Eriką Lamelą, Lucasą Mourą ar Giovani Lo Celso. Galbūt aikštės krašte tam tikromis akimirkomis bus galima vėl pamatyti Moussa Sissoko.

Visgi M.Sissoko greičiausiais toliau didžiąją rungtynių dalį žais aikštės viduryje ir ten turės užduotį atkovoti kamuolį bet kokia kaina, taip pat žais kaip „box-to-box“ bėgikas, prie kurios bus statomas giliai žaidžiantis kūrėjas – Chrsitianas Eriksenas arba Tangujus Ndombele. Tai reiškia, kad Dele Alli teks žaisti kažkur tarp saugų ir puolėjų linijų. Tikėtina, kad anglas bus skatinamas vėlai įbėginėti į baudos aikštelę ir užbaigti atakas smūgiais į vartus.

Kelią atgal į sudėtį gali išsikovoti ir Ericas Dieris, jeigu J.Mourinho nuspręstų joje turėtų žmogų už D.Alli ir Ch.Erikseno. Yra tokia tendencija, kad kuo daugiau portugalas į aikštę leidžia kūrybingų žaidėjų, tuo labiau jis yra linkęs ir papildomai saugoti savus vartus. Tad leisdamas komandai eksperimentuoti puolime, J.Mourinho stengiasi ir papildomai apsidrausti. E.Dieris taip pat leistų J.Mourinho rungtynių metu kaitalioti gynybos sistemą nuo trijų iki dviejų vidurio gynėjų, taip leidžiant tam tikromis akimirkomis atakuoti varžovus gausesnėmis pajėgomis, ką mėgdavo daryti ir M.Pochettino.

Kairiajame gynybos krašte pareigomis dalinsis Dany Rose‘as ir Bena Daviesas priklausomai nuo sportinės formos, tuo tarpu sunerimti turėtų Serge‘as Aurieras, kadangi jeigu jis ir toliau bus linkęs daryti skaudžias klaidas, jam tai gali kainuoti nuolatinę vietą ant atsarginių žaidėjų suolo. Nežinoma ir naujoko Ryano Sessegnono ateitis, kadangi jis nežaidžia kairio krašto gynėjo pozicijoje, o jo mėgstama kairiojo puolėjo rolė J.Mourinho schemose neegzistuoja.

Viskas skamba labai panašiai į tai, ką prieš tai turėjo M.Pochettino ir būtent tai yra didžiausia problema. J.Mourinho darbas bus ne išrasti kažkokią inovatyvią taktiką, kuri dar nebuvo matyta „Premier“ lygoje, o išgauti geresnius rezultatus iš savo futbolininkų, ką jis buvo padaręs Mančesteryje prieš viskam sugriūnant.

Lygio pakėlimas

M.Pochettino nebuvo atleistas dėl to, kad staiga nustojo būti geras treneris, jis tiesiog neišgavo gerų rezultatų ir žaidimo iš savo auklėtinių. Taip gali nutikti tuomet, kai jiems įgrįsta trenerio idėjos, tad situacija greičiausiai yra tokia, kad „Tottenham“ tiesiog reikėjo permainų.

Pavyzdžiui Ch.Eriksenas pastaruosius kelerius metus buvo vienas geriausių futbolininkų ir kūrėjų ne tik Londono miesto ekipoje, bet ir visoje „Premier“ lygoje. Visgi jo noras persikelti į kitą komandą šių metų vasarą padarė įtakos ir jo prastai sportinei formai.

Be Ch.Erikseno kūrybos ir varžovų linijas skrodžiančių perdavimų „Tottenham“ negalėjo pasiūlyti tokio intensyvumo atakuojant, todėl buvo labai pažeidžiami. Tai persidavė kitiems futbolininkams, kurie bandydavo visa tai kompensuoti, pavyzdžiui H.Kane‘ui.

M.Pochettino dažnai skųsdavosi nepakankamu finansavimu į komandos sudėtį, o tai atsispindėjo ir H.Kane‘o žaidime, kuris buvo prastesnis nei praėjusiame sezone. Galbūt todėl, kad šį futbolininką dažnai buvo galima pamatyti nusileidžiantį iki aikštės vidurio, ten bandant įžiebti kibirkštį žaidime ir kurti progas, kai iš tikrųjų kiti žaidėjai turėtų kurti progas jam.

Vietoje to, kad pasitikėtų gerų rezultatų nedemonstruojančiu Ch.Eriksenu, J.Mourinho gali suteikti daugiau atsakomybės pavyzdžiui E.Lamelai, kuris nedažnai atlieka įspūdingus perdavimus, bet yra linkęs daug dirbti be kamuolio, gali žaisti keliose pozicijose ir yra neblogas žaidžiant tranzicijoje. Visai kaip Salamonas Kalou „Chelsea“ laikais.

Gynyba

J.Mourinho „Manchester United“ komanda buvo labai nepatraukli akiai, kadangi treneris labai daug fokusavosi į gynybą ir žaidėjai nebuvo skatinami eiti prie varžovų vartų, jog komanda neliktų pažeidžiama. „Tottenham“ turi daug geresnius vidurio gynėjus, o tai jau yra pagrindas statyti savo žaidimą ir leisti sau daugiau galvoti apie atakas.

Tendencija yra tokia, kad J.Mourinho mėgsta kūrybingiems saugams suteikti daugiau atsakomybės gynyboje. Mesutas Ozilas, Joe Cole‘as, Edenas Hazardas ir Paulis Pogba yra keturi individualaus talento pavyzdžiai, kurie buvo įtikinti aukoti savo natūralius įgūdžius dėl komandos gerovės.

Visgi toks kūrybos ir nestandartinio mąstymo slopinimas nesumažina futbolinink efektyvumo. Jų trofėjų spinta pilnėja, o tokie žaidėjai tiesiog turi išmokti, kada būtent jie gali nesilaikyti plano ir žaisti nestandartiškai. Jeigu jų sprendimų priėmimas nesutampa su J.Mourinho žaidimo vizija, tuomet šios dvi sielos nesusiklijuoja. Pavyzdžiui J.Cole‘as buvo be galo talentingas ir meistriškas dešimtasis numeris, kurį J.Mourinho pavertė į nepailstantį krašto saugą. Nors J.Cole‘as nedažnai pakliūdavo į „Youtube“ gražiausius vaizdelius, jis laimėdavo taures ir medalius.

„Nuo pat pradžių jis mane pričiupo. Jis tikrai dažnai mane lupdavo. Buvo tokių akimirkų, kai aš tikrai būdavau ant jo labai piktas, bet jis žinojo, ką daro“, - viena interviu yra sakęs pats J.Cole‘as.

Tariamai tinginys M.Ozilas žaidė toje J.Mourinho „Real“ komandoje, kuri per sezoną surinko 100 taškų, pelnė rekordinius 121 įvartį ir aplenkė visų aukštinamą Pepo Guardiolos „Barceloną“. 

Pliusas „Tottenham“ klubui yra toks, kad jiems nelabai turi tokių futbolininkų, kurių laisvą valią treneris turėtų „palaužti“, kadangi M.Pochettino surinko praktiškai tobulą komandą žmogui, kuris jį pakeičia.

Visa tai neveiks, jeigu J.Mourinho neįdiegs tokio mentaliteto komandai, koks jam yra reikalingas. „Tottenham“ klubas yra toks, kuris bando stiebtis, tad J.Mourinho toks variantas tinka labiau nei bandymas įrodyti, kad „Manchester United“ ir „Real“ prispausti prie sienos.

J.Mourinho gerai žino, ką daro. O jeigu istorija ką nors reiškia, tuomet „Tottenham“ mėgausis artimiausiais dviem sezonais, o trečiajame atsisveikins su portugalu. Visgi ar tai jiems rūpės, jeigu J.Mourinho padarys tai, ko padaryti nepavyko M.Pochettino – laimės trofėjų.