Lietuvos futbolas nuo nulio: ko trūksta, kad vaikai herojų ieškotų šalies rinktinėje? (9)
Saulius Mikoliūnas l Eimanto Genio nuotr.
Šalies futbolo rinktinė pergalingai baigė sezoną – 1:0 draugiškose rungtynėse įveikta Naujoji Zelandija. Ar tai nuplovė kartėlį, kuris užsiliko po atrankos į Europos čempionatą rezultatų – 7 pralaimėjimai ir vienerios lygiosios su Liuksemburgu. Pasak jaunimo futbolo trenerio Tomo Staniūno, geresnių rezultatų teks luktelėti... Bent dešimtmetį!
„Jei Lietuvos futbolas būtų parduotuvė, ji ryškiai bankrutuotų, nes siūloma prekė nėra kokybiška ir visiškai netraukia pirkėjų“, – net nesistengdamas vynioti į vatą sportas.lt sakė futbolo mokyklos „Ateitis“ treneris T.Staniūnas.
Pasak jo, geriausias šalies futbolo atspindys yra vyrų nacionalinės rinktinės rezultatai.
„Jie tiksliai atspindi Lietuvos futbolo padėtį – aukšto lygio žaidėjų neturime. Tačiau dabartinių žaidėjų dėl to nekaltinčiau, – pabrėžė T.Staniūnas. – Tai yra sistemos nebuvimo pasekmė. Žaidėjai nekalti, kad negavo kokybiškų pamokų. Nors visame pasaulyje futbolas yra žaidžiamas dėl žiūrovų, pažvelkime, A lygos rungtynėse stadionai tušti. Turime ir daugiau skaudulių...“
„Lietuviškas futbolas“
„Pirmiausiai, lietuviškas futbolas galėtų prasidėti bent jau nuo sistemingo darbo ir tvarkos jaunimo futbole. Būtent ten viskas ir prasideda, – teigė T.Staniūnas, priminęs, kad šiuo metu šalyje yra diegiama Belgijos klubo „Anderlecht“ sistema futbolo mokyklose bei akademijose. – Jei Lietuvos futbolo federacija (LFF) sukontroliuos šį procesą, o ne tik užsidės pliusiuką, kad kažką padarė, manau, galėsime žengti didelį žingsnį į priekį. Jau vėliau galėsime atsirinkti, kas mums tinka, ką galime pridėti savo ir taip sukursime „lietuvišką futbolą“.
Tomas Staniūnas | Elvio Žaldario nuotr.
T.Staniūnas pabrėžė, kad Lietuvoje pakanka talentingų vaikų – turime 2011-aisiais, 2010-asiais ir 2008-aisiais gimusių berniukų, kurie pateko į Dortmundo „Borussia“, „Escola Barcelona“ akademijas.
„Jie praėjo didžiules atrankas, vadinasi, mūsų vaikai ankstyvame amžiuje geba sudominti pajėgias jaunimo akademijas, – dėstė futbolo specialistas. – Kur tie talentai dingsta? Būtent čia ir yra sistemos nebuvimo pasekmė. Talentingi vaikai jauname amžiuje žaidžia „iš savęs“. Vieni turi gerą smūgį, kiti yra stiprūs fiziškai, greiti, kiti gerai valdo kamuolį lyginant su bendraamžiais“.
Tačiau augant, pasak T.Staniūno, fizinės galimybės lygėja, aikštė didėja, o įgūdžiai nėra formuojami sistemingai. „Tuomet atsiranda spragos – pasirodo, kad žaidėjas nemoka abejomis kojomis valdyti kamuolio, nesupranta komandinių veiksmų, jam nepavyksta priimti greito sprendimo, o kylant į aukštesnį lygį sutinkami vis stipresni varžovai. Todėl tokie vaikai galiausiai susiduria su psichologinėmis problemomis – atrodė, kad viskas sekėsi puikiai, o šią akimirką nieko nesigauna. Taip pradingsta talentingais laikyti vaikai“.
Negailestinga konkurencija
„Taip, galima sakyti, kad tai yra mūsų ateitis, – sulaukęs klausimo apie jaunuosius nacionalinėje rinktinėje jau įgijusius patirties Paulių Golubicką ir Justą Lasicką sakė T.Staniūnas. – Tai yra vieni talentingiausi ir šiais dienai stipriausi jaunieji futbolininkai mūsų šalyje. Tačiau, ar ta ateitis yra labai šviesi, sunku pasakyti. Nepamirškime, kad abu jaunuoliai dar nežaidžia labai aukštame lygyje... O jei vertinsime ne Lietuvos kontekste, tokių talentų kitose šalyse yra tikrai nemažai ir žaidžia jie aukštesnio lygio čempionatuose“.
Čia T.Staniūnas kelia klausimą: „Ar mums užteks dviejų talentų? Šiuo metu taip pat turime kelis tikrai neblogo lygio žaidėjus, bet tai sėkmės mūsų rinktinei negarantuoja“.
Pasak jaunimo trenerio, sėkmės jaunam žaidėjui negarantuoja ir pasirašoma sutartis su užsienio klubu.
„Teko bendrauti su „Juventus“, Dortmundo „Borrusia“ ir kitų garsių akademijų treneriais, kurie pabrėžia vieną faktorių – negailestingą konkurenciją, – pasakojo T.Staniūnas. – Tarkime, jei vaikas pateko į akademiją ir pradėjo žaisti U-8 komandoje, galimai, kol jis pasieks U-18 komandos duris visis žaidėjai komandoje pasikeis du, tris, ar net daugiau kartų. Vadinasi, patekti į stiprias akademijas nepakanka. Reikia sugebėti jose išsilaikyti, nes į tavo vietą nuolat kažkas taikosi. Nemiega, žinoma, ir klubų skautai, kurie ieško naujų talentų“.
Pasak T.Staniūno, vaikus nėra sudėtinga sudominti futbolu. „Jiems patinka futbolas, nes tai linksmas žaidimas, sukeliantis begalę gražių emocijų, – kalbėjo treneris. – Pagal neseniai paskelbtus duomenis, futbolą vaikai renkasi dažniausiai. Aplenktas net krepšinis. Sunkiau, manau, yra įtikinti tėvelius vesti į futbolo būrelius, nes visi mato esamą sporto šakos įvaizdį, prastas treniruočių sąlygas, nors aikščių atžvilgiu mažais žingsniais einame pirmyn. Norėtųsi, kad Lietuvos valdžia daugiau dėmesio skirtų būtent futbolui, nes tai yra sporto karalius. Visos nesėkmės, skandalai dėl stadionų daro didesnę gėdą nei reklamą daro krepšinio pergalės“.
Atgyvenusi sistema?
„Visais laikais mūsų futbolo rinktinė pasižymėjo kovingumu ir fizine jėga, – teigė T.Staniūnas. – Esame šiauriečiai, mums trūksta plastiškumo, lengvumo, šalis irgi negyvena „Sambos“ ritmu, todėl tikėtis kažko panašaus į Braziliją, Argentiną, Ispaniją, Portugaliją negalime“.
Trenerio teigimu, pridėjus mūsų žaidėjams technikos, pagerinus taktinį supratimą, galima būtų žengti Islandijos ar Danijos pramintais keliais.
„Turime suprasti, kad praėjo tie laikai, kai galėjome dirbti kiekvienas kaip tik norėjome patys, – teigia T.Staniūnas. – Visos, senosios ir naujosios, futbolo šalys dirba sistemingai. Tos pačios elitinės futbolo šalys keičia atgyvenusias sistemas“.
Pasak T.Staniūno, puikus pavyzdys čia yra Vokietija, kuri po 2000-aisiais patirto fiasko keitė savo futbolo sistemą iš pagrindų ir vėl grįžo į futbolo Olimpą. „Mes, turbūt, niekada ir neturėjome stiprios sistemos, – sakė specialistas. – O jei ir turėjome, ji seniai pamiršta ir atgyvenusi, o keisti, atrodo, nieko nenorime, bet rezultatų vis dar tikimės. Laikas bėga ir dabar vargstame net su tokiomis komandomis kaip Lichtenšteino rinktinė“.
Savi herojai?
Vaikų treneriu dirbantis T.Staniūnas pripažino, kad vaikai treniruotėse retai mini Lietuvos rinktinės žaidėjų pavardes – labiau bando lygiuotis į pasaulinio garso užsienio žvaigždes.
„Tačiau yra ir tokių, kurie žavisi Fiodoru Černychu, Arvydu Novikovu, Ernestu Šetkumi, – pasakojo T.Staniūnas. – Labai tikiuosi, kad ateis laikas, kai vaikai turės savo herojus ir Lietuvos rinktinėje. Tikrai tikiu, kad tai yra realu. Tiesiog turime pradėti dirbti sistemingai, šviesti trenerius, sudaryti geras sąlygas sportuoti“.
Tačiau T.Staniūnas teigė netikintis, kad per artimiausius penkerius metus kažkas ženkliai pasikeis. „Kaip didelis futbolo mylėtojas ir optimistas luktelėčiau bent dešimtmetį, – nusišypsojo pašnekovas. – Manau, kad šiai dienai viską pradedame nuo nulio. Ko dar trūksta? Pasikartosiu, bet trūksta sistemingo darbo, kompetentingų trenerių ir sąlygų“.
Specialistas uždavė dar vieną puikiai viską iliustruojantį klausimą: „Jei treneris ateina į treniruotę ir negali jos pravesti pagal planą – tokios, kokios norėtų ir reikėtų, nes trūksta aikštės ploto, apie kokius rezultatus mes galime kalbėti?“
„Lietuvos futbolo šuolis bus gana ženklus, kai užkamšysime bent tokias spragas, – teigė T.Staniūnas. – Esame sportiška tauta, turime daug gerų sportininkų ir netikiu, kad nesame gabūs futbolui. Kažkada futbolą žaidėme tikrai gerai, stadionai buvo pilni, bet kažkuriuo metu buvo išklysta iš kelio... Ateina laikas į jį sugrįžti“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
