Itališkai lietuviška I.Sorokaitės tinklinio istorija: „Apmaudu, kad į Tėvynę grįžtu kaip užsienietė“ (7)
Indrė Sorokaitė | asmeninio archyvo nuotr.
„Tai yra labai skaudus klausimas. Gaila, kad teko atsisakyti Lietuvos pilietybės, – susikrimtusi prabilo Italijos tinklinio rinktinės, šiais metais iškovojusios Europos čempionato bronzą bei kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, narė Indrė Sorokaitė. – Mano tėvai yra lietuviai, augau Lietuvoje, mano vardas lietuviškas, lankiau darželį, mokyklas Lietuvoje... Apmaudu, kad namo į Tėvynę grįžtu kaip užsienietė“.
Trumpam panirusi į savo mintis 31-erių sportininkė sugebėjo apibrėžti emociją, kuri virė, kai reikėjo rinktis ir spręsti, kurią šalį teks vadinti namais: „Pilietybės pasirinkimo jausmą galėčiau prilyginti tik pasirinkimui tarp mamos ir tėčio…“
„Tiek Lietuva, tiek Italija yra mano namai. Italijoje aš suaugau, ši šalis mane išlankstė ir suformavo tokią, kokia dabar esu, – sportas.lt sakė nuo 2013-ųjų metų Italijos rinktinės garbę ginanti I.Sorokaitė. – Didžiuojuosi esanti lietuvė, didžiuojasi esanti itale. Esu suklijuota iš šių dviejų „puzzle“ detalių“.
Pasak I.Sorokaitės, gyvenimas Italijoje tik sustiprino jos ryšį su Lietuva. „Kaip bebūtų keista, bet gyvenimas svetur mane išmokė vertinti tuos trumpus susitikimus su giminėmis, grožėtis nuostabiais gamtos peizažais, didžiuotis kultūra ir tradicijomis, – teigė tinklininkė. – Bet Italijoje nepažįstami žmonės dažnai į mane kreipiasi anglų kalba, nes galvoja, kad esu užsienietė. Jie nustemba, kai atsakau jiems taisyklingai itališkai“.
Čia ir atsirado apibūdinimas: „Itališkai lietuviška“.
„Nes mano ūgis, šviesios akys bei plaukai visada išduoda mano šiaurietišką kilmę. Tai sukelia susidomėjimą“, – nusijuokia I.Sorokaitė.
Svajonė tapo realybe
Į Italiją I.Sorokaitė išvyko paauglystėje. „Linksmiausia yra tai, kad aš net nepamenu pirmojo prisilietimo prie tinklinio kamuolio, – nusijuokė I.Sorokaitė. – Kadangi mama buvo tinklininkė, pamenu, kad sporto salėje padavinėdavau kamuolius. Pati treniruotes pradėjau lankyti aštuonerių. Viskas įvyko natūraliai. O Italija? Tiesiog planas buvo praleisti laiką su mama, kuri jau darbavosi Italijoje“.
Lietuvoje I.Sorokaitė buvo žaidusi įvairaus amžiaus tinklinio komandose, todėl ir Italijoje labai norėjo išmėginti savo įgūdžius. „Pasitreniravau su vietine komanda, kuri tuo metu varžėsi ketvirtoje Italijos lygoje, ir lygis man pasirodė tiesiog kosminis, visos merginos puikiai žaidė, – prisiminė tinklininkė. – Per trumpą laiką prisivijau jas, treneriui patiko mano užsispyrimas ir noras varžytis“.
Netrukus jaunoji lietuvaitė sulaukė pasiūlymo tapti pilnaverte komandos žaidėja. „Įsivaizduojate, vaikas sulaukė tokio pasiūlymo, – kalbėjo I.Sorokaitė. – Juk tuomet man atrodė, kad gali išsipildyti didžiausia gyvenimo svajonė – būti tarp geriausių“.
Sportininkė puikiai pamena, kad sprendimas nebuvo lengvas: „Dėl kalbos, mokyklos, kultūros... Bet mano tėvai sportininkai, todėl jie puikiai suprato, kokia tai buvo galimybė“.
Nori padėti
„Mano vardas ir dabar atrodo keistas italams, – nusijuokė tinklininkė. – Dažnai tampu Ingrid, Inda, Ingre... Tai išspaudžia šypseną, o su draugais tik pasijuokiame. Italai yra šilta, mėgstanti bendrauti, tauta. To mokiausi ir aš“.
Prabilusi apie Italijos tinklinį I.Sorokaitė pabrėžė labai geras sąlygas, puikias sporto sales, aukštą čempionatų lygį bei geriausius pasaulio trenerius bei žaidėjus. „Jaunimas jau nuo mažų dienų yra auginamas su idėja ateityje tapti profesionaliais tinklinio žaidėjais, – pasakojo dukart Europos moterų Čempionų lygos nugalėtoja. – Lietuvoje? Tinklinis yra idealus „užsiėmimas“ pradedantiesiems, kuris leidžia susipažinti su sportine disciplina. Tikiuosi, kad Lietuvoje lygis kils. Neabejotinai, kiek galėsiu, stengsiuosi prisidėti ir pasidalinti savo patirtimi“.
Birželio mėnesį I.Sorokaitė Lietuvoje jau surengė sporto stovyklą „IS Volley Camp“, skirtą tinklinį žaidžiančioms ir apie didįjį sportą svajojančioms 12-17 metų mergaitėms.
„Visas mano gyvenimas susietas su tinkliniu. Nuo pirmos treniruočių dienos norėjau būti tarp geriausių. Pasišventimas, ilgas ir sunkus darbus, žinau, neša savo vaisius, – kalbėjo I.Sorokaitė. – Noriu dalintis ir padėti, todėl būtų didelė garbė padėti Lietuvos tinkliniui augti, plėstis. Tikiu, kad „IS Volley Camp“ tėra pirmasis mažas žingsnelis“.
„Susitvarkai ir eini į priekį“
I.Sorokaitės teigimu, Italijoje tinklininkės sulaukia daug dėmesio. „Mano manymu, Italijos tinklinio lyga yra stipriausia pasaulyje, todėl retai italės žaidžia užsienyje, – kalbėjo šiais metais į Italijos čempionų Koneljano „Imoco Volley“ klubą persikėlusi I.Sorokaitė. – „Namuose“ esame labai vertinamos ir nuolat apsuptos sirgalių, todėl stengiamės perteikti sveiko, saugaus sporto etiketą, ypač augantiems ateities čempionams“.
Tinklininkė džiaugiasi, kad pastaruosius kelerius metus Italijos tinklinio rinktinės rodo vis geresnius rezultatus. „Vilkėdamos Italijos šalies rinktinės marškinėlius esame viso šio judėjimo simboliai. Stengiamės rodyti pavyzdį, – sakė I.Sorokaitė. – Sportininkų karjeros nėra lengvos. Dažnai keičiame gyvenamąsias vietas, per šventes negalime būti su šeima, visą save atiduodame vardan pasiekimų, kiekvieną dieną susiduriame su dideliu spaudimu. Ir išsilaikyti pačioje viršūnėje daug metų tokioje konkurencijoje? Turi būti to fanatikas. Per sezoną būna tūkstančiai sunkių momentų, tačiau, jei esi tam pasirengęs, susitvarkai ir eini į priekį“.
Pasak I.Sorokaitės, šie metai jos karjeroje buvo paženklinti euforijos jausmu. „Kelialapis į olimpines žaidynes, bronza Europos čempionate, – priminė ji. – Moterų tinklinyje yra didelė konkurencija, todėl labai džiaugiuosi pasiekimais. Tai garbė ir vidinis pasitenkinimas. Išgyvenau kalnus emocijų ir įgijau neapsakomos patirties. Esu euforijoje“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
