Vegetuojančio „Stumbro“ žaidėjas įsijungia į FK „Vilniaus“ gretas VIDEO

 Nemažą sumaištį šalies futbole įnešęs FC „Stumbras“ ir toliau praranda savo žaidėjus – dar vienas žaidėjas, siekdamas nutraukti sutartį su įsipareigojimų nevykdančiu klubu, buvo priverstas kreiptis į Lietuvos futbolo federacijos Apeliacinį komitetą su prašymu patvirtinti vienašališką sutarties nutraukimą. Tas žaidėjas – dvidešimtmetis buvęs panevėžietis Mantas Adomėnas, kuris tolesnę karjerą tęs jaunus ir pergalių alkio kupinus futbolininkus buriančiame sostinės FK „Vilnius“ klube.

Nors su FK „Vilnius“ vadovais dar prieš kelias savaites susitarimą pasiekęs Mantas Adomėnas susidūrė su buvusio klubo „garbinga“ pozicija, kurią galima apibūdinti kaip „piktas šuo ant šieno“, tačiau pagaliau įveikė visus biurokratinius žaidėjo registracijos formalumus ir jau šį sekmadienį turės galimybę debiutuoti savo naujojo klubo FK „Vilnius“ gretose Pirmos lygos XVI-ojo turo rungtynėse prieš Kauno „Hegelmann-Litauen“ ekipą. Apie tai, kada ir kur futbolininkas užsikrėtė futbolo „virusu“, kaip pavyko išvykti į Milaną ir sugrįžti iš „Stumbro“, bei kaip futbolininko kelyje atsirado „Vilnius“, Mantas Adomėnas sutiko papasakoti atvirame interviu.

-Nuo kada ir kur užsikrėtei futbolo „virusu“?

-Nuo penkerių metų. Viskas prasidėjo prie namų, už namo, realiai... (juokiasi). Iš pradžių treniravausi su metais vyresniais vaikais, o po kokių metų jau žaidžiau su savo amžiaus draugais. Tada ir užsikrėčiau „futbolo virusu“ ir, kas blogai, niekaip nepasveikstu iki šiol... (juokiasi).

-Kaip sekėsi su Panevėžio Futbolo akademijos komanda vaikų ir jaunių varžybose? Kiek žinau,  skynėt pergales?

-Tuo metu mums nebuvo lygių. Buvome daugkartiniai Lietuvos čempionai, žaidžiau tikrai labai stiprioje komandoje. Dažnai važinėdavome į varžybas užsienio šalyse. Ta patirtis nuo mažens labai daug davė. Kuo mažesnis pradedi rimčiau žaisti, tuo stipriau jautiesi vėliau.

-Teko žaisti už legendinio FK „Ekranas“ dublerius. Kokia patirtis iš ten?

-Buvo ir tokia patirtis. Bet ilgai šis klubas neegzistavo... Pažaidžiau su jais apie metus, paskui gavau kvietimą įsijungti į FK „Trakai“. Man tai buvo lyg laikina stotelė, nuo kurios judėjau toliau.

-Kaip pavyko išvykti į vaikų futbolo stovyklą Milane Italijoje? Ką ši išvyka tau davė kaip futbolininkui?

-Vieni vasarą atostogauja, o aš sugalvojau lankyti vasaros futbolo stovyklą. Iš stovyklos atrinko penkis geriausius žaidėjus, kurie važiavome į Milaną. Į šią stovyklą atvyko žaidėjai iš viso pasaulio, kurie taip pat, kaip ir mes, buvo atrinkti kaip geriausi savo šalyje vykusių Milano stovyklų metu. Susirinko tikrai labai stipri komanda. Ten dalyvavome turnyre, daug treniruodavomės.

Labiausiai įsiminė, kai žiūrėjome FC „Milanas“ varžybas jų namų stadione. Gyvai pamatėme, kaip atrodo tikras futbolas. 

-Kaip pavyko sudominti FK „Trakai“ klubą ir atsidurti Vilniuje?

-Po stovyklos Milane gavau kvietimą iš FK „Trakai“ trenerių. Trakuose sekėsi neblogai, bet nelabai patiko man ten. Po dviejų su puse metų galutinai nusprendžiau, jog šis klubas – ne man.

Mantas Adomėnas | Organizatorių nuotr.

-2017 m. vasarą prisijungei prie tuo metu itin ambicingo FC „Stumbras“ projekto? Kaip sekėsi pirmasis sezonas?

-Gavau kvietimą atvykti į peržiūrą „Stumbro“ komandoje ir jie man pasiūlė kontraktą. Pirmas sezonas buvo neblogas. Mano lūkesčiai buvo tikrai nemaži, o ir žaisti sekėsi neblogai. Buvo žadama, kad klubas turės labai gerą ateitį, kad daug žaidėjų išveš tobulėti į užsienį. Bet realybė buvo kiek kitokia...

-Lūkesčiai buvo dideli iš klubo ir prieš šį sezoną?

-Kuo toliau, tuo blogiau viskas klostėsi ir tų lūkesčių buvo vis mažiau... Didelė trenerių rotacija, pasikeitė vienas iš pagrindinių finansuotojų, dauguma žaidėjų prarado viltį ir nukabino nosį.

-Kodėl priėmei FK „Vilnius“ pasiūlymą?

-Atrodo smagi stotelė. „Vilniaus“ treneriams patiko mano žaidimo stilius, kai teko žaisti su „Vilniaus“ komanda man dar esant FC „Stumbre“, taigi sulaukiau pasiūlymo iš jų. Taip pat man labai patinka pats Vilnius, anksčiau čia gyvenau, tai pasiilgau ir šio miesto.

-Tačiau, tau jau pasiekus žodinį susitarimą su „Vilniaus“ klubu, „Stumbras“ nenorėjo tavęs „paleisti“, ir, netgi, švelniai tariant, kaip paleidimo sąlygą kėlė savanoriškai atsisakyti pagal sutartį uždirbtų, tačiau iki šiol neišmokėtų pinigų? Kaip vertini tokį klubo elgesį tavo atžvilgiu?

-Kadangi „Stumbras“ daugiau nei tris mėnesius nemokėjo atlyginimo, pasinaudojau savo teise numatyta mano sutartyje vienašališkai nutraukti sutartį. Kreipiausi į klubo atstovus, tačiau buvo visiškas ignoravimas. Kadangi jau buvau sutaręs su FK „Vilnius“ vadovais dėl žaidimo klube, norėjau kuo greičiau ten pradėti žaisti. Reikėjo to vadinamo paleidžiamojo rašto iš buvusio klubo... Deja, „Stumbro“ atstovai „paprašė“ mainais į raštą atsisakyti sąžiningai uždirbtų, man  priklausančių, tačiau iki šiol neišmokėtų pinigų... Laimei, su LFF Apeliacinio komiteto pagalba pavyko apginti savo kaip futbolo žaidėjo teises ir nutraukti sutartį...

Nemanau, kad buvęs klubas ir jo atstovai (neminėsiu pavardžių, nes nesu tikras, ar tie žmonės taip elgėsi savo iniciatyva) elgėsi garbingai. Jei jau traukiesi iš futbolo, manyčiau, mokėk pasitraukti garbingai... Dabar buvo kaip tas piktas šuo ant šieno – nei pats ėda, nei arkliui duoda...

-Pirmos lygos antrajame ture jau teko žaisti prieš vilniečius dar  atstovaujant „Stumbras B“ ekipai. Kokį įspūdį tuomet paliko varžovai?

-Tiesą pasakius, nesitikėjome, kad „Vilnius“ ir tuomet gali būti toks stiprus varžovas. Tikrai nuvertinome klubą, manėme, kad jie nauji, jauni, bus lengvos varžybos, kad pasiimti taškus... Bet, pasirodė, klydom... Varžybų pradžioje turėjome rimtų nemalonumų, bet paskui, laimei, pavyko atsitiesti.

-Kokius žaidėjus iš dabartinės FK „Vilnius“ sudėties pažįsti? Gal su kuriais jau teko žaisti?

-Teko žaisti kartu su Aldu Korsaku FC „Stumbras“ ir trumpai su Ignu Kružiku FK „Trakai“. Na, o iš matymo pažįstu beveik visus.

-Kokio vaidmens tikiesi ekipoje?

-Save matau kaip komandos lyderį. Vaikystėje žaisdavau gynėjo pozicijoje, paskui mane perkėlė į saugų liniją, paskui – vėl į gynėjus. Aš gana universalus žaidėjas, todėl gana dažnai mane mėto tarp pozicijų. Pačiam labiausiai patinka žaisti saugo pozicijoje, nes ten daugiau žaidimo su kamuoliu. Taigi, tikiuosi, kad FK „Vilnius“ būtent ir stiprinsiu saugų liniją.

-Ką žinai apie FK „Vilnius“ trenerių štabą?

Pavardės tikrai žinomos. Pavyzdžiui, Morinas, anksčiau žaidė aukštame lygyje, dabar žymus kaip treneris.

-FK „Vilnius“ Pirmoje lygoje išsiskiria savo kovingumu. Kaip manai, ko komandai pridėsi dar ir tu?

-Manau, padėsiu komandai. Sieksim kuo aukštesnės vietos lentelėje, sieksim patekti bent į Lygos TOP5 šį sezoną. Kitą sezoną bus kiti tikslai, manau, kausimės dėl pirmos vietos.

-Kokie tavo asmeniniai tikslai šiam sezonui?

-Sustiprinti komandą, padėti pakelti ją aukščiau turnyrinėje lentelėje. Stengsiuosi nenuvilti trenerių ir į mane dėtų vilčių.

-Kas yra didžiausias tavo sirgalius?

-Tėtis ir mama. Žinoma, dar ir draugai. Bet tėtis nuo vaikystės yra mano sirgalius numeris vienas. Ir dabar jis važinėja į visas mano varžybas iš Panevėžio.

-Ko palinkėtum FK „Vilnius“ sirgaliams savo debiutinėse rungtynėse šio klubo komandos gretose jau šį sekmadienį rungtynėse prieš Kauno „Hegelmann?

-Kad būtų kuo daugiau sirgalių, nes kuo daugiau sirgalių, tuo linksmiau žaisti mums. Nepatinka žaisti tuščiuose stadionuose. Bet kiek mačiau, „Vilnius“ turi tikrų sirgalių, tai tikiuosi, jų bus vis daugiau ir daugiau.

-Smagaus debiuto „Vilnius“ gretose ir ačiū už pokalbį.

-Prašau ir ačiū jums.