Nešti Lietuvos vėliavą patikėta Europos žaidynių čempionei fotogalerija
Simona Krupeckaitė | Vytauto Dranginio nuotr.
Simona Krupeckaitė penktadienį pirma iš lietuvių baigė kovas Europos žaidynėse. Bet dar vienas svarbus išbandymas jos laukia vakare – žaidynių čempionė ir vicečempionė neš mūsų šalies vėliavą uždarymo iškilmėse „Dinamo“ olimpiniame stadione.
Auksą keirine ir sidabrą komandų sprinte Minske jau iškovojusi 36 metų Lietuvos treko pažiba sekmadienį, paskutinęEuropos žaidynių dieną, buvo kelyje dar vieno medalio link. Bet šį žygį sustabdė 24 metų rusė Darja Šmeliova.
Keturiskart pasaulio ir septyniskart Europos čempionė, olimpinė vicečempionė iš Rusijos ketvirtfinalyje įveikė taip pat įspūdingą titulų kolekciją sukaupusią lietuvę 2:0.
D.Šmeliova kartu Anastasija Voinova žaidynėse Minske pranoko S.Krupeckaitę bei Miglę Marozaitę ir komandų sprinto rungties finale.
Su D.Šmeliova Minsko velodrome dar kartą kovoje dėl medalių teks susidurti M.Marozaitei. Ji šeštu rezultatu (34,433 sek.) pateko į 500 m lenktynių finalą. Atrankoje greičiausios buvo rusė (33,395 sek.). Finale šiandien 15.54 val. varžysis aštuonios dviratininkės.
Sėkmingai pasirodymą Minske pradėjo Svajūnas Jonauskas. 24 metų Lietuvos dviratininkas keirino rungties trečiajame pirmojo etapo važiavime finišavo ketvirtas, bet vėliau laimėjo antrąjį paguodos važiavimą ir pateko į pusfinalį.
Ko pritrūko ketvirtfinalyje?, - paklausėme S.Krupeckaitės.
Net nežinau. Gal reikėtų, kad Daša būtų silpnesnė.
Išties šiandien jaučiausi gerai, vakar buvo sunkesnės kovos. Šiandien atsigavau. Vakar anksčiau grįžome namo, pavyko atlikti daugiau atsigavimo procedūrų. Džiaugiuosi, kad ketvirtą varžybų dieną savijauta visai nebloga. Reiškia, kad ne tokia sena, kaip jaučiuosi ir atrodau.
Aišku, Daša – šiuo metu viena stipriausių treko dviratininkių. Su ja labai įdomu lenktyniauti, daug kartų esame susidūrusios, viena kitą puikiai žinome.
Ar iš trijų olimpinių rungčių, kuriose lenktyniaujate – asmeninio ir komandų sprinto bei keirino – kurią nors laikote pagrindine?
Pagrindinės nėra. Bet šiuo metu tikriausiai svarbiausia yra komandų sprinte. Nes jame labai norisi patekti į olimpines žaidynes. Pagal rezultatus olimpinėse žaidynėse galėtume būti šešetuke. O asmeninėje rungtyje olimpiadoje labai sunku patekti į šešetuką.
Komandų sprinte labai sunku važiuoti, reikia viską labai tiksliai suderinti, viskas priklauso nuo abiejų komandos narių. Kol kas Miglė dar neturi stabilaus rezultato, bet ji žadėjo pasiekti stabilumą iki to laiko, kai vyks svarbiausios kovos dėl patekimo į olimpiadą. Nes pagal Miglės rezultatą man reikia parinkinėti savo pavarą. O jei rezultatas nestabilus, pavara ne ta, sunku gerai pasirodyti.
Pas ją dar suveikia visinis saugikliukas. Bet sporte vienu momentu supranti, kaip reikia padaryti, kad saugiklis nesuveiktų ir viskas būtų gtaip, kaip reikia. Šie duomenys įsirašo į vidinį kietąjį diską ir lieka jame pagal nutylėjimą. Tikėkimės, kad žinutės „error“ nebus.
Kokios svarbos yra šios žaidynės lyginant su pasaulio ir Europos čempionatais?
Visos aukšto lygio varžybos yra svarbios – pasaulio, Europos čempionatai, Pasaulio taurė. Taip pat – ir Europos žaidynės. Ruošėmės joms nemažai, turėjome ilgą varžybų seriją, tad dabar jaučiasi emocinis nuovargis.
Džiaugiuosi, kad Minske pavyko pajusti ir didžiulį nuovargį, ir atsigavimą po jo. Reiškia, kovoti galima. O motyvacijos ir taip netrūksta. Ir noro. Tik kartais tingisi.
