J.Kazlauskas nemato „Fenerbahče“ pranašumo prieš „Žalgirį“

Jonas Kazlauskas antradienį buvo pagerbtas Kauno „Žalgirio“ komandos, kuri trenerio marškinėlius iškėlė į arenos palubes.

Legendinis treneris po ceremonijos bendraudamas su žurnalistais kalbėjo apie pasikeitusį krepšinį ir apie tai, kodėl nereikėtų patarinėti „Žalgirio“ treneriui Šarūnui Jasikevičiui.

„Užaugau Panevėžyje, Modesto Paulausko laikais, ir niekada neįsivaizdavau, kad galiu būti kažkada pagerbtas. Be abejonės, tai parodyta didžiulė pagarba man, kaip asmeniui, tai komandai. Galvoju, kad tuometinė ir dabartinė „Žalgirio“ komanda mažiausiai skiriasi mikroklimatu, dėl to ir rezultatai yra. Jubiliejaus proga linkiu ir šiame sezone pakartoti tą pasiekimą“, – teigė J.Kazlauskas.

– Kokias dar paraleles matote tarp seno ir dabartinio „Žalgirio“?

– Atėjau į šią areną ir pamačiau, kiek daug visko pasikeitę, palyginus su ta maža Kauno Sporto hale. Dabar – arti ekstazės, arti išprotėjimo ribos. Kaip treneris, dabar suprantu, kaip varžovams čia sunku žaisti ir tai yra labai šaunu. Sirgaliai, visa čia susirinkusi publika, yra dalis komandos. Krepšinis per 20 metų labai pasikeitė. Nesuprantu, kur tikras kontaktas, kur bauda. Dabar labai fizinis žaidimas: viskas greitėja, kūnai stiprėja. Įdomūs dalykai.

– Buvote tas treneris, kuris tada su „Žalgiriu“ rodė greitą ir rezultatyvų krepšinį.

– Krepšinis mūsų buvo kitoks, bet galvoju, kad „Žalgiris“ gerai prisitaikė prie „Fenerbahče“. Neįžiūriu „Fenerbahče“ pranašumo prieš „Žalgirį“. Anksčiau pranašumas buvo kova dėl atšokusių kamuolių, tačiau ją išlygino, o po to buvo atkarpa, kada „Žalgiris“ šeimininkavo po „Fenerbahče“ krepšiu. Pagrindinis dalykas, kurį įžiūriu – „Žalgiriui“ nenusileisti fizine jėga. Krepšinis paremtas išsikeitimais, jėgos ir ūgio pranašumais po krepšiu ir iš to daryti tolimesnius žingsnius. Kiek „Žalgiris“ sugeba tuo nenusileisti, tai žaidimas pirmoje pusėje buvo daug įvairesnis.

– Ar stebint tuos vaizdus ekrane buvo kažkokie šiurpuliukai? Ar tai buvo per seniai?

– Tai buvo tikrai labai seniai ir po to buvo daug visokių įvykių. Be abejonės, tai yra malonūs įvykiai ir negaliu sakyti, kad jie nejaudina.

– Ar tai buvo pirmas kartas, kai pamatėte šią šauną kompaniją vienoje vietoje?

– Ne, mes labai gražiai sutariame. Kai kažką suorganizuoja žmonos, susitinkame su šeimomis ir ta proga atšvenčiame. Žinome vaikų ir anūkų vardus. Mes pabendraujame.

– Ar turite kokių patarimų dabartiniam treneriui Šarūnui Jasikevičiui?

– Tai yra pats blogiausias dalykas – patarinėti. Jie puikiai tvarkosi, jie – puikūs strategai ir žino, ką daryti. Jie labai gerame kelyje ir labai geroje formoje, pačiame pike, kada tai reikalinga. Norint patarti ar kritikuoti, turi būti komandos viduje ir suprasti, kas darosi.