Kitas MMA kovotojų rytas po kovos: atsistatymo realybė (3)
Danielis Cormier prieš Stipę Miočičių | Scanpix nuotr.
Rugpjūčio viduryje buvo praėjusios daugiau nei penkios savaitės po „UFC 226“ mišrių kovos menų turnyro, o jame dalyvavęs Paulas Felderis vis dar su dešine ranka negalėjo pakelti nieko sunkesnio nei šaukštelis.
Šioje kovoje netrūko kraujo, o po trijų raundų teisėjas paskelbė, kad pergalę iškovojo Mike'as Perry. P.Felderis ne tik, kad pralaimėjo, tačiau ir atlikdamas kelis veiksmus taip stipriai susižalojo ranką, kad turėjo kęsti didžiulį skausmą.
„Kaulas ne tik, kad sulūžo, tačiau tiesiog išsiskyrė į dvi puses“, - sakė P.Felderis.
Chirurgai sujungė kovotojo kaulą su metaline plokštele. Praėjus mėnesiui po kovos, jis sugrįžo į kardio treniruotes ir kilnojo svorius su kojomis, tačiau dar ir šiai dienai jis negali pakelti nieko sunkiau nei šaukštelis ar atlikti smūgius su dešine ranka. Dabar jam prireiks bent trijų savaičių reabilitacijos, o po šešių savaičių jis tikisi jau atlikti kažkiek smūgių.
„Psichologiškai, jaučiuosi daugiau mažiau vėl savimi“, - sakė M.Felderis. „Kelias savaites tokiu nesijaučiau. Turėjau ilgą pergalių seriją, todėl čia buvo pirmoji nesėkmė per ilgą laikotarpį. Taip pat gavau stiprių smūgių į galvą“.
M.Felderio ir M.Perry kova buvo parodomoji vienam iš didžiausių MMA turnyrų šią vasarą, tačiau daugelis sirgalių pasibaigus turnyrui apie šiuos sportininkus negalvojo.
Prieš kovą rodomos įvairiausios reklamos, pasiruošimai, transliuojami interviu įvairiausiose platformose. Kovas stebi milijonai žmonių visame pasaulyje, tačiau kai tai baigiasi, kovotojai pradingsta iš žiūrovų akiračių.
Po kelių savaičių ar mėnesių jie vėl pasirodo, kai susitariama dėl naujos kovos ir ciklas prasideda iš naujo.
Daugelis kovotojų sako, kad tai, kas vyksta iškarto po dvikovos iš esmės yra nematoma, tačiau kovotojui gali būti taip pat sunku, kaip ir per pačią kovą.
„Kaip partrenktas keletos automobilių“
Kova yra sudėtingas dalykas. Atletas gali praleisti mėnesių mėnesius ruošdamasis jai tik tam, kad ji pasibaigtų per kelias sekundes ar minutes. Kai kovotojas laimi greitu nokautu ar laužimo veiksmu, kitą rytą jis gali atsikelti nejausdamas jokio skausmo.
Kitais atvejais? Jie nėra tokie laimingi.
„Manau, kad labiausiai išsiskiriantis dalykas yra tas, kad dėl to skausmo aš negaliu užsidėti batų“, - sakė UFC kovotojas Scottas Holtzmanas. „Mano žmona turi uždėti man batus ir surišti raištelius. Negaliu kitais pirštais paliesti nykščio. Turėjau keletą kovų, kai mano rankos ištino kaip pietų dėžutės“.
Kai kova trunka 15 ar 25 minutes, tai dažnai sukelia skausmingus padarinius, kurie kovotoją itin išsekina.
„Tai tikrai kenkia kūnui“, - sako „Jackson-Winheljohn MMA“ komandos sporto medicinos direktorius Daktaras Beau Hightoweris. „Galėčiau tai palyginti su tuo lyg žmogų partrenktų keletą automobilių. Kai kovotojas atsikelia kitą rytą, dažniausiai jie negali paeiti net keleto žingsnių ir jie tiesiog šlubčioja netoliese“.
Net jeigu kovotojai išvengia rimtesnių sužalojimų, gali užtrukti keletą savaičių ar mėnesių, kad jie jaustųsi normaliai. Stiprūs smūgiai įtakoja rankas, kojas ir alkūnes, o šios kūno dalys gerokai ištinsta. Graplingas turi savo sritis, kurias pažeidžia labiau - dilbiai, pečiai, nugara ir klubai.
Stiprūs smūgiai į galvą gali palikti kovotoją net keletui dienų migloje. Jie gali patirti galvos ir kaklo skausmus.
Smūgiai į kūną palieka didžiulį skausmą šonkauliuose ir pilvo srityje ir tai gali apsunkinti kvėpavimą.
Kojų smūgiai? Taip, jie taip pat pridaro daugybę žalos juos atliekančiam kovotojui.
„Vieną kartą aš taip atidaužiau koją, kad kurį laiką negalėjo sustoti tekėti kraujas“, - sakė buvęs UFC čempionas Rashadas Evansas. „Buvo tiek daug kraujosruvų, o aš tiesiog stūmiau kraują iš savo kojos. Mano kūnas kraują filtravo taip daug, kad aš kraujavau dar savaitę po kovos. Tai buvo beprotiška“.
Skirtumai tarp laimėtojų ir pralaimėtojų
Visi sutiks, kad geriau yra laimėti.
Pagal UFC kontraktus, jų uždarbio dydis taip pat priklauso ir nuo to, ar jie laimėjo, ar pralaimėjo. Taip pat ilgas pralaimėjimų serijas turintys kovotojai negali išsilaikyti aukščiausiose organizacijoje.
Po visų gautų smūgių į kūną ar galvą bei su daugybę mėlynių kovotojai kitą dieną turi sėsti į lėktuvą ir skristi namo. Nors skausmo tai nepanaikinta, tačiau visada yra geriau, kai žinai, jog šventei pergalę.
„Jeigu tu laimėjai kovą, tu gali tai iškęsti, nes galvoji: velniop tai, skrendu namo su didžiuliu čekiu“, - kalbėjo UFC kovotoja Jessica-Rose Clark. „Tačiau jeigu tu pralaimi, tau skauda ir tu turi keliauti namo su pusę savo užmokesčio, tai užknisa. Ta kelionė būna suknista vyšnia ant torto“.
Visgi pergalė nėra magiška burtų lazdelė, kuri išgydo visus skausmus. Daugelis kovotojų net teigia, kad skausmingiausios kovos buvo tos, kurias jie laimėjo.
S.Holtzmanas pasakojo, kad sunkiausia jo kova buvo „Xtreme Fighting Championnships“ organizacijoje, kurioje jis 2013-ais metais po penkių raundų įveikė Rogerį Carrollą. Pasak kovotojo, jam prireikė keleto mėnesių, kad jis galėtų atsigauti 100 procentų.
„Aš sumušiau tą vaikiną tikrai neblogai“, - sakė S.Holtzmanas. „Aš gavau mažai smūgių, tačiau tai truko penkis raundus ir kitą dieną bei greičiausiai kitus du ar tris mėnesius, man skaudėjo. Tiesiog kelius, alkūnes, rankas. Dar šiai dienai aš nesu jautęs didesnio skausmo nei po tos kovos, net ir kai pralaimiu“.
„Kovotojai yra didžiausi savo priešai“
Dažniausiai medicinos darbuotojų pagalbos kovotojams prireikia iškarto po kovos, o kartais net ir nepalikus narvo.
Narvo daktaras įprastai apžiūri kovotoją pasibaigus kovai. Užkulisiuose visus kovotojus ištiria UFC gydytojai. Ten yra medikai, kuriuos sportininkai žino, mato draugiškus veidus ir gali būti ramesni po emocingos kovos.
„Jie yra geri šiame darbe“, - sakė UFC kovotojas Michaelis Chiesa. „Tiesiog tam, kad jie įvertintų kaip tu vaikštai, jie tavęs paklaus: „Ką tu darei su savo kaire koja?“ arba „Kas nutiko tavo dešiniai rankai?“ Kovotojai yra savo didžiausi priešai, o daktarai žiūri tik kaip mums pagelbėti“.
Kai kovotojams reikia papildomos priežiūros, UFC personalas rekomenduoja kelionę į priimamąjį ar pas savo asmeninius gydytojus atgal į namus. Pasak daktaro B.Hightowerio, kovotojo įvertinimas iškarto po kovos yra būtinybė, kad jo gyvybei negrėstų joks pavojus.
Daugeliui tikrasis atsistatymas prasideda namuose. Daktaras sako, kad MMA kovos sukelia daugybę traumų, tačiau dažniausios yra rankų, dilbių ir pėdų, kurių kovotojai gali net nepastebėti kovos įkarštyje.
„Dažniausiai kovotojai nesupranta tikrosios žalos savo kūnui, kol skausmas nepasitraukia. Tai gali užtrukti net iki kelių savaičių, o tada jie supranta, kad turi traumą“, - kalbėjo daktaras.
B.Hightoweris teigia, kad pirminė apžiūra taip pat yra labai svarbi, nes UFC moka tik už medicinines procedūras, kurios vyksta 30 dienų po kovos. Todėl būtina, kad gydytojai kuo greičiau diagnozuotų sužalojimus ir nieko nepraleistų.
Kovotojai įprastai dar būna tam tikram laikui suspenduoti atletikos komisijos ir taip siekiama jiems neleisti grįžti į treniruotes, kol nebus išgydyti visi sužalojimai.
Žinoma, kiekvienas kovotojas išgyja skirtingai. Kai kurie būna atsargūs ir ilgai vengia treniruočių, o kai kurie negali sulaukti, kada sugrįš į sporto salę.
Kaip teigė buvęs „Pride“ čempionas Danas Hendersonas, kiekvienas atsigavimas po kovos yra šiek tiek skirtingas.
„Daugybę atsigavimo faktorių priklauso nuo kovos“, - sakė D.Hendersonas. „Akivaizdu, kad jeigu patirsite traumą per kovą, tai prireiks daugiau laiko. Tačiau jeigu atvirai, po daugelio savo kovų aš jaučiausi taip, lyg galėčiau kovoti dar kartą tą pačią naktį“.
„Emociniai kalneliai“
Net ir praėjus 10 metų, Julie Kedzie vis dar prisimena tą jausmą, kuris ją užklupo pralaimėjus Sarah Schneider.
Jų kova vyko 2009 metų kovo mėnesį. Tai buvo kova, kurią J.Kedzie žinojo, kad turi laimėti. Pirmojo raundo pradžioje ji padarė klaidą graplingo metu, o kai mėgino išsivaduoti, pasisuko į blogą pusę, jos veidas atsirėmė į narvo grotas ir ji leido varžovei atlikti „rear-naked choke“ veiksmą. Ji pralaimėjo vos per 2 minutes ir 1 sekundę.
„Turėjau narvo įspaudus ant savo veido“, - sakė kovotoja. „Prisimenu, kad mano sesuo buvo mieste ir aš turėjau vieno kambario butą. Ji miegojo mano lovoje, o aš - ant sofos. Aš tiesiog visą naktį verkiau. Prisimenu, kad atsikėliau kitą rytą ir pagalvojau, kaip tai užknisa, tačiau ką aš darau?“
Kita tiesa apie MMA kovotojus yra ta, kad ne visos kovos padaro fizinės žalos. Kartais tai emociškai pakenkia dar labiau. Ir net nesvarbu, ar jūsų ranka kyla į viršų po kovos.
„Po kovos aš visada susiduriu su depresija“, - kalbėjo R.Evansas. „Laimi ar pralaimi, man būna depresija. Kažkas atsitinka su tavo psichologija ir emocijos tiesiog skrieja lyg linksmieji kalneliai“.
Norėdami suprasti, kaip depresija atsiranda po kovų, turėtumėte pažvelgti į tipiško kovotojo dienotvarkę prieš kovą.
Nuo 8 iki 12 savaičių prieš kovą jie turi konkrečias užduotis. Treniruotės, dietos, žiniasklaidos dienos, atsiribojimas nuo šeimos ir draugų, o visas dėmesys yra į tai, kaip nugalėti savo varžovą.
Kovos naktį jie prisimena tarsi per miglą. Galbūt tai truko 25 sekundes, galbūt 25 minutes, galbūt jie laimėjo, o gal - pralaimėjo. Vienintelis dalykas yra tas, kad tai jau baigėsi. Viskas dingsta, įskaitant šviesas ir dėmesį, tačiau svarbiausia, kad dingsta rutina, kuri buvo kelis mėnesius. Daugelis sako, kad jausmas yra laba vienišas.
„Daugelį savaičių ruošiamės kovai, o tada tu kovoji ir - booom - viskas baigta“, - kalbėjo S.Holtzmanas. „Tai lyg cirko pasirodymas, kai viskas praeina ir baigiasi, susikrauni daiktus ir išvažiuoji. Tu lyg rodeo klounas. UFC susipakuoja ir važiuoja į kitą miestą“.
J.Clark padarė pokyčius savo gyvenime tam, kad kovotų su depresija. Ji nusistatė tikslus, kurie neturi nieko bendra su kovos rezultatais. Ji grįžta į bėgimo ar jėgos treniruotes kaip tik įmanoma greičiau. Ji taip pat susitelkusi į trenerės darbą sporto salėje ir turi rutiną, kuri vyksta po kovos.
„Aš dvi ar tris savaites atsijungdavau tam, kad visą laiką galėčiau būti girta ir liūdna“, - sakė J.Clark. „Nes ką tu dar gali padaryti? Tu nieko neturi. Staiga būna taip, kad nieko nebelieka ką daryti. Dabar aš nebegeriu visiškai ir suprantu, kad geriausia kovoti su depresija yra išsikėlus kitus tikslus, kurie nesusiję su kovomis“.
„To jausmo narkomanai“
Kai prasideda emocinis ir fizinis atsistatymas, daugelis sako, kad reikia daugiau laiko praleisti su šeima ir draugais bei gyventi normalų gyvenimą.
„Pirmas dalykas, kurį noriu padaryti, tai grįžti namo“, - kalbėjo J.Clark. „Noriu sugrįžti į savo namus, lovą, pas savo šunį“.
Viena konstanta šiame procese? Maistas. Per treniruočių stovyklą kovotojai neleidžia sau daug skanaus maisto tam, kad numestų svorio.
„Paprastai yra desertai, apie kuriuos svajoju aštuonias savaites“, - pasakojo P.Felderis. „Aš beveik savaitę užkemšu namus greituoju maistu. Aš mėgstu išeiti su broliu ir suvalgyti sūrainių. Įprastai pirmasis mano darbas būna išeiti su dukterimi ir nusipirkti pyragų“.
M.Chiesa pripažįsta: „Būčiau melagis, jeigu sakyčiau, kad po stovyklos valgau sveikai“.
J.Clark pasakojo, kad ji dažniausiai pasikviečia keletą artimų draugų, suorganizuoja ramią vakarienę tam, kad jie žinotų, jog ji vėl sugrįžo ir persijungė į kitą rėžimą.
Turbūt keisčiausiai po kovos elgiasi J.Kedzie.
„Jeigu atvirai, žinote ką darau? Jeigu tai būna pergalė, vykstu į prekybos centrą ir sakau: raskite man porą džinsų, kad mano užpakalis atrodytų nuostabiai. Ir aš nusiperku porą džinsų tam, kad atrodyčiau puikiai“.
Po kurio laiko ateina metas, kai reikia sugrįžti į tą patį verslą. To reikalauja kovotojo banko sąskaita, UFC ar kitos jėgos.
Tada ateina laikas vėl viską daryti iš naujo.
„Jeigu tu laimi, tu jautiesi puikiai ir viskas įvyksta greičiau“, - kalbėjo R.Evansas. „Buvo kovų, po kurių aš jaučiausi labai emociškai pakylėtas. Aš negėriau alkoholio, nevalgiau maisto, net nebuvau alkanas. Aš net pakankamai nemiegojau, nes tai tiesiog buvo euforijos narkotikas, dėl kurio jaučiasi nuostabiai. Tu būni pakylėtas taip, kaip joks kitas narkotikas to nesugebėtų padaryti. Tai yra labiausiai jaudinanti kovų akimirka, nes tu tampi priklausomas nuo to jausmo. Tu tiesiog tampi tokio jausmo narkomanu“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
