Išskirtinis L.Jameso interviu: apie vasaros pasirinkimą, laukiančius iššūkius, jauną sudėtį ir savo amžių (2)
LeBronas Jamesas | Organizatorių nuotr.
Šią vasarą iš Klivlando „Cavaliers“ į Los Andželo „Lakers“ perėjęs LeBronas Jamesas atidarė mokyklą asocialiems ir iš nepasiturinčių šeimų kilusiems vaikams bei už tai sulaukė daugybės gražių žodžių.
Sėdėdamas savo įkurtoje mokykloje, L.Jamesas sutiko pasikalbėti su ESPN žurnaliste Rachel Nichols apie savo sprendimą persikelti į „Lakers“, laukiančius iššūkius, savo sūnų bei įkurtos mokyklos svarbą.
L.Jamesas atskleidė, kad svarstė ne tik „Lakers“, tačiau ir „Cavaliers“, „Rockets“ bei „76-ers“ pasiūlymus. Apie tai ir dar daugiau siūlome skaityti šiame išskirtiniame ESPN interviu su L.Jamesu.
R.Nichols: Sakėte, kad tai yra pirmas jūsų interviu nuo tada, kai prisijungėte prie „Lakers“. Turiu būti sąžininga, tai žeidžia mano ausį: „Lakers“ puolėjas LeBronas Jamesas. Ką jūs galvojate, kai išgirstate šiuos žodžius?
L.Jamesas: Tai vis dar skamba šiek tiek keistai. Tačiau be jokios abejonės jausmas yra geras ir aš to laukiu.
R.Nichols: Mes sėdime mokykloje, kurią jūs atidarėte Akrone, Ohajo valstijoje. Kalbėjote, kaip jums daug reiškia Ohajas, Klivlandas, „Cavaliers“. Kaip sunku buvo priimti sprendimą?
L.Jamesas: Tai ir saldus, ir kartus momentas. Sėdžiu čia, savo mokykloje, kurią atidariau, aplink bėgioja šie vaikai, buriasi bendruomenė. Ir tuo pačiu metu aš persikelsiu į kitą pakrantę ir esu „Lakers“ dalis. Visada yra sunku priimti sprendimą, kai tu palieki namus ar organizaciją, kuriai priklausei daugybę metų. Taip pat buvo sunku palikti Klivlandą pirmą kartą, kai išvykau į Majamį, o palikti Klivlandą dar kartą - be jokios abejonės skaudu. Tačiau žinote, tai sprendimas, kuris bus geriausias man ir mano šeimai. Manau, kad abi pusės jaučiasi dėkingos už momentus ir laiką, kurį praleidome kartu.
R.Nichols: Jūs šį kartą paskelbėte savo sprendimą greičiau, nei tai darėte anksčiau, kai buvote laisvasis agentas. Ar tai atspindi faktą, kad jūs pasiekėte brandą ir priimate sprendimą greitai?
L.Jamesas. Visiškai. Šiame gyvenimo taške aš žinau ko noriu, ką mėgstu, o šeima šiame sprendime buvo svarbi detalė. Nebereikia dramatiškų svarstymų.
R.Nichols: Mes sėdime šioje mokykloje. Tai yra bendras jūsų paramos fondo ir Akrono apygardos viešosios mokyklos produktas. Viešoji mokykla...
L.Jamesas. Viešoji mokykla.
R.Nichols: Rizikingiems vaikams. Jūs esate vyrukas, kuris laimėjo tris NBA titulus, keturis kartus tapo MVP ir vis tiek visiems sakote, kad šios mokyklos atidarymas yra geresnė akimirka nei bet kuri iš tų?
L.Jamesas: Taip, aš taip ir manau. Aš galiu sėdėti čia ir neturėti ką pasakyti. Kai aš čia važiavau tomis gatvėmis, kuriomis vaikščiodavau vaikystėje, keletą parduotuvių vis dar veikė. Tai momentai, kurių niekada nepamiršti ir tikiuosi, kad tie 240 vaikų, kurie lankys šią mokyklą, to niekada nepamirš.
R.Nichols: Jūs kalbėjote apie idėją padėti istorinei „Lakers“ frančizei ir jūs vaikystėje stebėjote tokius didelius vardus kaip „Lakers“, „Cowboys“, „Yankees“. Norite šiai frančizei sugrąžinti čempionišką žaidimą. Noriu sužinoti, kodėl pasirinkote tokią komandą, o ne tą, kur yra arčiau čempionų titulo, nes tai yra du skirtingi dalykai.
L.Jamesas: Aš labai ilgai galvojau apie galimybę suvienyti jėgas su Benu Simmonsu ir Joeliu Embiidu, arba kartu su Jamesu Hardenu ir Chrisu Paulu. Tiesiog pajaučiau, kad šiuo karjeros momentu - kaip ir tada, kai nuėjau į Majamį, jie metai prieš tai turėjo 47-35 pergalių ir pralaimėjimų santykį. Pasižiūrėkite į „Lakers“ statistiką - aš mėgstu iššūkius padėti komandai užimti vietą, kurioje jie seniai nebuvo. Žinoma, „Lakers“ nepasiekė atkrintamųjų keletą metų, tačiau organizacija ir istorinė frančizė susiję su gerais dalykais. Pasižiūrėkite į „Cowboys“, „Patriots“, „Manchester United“, Bostono „Celtics“ - tai istorinės komandos ir būti vienos iš jų dalies, tai puikus momentas ne tik man, tačiau ir mano šeimai ir krepšinio istorijai.
R.Nichols: Kai pasižiūrite į komandos sudėtį, jūs esate vienintelis „Visų žvaigždžių“ žaidėjas. Jūs galėjote pasakyti: „Ei, aš norėčiau atvykti, tačiau prašome gauti Kawhi Leonardą“. Kodėl jūs to nepadarėte?
L.Jamesas: Nes aš myliu jaunus vyrukus, kurie yra čia. Aš tikiu Robu Pelinka ir Magicu Johnsonu bei Jeanie Bussu, kurie padarė neįtikėtiną darbą pertvarkant organizaciją į tai, kokia ji turėtų būti. Jie žino, kas yra geriausia komandai ir aš noriu tęsti šį kūrinį bei sugrąžinti čempionišką frančizę ten, kur ji turi būti.
R.Nichols: Buvo vienas vyrukas, kuris galėjo atvykti su jumis - tai Paulas George'as. Kokių turėjote pokalbių prieš tai, kol jis nepasirinko likti „Thunder“?
L.Jamesas: Aš neturėjau daug pokalbiu su Paulu ir manau, kad jis padarė tai, kas yra jam geriausia. Tą turėtų daryti visi žaidėjai - rinktis tai, kas geriausia jiems ir jų šeimoms. Nereikėtų pasiduoti niekieno spaudimui. Jeigu yra kažkas, su kuo jie nori žaisti ir jie turi galimybę tai daryti, tuomet darykit.
R.Nichols: Dabar „Lakers“ pasirašė sutartis su kitais laisvaisiais agentais, kurie privertė nustebti kai kuriuos žmones. Jūs turite vaikiną, kuris yra „Shaqtin' a Fool“ MVP, turite vaikiną, kuris nešioja laikrodžius ant savo kulkšnių, turite vaikiną, kuris mėgsta pūsti į kitų žaidėjų ausis, įskaitant ir jūsų. Kodėl žmonės neturėtų būti skeptiški dėl tokios sudėties?
L.Jamesas: Nes mes turime vyrukus, kurie myli žaisti krepšinį. Ir jie tai daro kiekvieną dieną. Man tai patinka ir manau, kad Pelinka ir Magicas mėgsta tai taip pat. Todėl jie ir pasirašė tas sutartis. Lance'as Stephensonas, JaVale'as McGee, Michaelis Beasley ir Rajonas Rondo - vyrukai, kurie kiekvieną dieną atsikelia galvodami apie krepšinį. Viskas kita yra antroje vietoje. Mes žiūrime į iššūkius, o žmonių antakiai visada bus pakelti, kai kalbėsime apie tai, kur bus įtrauktas mano vardas, todėl nereikėtų būti nustebusiai.
R.Nichols: Daugelis žaidėjų turi vienerių metų kontraktą ir „Lakers“ kalbėjo apie tai, kad nori kitą vasarą būti lankstūs. Tuo metu atsiras daug laisvųjų agentų, tačiau šį sezoną jums sueis 34-eri. Kaip jūs jaučiate, kad tai gali būti vienas iš paskutinių jūsų pagrindinių metų?
L.Jamesas: Aš į tai nežiūriu kaip į vienus iš paskutinių geriausių mano metų. Manau, kad tai yra tik dar vienas statistinis skaičius ir aš visada savo gyvenime paneigiu prognozes. Būti kartu su savo vaikais leidžia man būti jaunesniu. Nemanau, kad tai yra persitvarkymo metai. Mes turime galimybę padaryti kažką, ko žmonės nesitiki. Mus motyvuoja tai.
R.Nichols: Priežastis, kodėl žmonės taip sako yra ta, kad Vakarų konferencija išties yra sunki. Jūs prieš tai žaidėte vakaruose. Ar tikrai galvojate, „Gerai, aš eisiu į ketvirtą keturių valandų skrydį šią savaitę?“ Dalykai, kurių jums nereikėdavo Rytų konferencijoje. Taip pat - „Kas jeigu vasario mėnesį mes neturėsime pergalių rekordo?“ Ar jūs mąstote taip, kad dalykai yra nemalonūs, kol jie nepasidaro puikūs?
L.Jamesas: Viskas yra mąstysenos dalis. Bus momentai, kai jauni žaidėjai klausinės apie tai, kas vyksta ir jiems kils neaiškumų. Tai yra žmogaus prigimtis. Tačiau aš visada esu to dalis. Labai daug žinau apie sezono pakilimus ir nuopolius. Vienintelis dalykas, kurio negalime padaryti, tai prarasti susitelkimo į pagrindinį tikslą. O pagrindinis tikslas yra kiekvieną dieną būti tokie geri, kaip tik galime būti. Reikia kurti čempioniškus įpročius. Aš nesakau, kad mes jau dabar esame čempionai, tačiau reikia kurti tokius įpročius, nes kai pasieksime tą tašką, galėtume atsigręžti į kažką kitą. Mes turime puikų jauną branduolį, turime puikius veteranus. Svarbiausia yra puiki sistema ir organizacija, todėl viskas turėtų būti gerai.
R.Nichols: Tai yra jūsų profesionalus paveldas. Jūsų asmeninis palikimas, dar viena istorija. Jūs minėjote savo AAU trenerio karjerą, o mes matėme jus vaikštinėjantį šalia jūsų sūnaus. Koks jausmas stebėti jį ir matyti jį kaip krepšininką, kuris turi susidoroti su spaudimu, nes jis jūsų sūnus?
L.Jamesas: Tai yra iššūkis mums visiems, tačiau tai linksma. Man tai patinka. Jam suteikiama galimybė pajusti kai kuriuos dalykus, kuriuos aš turėjau išgyventi.
R.Nichols: Taip, bet jį vadina LeBronu Jamesu jaunesniuoju.
L.Jamesas: Mūsų namuose niekas jo nešaukia LeBronu, niekas nevadina jaunesniuoju. Jį vadiname Bronny. Kiekvieną dieną jis atsikelia ir sako: „Aš turiu įsitikinti, kad pažvelgsiu į savo mažąjį broliuką ir mažąją sesute ir būsiu puikus jaunas vyras“. Visada labai smagu matyti jį augantį kiekvieną dieną ir žaisti žaidimą, kurį jis mėgsta ir ne todėl, kad aš noriu, jog jis tai darytų. Jis mėgsta krepšinį, linksmintis su komandos draugais.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
