Kodėl Belgija pralaimėjo Prancūzijai: trys pastebėjimai iš pirmojo pusfinalio Apžvalga (1)
Pasaulio čempionato pusfinalis: Prancūzija - Belgija (2018.07.10) | Scanpix nuotr.
Pasaulio čempionate Rusijoje jau žinomi pirmieji finalo dalyviai, jais tapo Prancūzijos rinktinės futbolininkai. Jie pusfinalyje rezultatu 1 – 0 nugalėjo talentingąją Belgijos ekipą. Išskiriame pagrindinius šių rungtynių akcentus.
1. Prastas taktinis pasiruošimas
Belgija rungtynėse su Brazilija nustebino savo taktiniais pakeitimais sudėtyje, kurie suveikė labai efektyviai. Kevinas De Bruyne prisijungė prie puolimo ir ten buvo itin pavojingas, Marouane‘as Fellaini tvarkėsi aikštės viduryje ir dažnai jungėsi prie atakų, brazilų gynėjai nesusitvarkė ir su Naceru Chadli.
Tačiau rungtynėse su Prancūzija viskas buvo kitaip. Praradęs Thomasą Meunierą, Roberto Martinezas nusprendė į jo vietą įstatyti N.Chadli, į kitą kraštą – K.De Bruyne. Ir tai visiškai nepasiteisino. N.Chadli visiškai neįveikė Lucaso Hernandeso gynybos, o po pozicijas migravęs K.De Bruyne visiškai „paskendo“ žaidime ir dažniau buvo galima matyti jo nusivylimą po nesėkmingų bandymų įveikti varžovų gynybą, nei iš tiesų sėkmingas atakas, kurios baigtųsi pavojingomis progomis.
Didiero Deschampso auklėtiniai buvo geriau pasirengę taktiškai, jie gerai žinojo varžovų silpnybėmis ir jomis pasinaudojo. Belgai rungtynes pradėjo aktyviu žaidimu, tačiau nors vėliau ir išsaugojo kamuolio kontrolę, jie strigdavo aikštės viduryje, toje zonoje darė labai daug klaidų, prarasdavo kamuolius ir tai vis baigdavosi greitomis prancūzų atakomis, dauguma jų pasibaigdavo ir smūgiais į vartų pusę ar į vartų plotą.
2. Keitimai
Roberto Martinezas antrajame kėlinyje atliko visus tris keitimus, tačiau iš jų dalinai pasiteisino tik vienas, kuomet Moussa Dembele pakeitė Driesas Mertensas. „Napoli“ puolėjas iškart vietoje N.Chadli atsidūrė dešiniajame aikštės krašte ir bandė pagyvinti Belgijos žaidimą. Jis buvo aktyvus, tačiau jo žaidime trūko aštrių prasiveržimų. Dauguma išpuolių jo krašte pasibaigdavo skersais perdavimais į baudos aikštelę ir tik vienas iš jų buvo tikrai pavojingas – 81-ą minutę R.Lukaku atliko galingą smūgį galvą, kuris, deja, skriejo šalia tolimojo virpsto. Kiti jo perdavimai daugiau ar mažiau buvo tik lengvu grobiu Prancūzijos gynėjams.
Žvelgiant į pirmąjį keitimą ir kaip jis pakeitė Belgijos žaidimą, sunku suprasti antrą keitimą, kuomet M.Fellaini pakeitė Yanickas Carrasco. Kadangi belgų žaidimas dažnai buvo grįstas skersais perdavimais į baudos aikštelę, natūralu, kad joje tokių perdavimų turėtų laukti belgų bokštai, tarp jų – ir M.Fellaini. Y.Carrasco yra visiškai kitokio stiliaus futbolininkas, kuris pats žaidžia aikštės krašte.
Tik pačioje rungtynių pabaigoje į aikštę mestas ir dar vienas puolėjas – Mitchy Batshuayi. Tuo metu belgai jau mažai kontroliavo kamuolį ir jų atakos buvo ganėtinai retos, todėl šis keitimas neturėjo visiškai jokios įtakos žaidimui. R.Martinezas jį į aikštę galėjo mesti kiek anksčiau, vietoje R.Lukaku, kuris šiose rungtynėse strigo gynybos pančiuose ir buvo vargiai pastebimas.
Prancūzai savo keitimus atliko tik rungtynių pabaigoje ir jie buvo orientuoti į gynybos stiprinimą. D.Deschampsas nusprendė iš žaidimo išimti Olivierį Giroudą ir vietoje jo pridėti jėgos aikštės viduryje su Stevenu N‘Zonzi, o Blaise‘o Matuidi keitimas buvo labiau futbolininko tausojimas, kadangi jis patyrė tikrai skaudžių kontaktų su varžovais.
3. Sukurtos progos
Kol šiose rungtynės belgai dominavo pagal kamuolio kontrolę, prancūzai dominavo pagal sukurtas progas. Belgų klaidos aikštės viduryje ar net savoje baudos aikštelėje pasibaigdavo varžovų greitomis atakomis, o jos – smūgiais į vartų pusę.
Skaičiuojama, kad rungtynių metu prancūzai atliko 19 smūgių į vartų pusę. Penki iš jų skriejo į vartų plotą, šeši buvo blokuoti, likę – pro šalį arba labai netoli vartų. Belgai atliko devynis smūgius, iš kurių trys skriejo į vartų plotą, penki – pro šalį, o vienas buvo blokuotas.
Galima išskirti ir tai, kad pagrindiniu belgų ginklu turėjęs tapti R.Lukaku per visas rungtynes atliko tik vieną smūgį į vartus, tačiau ir jis skriejo pro šalį. Tuo tarpu gynėjas Toby Alderweireldas turėjo tiek pat progų, kiek ir kiti puolimo lyderiai Edenas Hazardas ar K.De Bruyne – dvi. Prancūzijos gretose daugiausiai progų sulaukė būtent puolėjai: septynias turėjo Olivieris Giroudas, penkias – Antoine Griezmannas.
Galiausiai galima konstatuoti, kad D.Deschamspso auklėtiniai atrodė solidžiai gynyboje, jie susitvarkė aikštės viduryje bei rengė pavojingesnes atakas, o tai galiausiai jiems leido iškovoti pergalę, kad ji ir buvo pasiekta tik minimaliu rezultatu.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
