Išskirtinių duomenų lengvaatletis turi tikslą – pranokti Europos vicečempioną VIDEO

 Jei reikėtų rinkti lengvosios atletikos rungtį, kurioje Lietuvoje išugdomi didžiausi talentai, greičiausiai „laimėtų“ disko metimas. Tačiau visai šalia jo atsidurtų kitas aukštaūgių sportas – šuoliai į aukštį. Europos čempionatuose medalius skynė Kęstutis Šapka, Nelė Žilinskienė, Raivydas Stanys, Airinė Palšytė, o prie šio būrio prisijungti mielai sutiktų ir Adrijus Glebauskas.

Iš Kėdainių rajono kilęs 23-ejų A.Glebauskas rugpjūtį išvys tiek Branderburgo vartus, tiek Reichstagą ir, svarbiausia, Olimpinį stadioną. 202 cm ūgio lengvaatletis jau iškovojo bilietą į Vokietijos sostinėje vyksiantį Europos čempionatą.

Lengvaatlečiu tapo todėl, nes į krepšinį – nepriėmė

Pažintį su sportu kaip ir dauguma kitų berniukų A.Glebauskas pradėjo nuo krepšinio. Tačiau aplinkybės privertė jį lankyti lengvąją atletiką, o ne antra lietuvių religija laikomą sporto šaką.

„Perėjęs iš pradinės mokyklos į Šėtos mokyklą (Kėdainių raj.), turėjau rinktis būrelius – buvo ir krepšinis, ir lengvoji atletika. Krepšinį buvo galima lankyti tik nuo dešimtos klasės. Lengvąja atletika visiškai nesidomėjau, bet pasirinkau ją. Tiesiog buvo paprasčiausias variantas“, – juokėsi A.Glebauskas.

Vaikinas ilgą laiką derino abi sporto šakas, žaidė mėgėjų lygoje, bet atvykęs studijuoti į Kauną susikoncentravo ties lengvąja atletika.

„Krepšinį žaidžiau 11-12 klasėje, pirmame studijų kurse. Po to mečiau šį reikalą, nes ir pavojinga, ir sunku suderinti“, – teigė lengvaatletis.

Audronė Gavelytė ir Algirdas Baranauskas – pas šį, vienais geriausių šalies lengvosios atletikos specialistų duetą, Kaune pateko A.Glebauskas. Būtent trenerių kompetencija buvo vienas esminių dalykų, kodėl šuolininkas studijoms pasirinko laikinąją sostinę.

„Per dvejus metus jaunimo amžiuje Lietuvoje manęs niekas nenugalėjo, „užkroviau“ net ir Raivydui vieną kartą, – šyptelėjo A.Glebauskas. – Trenerė nuo kokios 11 klasės vis pakalbindavo, klausė, kur studijuosiu, drauge veždavosi į stovyklas. Jie išugdė Raivydą, Europos vicečempioną, o tai tuo metu irgi buvo vienas esminių svertų, kad atvykčiau į Kauną.“

Fiziniai duomenys – geresni nei Europos čempionato prizininko

Labiau varžovas nei idealas – taip galima apibūdinti A.Glebausko ir R.Stanio santykius. Pusaštuntų metų nei tituluotas lengvaatletis jaunesnis Adrijus vos atvykęs išsikėlė nekuklų tikslą – aplenkti Europos vicečempioną.

„Pas mus santykiai buvo darbiniai. Visada norėjau jį aplenkti, o ką jis galvojo, negaliu pasakyti. Norėjau jį lenkti ir man tai padėjo tobulėti, kad buvo ko siekti“, – paaiškino A.Glebauskas.

Tuo tarpu A.Gavelytė ir A.Baranauskas talentingų sportininkų nelygino: šuoliuose į aukštį svarbi branda, o pas vienus ji ateina greičiau, pas kitus – vėliau.

„Raivydo bėgimas techniškesnis, bet stengiuosi ir aš neatsilikti. Pasak trenerių, mano antropometriniai duomenys geresni, fizinės savybės turi daugiau galimybių tobulėti“, – sakė lengvaatletis.

Daugumoje lengvosios atletikos rungčių svarbios tam tikros fizinės savybės. Pavyzdžiui, disko metikams svarbu sieksnis – atstumas tarp ištiestų rankų. Palyginimui, dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos ūgis yra 202 cm, o sieksnis – 224 cm, nors dažniausiai pas žmogų šie skaičiai turėtų būti apylygiai.

Tuo tarpu šuolininkų į aukštį pranašumu laikomas kojų ilgis nuo žemės iki dubens kaulo. A.Glebauskas pagal šį aspektą R.Stanį pranoksta gerokai.

„Kai prieš 3-4 metus stovykloje Portugalijoje matavome kojas, mano ir Raivydo skyrėsi apie 10 cm. Dabar jų ilgis – 123 cm. Turiu aukštą svorio centrą, kas taip pat yra labai gerai. Pagal tas savybes galbūt galima daugiau išpešti“, – paaiškino A.Glebauskas.

Tikslas Europos čempionate – pakartoti rezultatą

Europos čempionato normatyvą A.Glebauskas įvykdė birželio pradžioje Izraelyje vykusiose varžybose. Ten lietuvis įveikė 226 cm ir visų laikų geriausių Lietuvos šuolininkų sąraše pakilo į trečią vietą: aukščiau šoko tik Rolandas Verkys (234 cm) ir R.Stanys (231 cm).

Vilčių, kad Europos pirmenybių normatyvas paklus atsirado dar praėjusiais metais, kai Taivane vykusioje Universiadoje šuolininkas pagerino asmeninį rekordą, įveikė 223 cm bei užėmė aukštą penktą vietą.

„Dar pernai vasarą tikėjausi gerų rezultatų. Važiavome į Europos komandinį čempionatą, bet pasigavau virusą. Jis išmušė iš vėžių, net Lietuvos čempionate likau trečias su 210 cm. Universiada buvo paskutinės metų varžybos, reikėjo pasirodyti kuo geriau. Viskas gerai gavosi, bet jei ne tas virusas, gal rezultatas būtų buvęs dar geresnis“, – svarstė A.Glebauskas.

Paskutinėje prieš vasaros sezoną treniruočių stovykloje Turkijoje „Cosma“ klubui atstovaujantis lengvaatletis peršoko 220 cm – o tai, pasak jo, parodo dar didesnį potencialą. Geriausi šuolininkai aukštų rezultatų treniruotėse įprastai nedemonstruoja.

„Čia panašiai kaip Airinei – jei ji treniruotėse šoka 190 cm, tai varžybose gali tikėtis dviejų metrų. Taip ir aš savo treniruotėse matau, kiek šoku ir ko galiu tikėtis. Seniau treniruotėse įveikdavau 210 cm, geriausiu atveju – 215 m, o dabar galiu įveikti ir 220 cm, todėl varžybose galėtų būti 228 cm, o gal ir 230 cm“, – spėliojo lengvaatletis.

Prieš sezoną A.Glebauskas išsikėlė tikslą kuo anksčiau įvykdyti Europos čempionato normatyvą bei koncentruotis šioms varžyboms. Tuo tarpu Berlyne šuolininkas nenori būti tik dalyvis.

„Minimalus mano tikslas – pakartoti savo rezultatą. Labai norėtųsi aštuntuko, kad ne tik patekti į finalą, bet ir ten pasirodyti gerai. Tokiose varžybose būna visko, kodėl neužėmus aukštos vietos? Gal ne tik aštuntuko“, – šyptelėjo A.Glebauskas.