U.Emery: ką jis gali pasiekti su „Arsenal“? (3)

Pirmadienį pasirodžius žinioms, kad pagrindiniu kandidatu pakeisti Arsene‘ą Wengerą Londono „Arsenal“ gretose yra laikomas Unai Emery, kilo nemažai nepasitenkinimo tarp sirgalių. Ką šis strategas gali pasiekti su tokia komanda?

Pastaruosius dvejus sezonus ispanas praleido arabų pinigais perpildytame Paryžiaus PSG, kuriame jį visi „nurašė“ dėl to, kad jam nepavyko sėkmingai pasirodyti UEFA Čempionų lygoje. Tačiau ar tik pagal šį rodiklį jį galima vertinti?

Per tuos pačius du sezonus U.Emery PSG padovanojo septynis trofėjus vietiniame fronte. Keturis – vien šiame sezone. Ar tai blogas rezultatas? Pavyzdžiui, Londono „Tottenham“ tokį trofėjų skaičių surinko per paskutinius 38 metus.

Ispanas turi pakankamai patirties ir gali valdyti garsiausius Europos klubus, jis moka laimėti trofėjus ir yra patikimesnis variantas, nei tokios patirties visiškai neturintis Mikelis Arteta, kuris pastaruosius du sezonus praleido Pepo Guardiolos pasparnėje ir mokėsi futbolo trenerio gyvenimo vingrybių. Tad kodėl „Arsenal“ sirgalių nevilioja mintis apie tokį trenerį, kaip U.Emery? Turbūt logiškas pasirinkimas jų visiškai nejaudina.

M.Arteta atrodo patrauklus pasirinkimas tik dėl to, kad jis yra buvęs „Arsenal“ žaidėjas, tuo labiau – kapitonas. U.Emery nesulauks tokio šilto pasitikimo ir tuo labiau atlaidumo sezono pradžioje, todėl sirgalių pasitikėjimą jam teks išsiugdyti tik pasiekiant skambių pergalių.

Iš dalies skepticizmą, kuris yra nukreiptas į jo pusę, galima suprasti. Jo vadovaujama „Sevilla“ Europoje atrodė išties įspūdingai. Su šia komanda jis tris kartus iš eilės triumfavo Europos lygoje (2014 – 2016 metais) ir tai pasiekė turėdamas tikrai nedidelį biudžetą. Visgi Ispanijos lygoje ši ekipa nefinišuodavo aukščiau, nei penkta vieta.

„Arsenal“ gretose daug biudžeto jis taip pat negaus. Jeigu galima pasitikėti įvairiais šaltiniais, „kanonierių“ vadovai naujiems žaidėjams ketina skirti vos 50 mln. svarų. Tai nėra didelė suma, tačiau tikslas bus keliamas aukštas – patekimas į Čempionų lygą. Galima tik priminti, kad konkurencija Anglijoje dėl patekimo tarp keturių stipriausių komandų yra daug aršesnė, nei Ispanijoje.

Prancūzijoje buvo kiek kitaip. Ten jis turėjo tvirtą komandos vadovų užnugarį finansiniais klausimais, PSG nevengė švaistytis pinigais. Visgi pirmajame sezone jam nepavyko iškovoti Prancūzijos čempionų titulo, jį nugvelbė fantastiškai žaidę „Monaco“. Praėjusią vasarą Paryžiaus ekipa smarkiai investavo ir įsigijo tokius žaidėjus, kaip Neymaras ir Kylianas Mbappe, už kuriuos išleido net 400 mln. eurų. Na, tai bent jau padėjo jiems susigrąžinti šalies čempionų vardą.

Tiesą sakant, Prancūzijoje šiemet PSG neturėjo lygių. Ši komanda turėjo tikrai įspūdingą sudėtį ir lengvai traiškė daugumą varžovų. Vien lemiamose rungtynėse, kuriose jie užsitikrino čempionų vardą, praėję čempionai „Monaco“ buvo sutraiškyti net 7 – 1. Geriausių sezono žaidėjų vienuoliktuke atsidūrė net 7 šios komandos žaidėjai.

Tačiau nepaisant tokių pasiekimų, daugelis jo laiką Paryžiuje prisimins kaip nusivylimą Čempionų lygoje, o tai greičiausiai tapo pagrindine priežastimi, kodėl PSG nusprendė neatnaujinti šią vasarą pasibaigusio kontrakto ir vietoje jo pasikvietė buvusį Dortmundo „Borussia“ strategą Thomasą Tuchelį.

Galbūt U.Emery ir nėra futbolo revoliucionierius, kokiu kažkada tapo A.Wengeras, tačiau 10 trofėjų jo sąskaitoje nėra nieko verti. Tad kodėl U.Emery pasirinkimas „Arsenal“ trenerio postui yra saugus sprendimas?

Pirmiausia, „Arsenal“ pasirinks jau patyrusį trenerį, o ne naujoką. Antra, M.Arteta rodė tam tikrų ženklų, kad jis nenorėtų paklusti apribojimams, kurie suvaržytų jo sprendimus dėl „Arsenal“ pasirinktos struktūros, Tuo tarpu U.Emery niekada neturėjo problemų dirbant kartu su sporto direktoriais, tad neturėtų turėti problemų ir „Arsenal“ gretose su skautingo vadovu Svenu Mislintatu bei futbolo santykių vadovu Rauliu Sanllehi.

Visgi labiausiai U.Emery turėtų padėti jo trenerio įgūdžiai. Jo vadovaujamos komandos neišsiskyrė ypatingu žaidimo stiliumi, tačiau sugebėdavo pasiekti gerų rezultatų, o jo prižiūrimi futbolininkai visuomet tobulėdavo. 

Dar būdamas „Sevilla“ ekipoje U.Emery visuomet garsėjo savo manija iki išnaktų analizuoti varžovų žaidimo elementus ir tuomet šia informacija prieš rungtynes aprūpinti savo auklėtinius. Pastaraisiais sezonais to labai trūko „Arsenal“.

A.Wengero vadovaujama komanda paskutiniaisiais dvejais 2016/17 metų sezono mėnesiais buvo taktiškai labiau lankstūs, kai prancūzas perėjo prie trijų gynėjų taktikos. Jie buvo pasiekę išties svarbių pergalių, tačiau daugelyje atvejų jų žaidimą nustelbdavo paprasčiausios klaidos. Dažnai atrodydavo, kad „Arsenal“ tiesiog nėra padarę namų darbų ir nėra išanalizavę savo varžovų.

A.Wengeras visuomet mėgdavo išnaudoti „Arsenal“ žaidėjų stiprybes ir tai darydavo sąskaita fakto, ką gali jiems padaryti varžovai. Tokį požiūrį galima pavadinti tiesiog laiko švaistymu, ne veltui nemaža dalis „Arsenal“ sirgalių kėlė į viršų plakatus, prašančius, kad A.Wengeras pasitrauktų iš komandos.

Jeigu U.Emery pavyks visa tai sutvarkyti, atkurti komandos struktūrą, pritaikyti tinkamą taktiką komandai ir griežtą pasirengimą rungtynėms, tuomet nėra nė vienos priežasties, kodėl jo vadovaujama komanda negalėtų žaisti geriau ir sėkmingiau, nei ligi šiol.

U.Emery paskyrimas nepakeis pasaulio. Jis sirgaliams nėra toks įdomus pasirinkimas, kaip kad patirties visiškai neturintis M.Arteta. Tačiau U.Emery yra rimtas treneris, kuris turi rimtą bagažą patirties. Su juo ir „Arsenal“ gali vėl atrodyti rimti ir gebantys kovoti dėl aukštesnės pozicijos Anglijoje, nei tik šešta.