S.Ulreichas ir dar penki vartininkai, kurie buvo verti vietos startinėje sudėtyje
Svenas Ulreichas | Scanpix nuotr.
Vartininkai – žmonės iš kitos futbolo pasaulio pusės, kurie žymiai skiriasi nuo aikštelėje rungtyniaujančių žaidėjų. Saugoti paskutinę ribą yra iš tiesų sunkus darbas, juk komandos rezultatai daugumoje akimirkų priklauso nuo vartininko sugebėjimų.
Futbolininko klaidas iš dalies galima ištaisyti, vartininko – ne. Ir jeigu komanda sužaidžia prastai, būtent vartininkas gauna pagrindinę dalį kritikos. Dar sunkesnis gyvenimas yra atsarginiams vartininkams, kurie savo progos laukia mėnesius, o kartais ir ištisus metus.
Šiame sezone buvo daug kalbama apie antrąjį Miuncheno „Bayern“ vartininką – Sveną Ulreichą. Vokietis ilgą laiką gynė „Stuttgart“ vartus, tačiau kova dėl Vokietijos „Bundesliga“ vietos turnyrinės lentelės viduryje nelabai tenkino šį žaidėją. Pasidarė aišku, kad jis ilgai neužsibus Štutgarte ir čia greitai padirbėjo „Bayern“, kuriems buvo reikalingas jaunas ir perspektyvus vartininkas, kuris keistųsi su Manueliu Neueriu. S.Ulreichui teko laukti beveik du metus, kad gautų progą pasireikšti.
M.Neueris patyrė kojos traumą ir S.Ulreichas gavo progą sužaisti iki sezono pabaigos, o sirgaliai išrinko jį geriausių komandos žaidėju paskutinį 2016/17 metų sezono mėnesį. Kitą sezoną S.Ulreichas vėl pradėjo startinėje sudėtyje ir atrodė gan puikiai, jis ypač gerai pasirodė vienuolikos metrų baudinių metu. Tačiau kai M.Neueris pasveiko, S.Ulreichui teko vėl trauktis ir dalyvauti tik taurės varžybose. Futbolo pasaulyje visada buvo neliečiamų žaidėjų, vienas iš jų yra būtent M.Neueris. Atkreipiant dėmesį į S.Ulreicho sugebėjimus ir jo talentą, pasaulyje egzistuoja nemažai klubų, kur šis vartininkas rungtyniautų pagrindinėje sudėtyje, o ne sėdėtų ant atsarginių suoliuko.
O kokie dar vartininkai slėpė savo talentą ir sugebėjimus už populiaresnių ar sėkmingesnių kolegų nugarų? Prisiminkime vienus geriausių pasaulio vartininkų, kurie didžiausią dalį savo karjeros praleido ant atsarginių suolo.
Jensas Lehmannas
J.Lehmannui nepasisekė gimti vienu metu su charizma trykštančiu Oliveriu Kahnu. Vokietijos rinktinėje jam teko susitaikyti su atsarginio vartininko vaidmeniu, kartais jis pasirodydavo draugiškose rungtynėse, tačiau tokio lygio vartininkui tai buvo per mažai. Tik 2006 metų pasaulio futbolo čempionate, kuris vyko gimtojoje Vokietijoje, mūsų herojus sugebėjo pademonstruoti savo talentą. Ką gi, J.Lehmannas gavo savo apdovanojimą, kurio link judėjo 11 metų.
Klubiniai reikalai jam klostėsi kur kas geriau. Vokietis Londono „Arsenal“ komandoje užėmė legendinio Davido Seamano vietą ir sužaidė absoliučiai visas rungtynes iš legendinės „kanonierių“ serijos 2003/04 metų sezone bei tapo vienu svarbiausių šios pasakos kūrėjų.
Tačiau agresyvus žaidimo stilius dažnai privesdavo prie kritinių klaidų. 2004/05 sezono viduryje vokietis jau nebebuvo užtikrintu pirmuoju numeriu komandoje, Arsene‘as Wengeras labiau pasitikėjo Manueliu Almunia. Žinoma, ispanas klydo dar dažniau nei J.Lehmannas ir tai leido grįžti vokiečiui į aikštę. Nepaisant to, kad J.Lehmannas žaidė gan daug ir šiaip jį sunku pavadinti šimtaprocentiniu atsarginiu vartininku, tačiau istorija Vokietijos rinktinėje neleido jo neįtraukti į šį sąrašą.
Christianas Abbiati
Tik 1999 metų antrajame Italijos čempionato rate šis vartininkas užėmė pagrindinę vietą „Milan“ vartuose. Po brazilo Didos atėjimo, C.Abbiatis trejiems metams atsisėdo ant atsarginių suolo. 2008 metais jis sugrįžo į savo mylimą „Milan“ klubą ir žaidė ten iki pat karjeros pabaigos 2016 metais. Pirmuosiuose dvejuose sezonuose po sugrįžimo C.Abbiati buvo atsarginiu ir per du metus sužaidė tik 39 rungtynes. Pradedant nuo 2010 metų italas visus keturis metus buvo pagrindiniu komandos vartų sargu.
2014/15 metų sezone veteranas užleido vietą naujokui Diego Lopezui, o paskui ir šešiolikmečiui vunderkindui Gianluigi Donnarummai. C.Abbiatis buvo tuo futbolininku, kuris kėlė komandos interesus aukščiau už savo ambicijas, dėl to „Milan“ savo apkaboje turėjo idealų antrąjį vartininką. Jis buvo atsakingas už gerą atmosferą rūbinėje ir perdavė savo patirtį jauniems vartininkams. C.Abbiati sužaidė vos 4 dvikovas Italijos rinktinėje, kurioje debiutavo 2003 metais. Žinoma, jeigu tokie meistrai, kaip Gianluigi Buffonas, Angelo Peruzzi ir Gianluca Pagliuca būtų gimę kitu laikotarpiu, C.Abbiatis turėtų kur kas daugiau praktikos rinktinėje.
Francesco Toldo
Italų vartininkas daugybės futbolo žiūrovų ir sirgalių mintyse įstrigo po fantastiško pasirodymo 2000 metų Europos futbolo čempionate. Turnyro pusfinalyje Italija susitiko su čempionato šeimininkais olandais ir „Amsterdam ArenA“ stadione atlaikė šešis iš septynių vienuolikos metrų baudinių. Italai nepraleido „oranžinių“ į finalą, kuriame patys nusileido Prancūzijos rinktinei.
Baudinių serija tapo viena ryškiausių vartininko akimirkų jo karjeroje, nes didžiausią dalį jos F.Toldo praleido ant atsarginių suolo. Taip buvo rinktinėje, taip nutiko ir klube. Milano „Inter“ gretose F.Toldo po keturių sezonų teko užleisti vietą brazilui Julio Cesarui. F.Toldo penkis kartus tapo Italijos čempionu ir kartą triumfavo Čempionų lygoje, tačiau visus šiuos titulus jis laimėjo stebėdamas rungtynes iš šalies. Kartu su Italijos rinktine F.Toldo dalyvavo 1998 ir 2002 metų pasaulio čempionatuose bei 2004 metais keliavo į Europos čempionatą. Būtina pabrėžti, kad vartininkas šiuose turnyruose nesužaidė nė minutės.
Carlo Cudicini
Dar vienas Italijos vartininkų mokyklos atstovas. Iš pradžių C.Cudicini buvo pirktas, kad taptų pagrindiniu Londono „Chelsea“ vartininku. Jie lengvu rankos judesiu sumokėjo 160 tūkstančių svarų trečiosios Italijos lygos klubui „Castel di Sangro“. Iš pradžių anglai ilgai jį stebėjo ir buvo priimtas sprendimas paimti vartininką nuomos pagrindais. Italas laukė savo progos, iš pradžių jis išspaudė iš vartų olandą Edą de Goey, o paskui laimėjo konkurenciją prieš Marka Bosničių.
C.Cudicini 2001/02 metų sezone buvo išrinktas geriausiu „Chelsea“ futbolininku, dar kartą 2003 metais, o 2004 metais buvo apdovanotas auksinėmis pirštinėmis ir tapo geriausiu Anglijoje rungtyniaujančiu vartininku. Tapti legenda sutrukdė traumos, o 2004 metų Europos futbolo čempionate sužibėjo Čekijos rinktinės vartininko Peterio Čecho žvaigždė. Čeko žaidimas neliko nepastebėtas ir vartininkas perėjo iš „Rennes“ klubo į Anglijos grandų gretas. P.Čechas greitai nukonkuravo sveikatos problemų turintį C.Cudicini.
Sekančius penkis metus C.Cudicinis sėdėjo ant atsarginių suolo. 2009 metais italas nutraukė sutartį su „Chelsea“ ir perėjo į kitą Londono klubą – „Tottenham“. Tačiau ir naujame klube vartininkas nežaidė daugiau, tam sutrukdė traumos. Kai tau 35 metai ir tave kamuoja traumos, sunku konkuruoti dėl vietos pagrindinėje sudėtyje. Taip išėjo, kad C.Cudicini taip ir netapo elitiniu vartininku, į kurį lygiuotųsi milijonai. Italas taip ir liko geru vartininku, o ką padarysi, kai tavo konkurentas yra nuostabusis P.Čechas.
Alexas Manningeris
Taip išėjo, kad Alexo Manningerio karjeroje vienu metu jį lydėjo ir sėkmė, ir nelaimės. Austras didžiausią dalį karjeros buvo antruoju ar net trečiuoju vartininku, bet tai vis tiek leido jam prisirinkti titulų ir trofėjų. 18 metų niekam nežinomas vaikinas, rungtyniaudamas Graco „Grazer AK“ prieš „Inter“ komandą, vos ne vienas „ištraukė“ rungtynes ir taip atkreipė į save A.Wengero dėmesį. Tuo metu „Arsenal“ reikėjo pakaitinio vartininko D.Seamanui, o stratego hobis rinkti talentingus žaidėjus nieko nestebino.
Austrui nusišypsojo sėkmė, 1997/98 metų sezono eigoje D.Seamanas gavo traumą ir A.Manningeris užėmė jo vietą vartuose. Austras savo žaidimu sudrebino visą Angliją, nei karto nepraleidęs įvarčio per šešias rungtynes iš eilės. 2001 metais pasaka pasibaigė ir austras net 7 metus keliavo per antrarūšius Italijos klubus, kol „Juventus“ vadovai nesugalvojo sustiprinti savo vartininkų grandies. Austras suprato, kad jis yra kviečiamas užimti tik trečiojo vartininko vietą Italijos grandų gretose. A.Manningeris net baigė futbolininko karjerą rinktinėje tam, kad susikoncentruotų ties klubu.
Vėl sėkmė: traumą gavo pirmasis Italijos ir „Juventus“ vartininkas G.Buffonas. Žinoma, jam sugrįžus A.Manningeris vėl atsisėdo ant suolo. Po išėjimo iš „Juventus“ vartininkas gerai pasirodė Vokietijos „Bundesliga“ klube „Augsburg“ ir grįžo į Anglijos „Premier“ lygą, į „Liverpool“ ekipą.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
