Analizė: kaip J.Valančiūnui sekasi žaisti „persilaužimo“ sezono pradžioje? (2)
Jonas Valančiūnas | Scanpix nuotr.
Kaip ir beveik kiekvienais metais, spalio mėnesį daug kalbama apie artėjantį Jono Valančiūno persilaužimo sezoną. Tai suprantama. Jonas nebėra vaikis, žaidžia penktąjį sezoną ir šie metai yra pirmieji metai 64 mln. JAV dolerių vertės kontrakto.
„Tritaškis.lt“ pateikia „Raptors“ komandos apžvalgininkų parengtą J.Valančiūno sezono pradžios žaidimo analizę.
Jeigu Toronto komanda nori peržengti Klivlando „Cavaliers“ barjerą, krepšininkas turi tapti svarbesne figūra abejose aikštės pusėse. Dar tik sezono pradžia, tačiau galime apžvelgti „centro“ iš Lietuvos rodiklius.
Puolimas
Puolimas visada buvo J.Valančiūno stiprybė. Nors jis dažnai naudoja tuos pačius apgaulingus „pašokdinimo“ judesius ir baudos aikštelėje jo veiksmai yra nuspėjami, tačiau jis būna efektyvus. Šiais metais dėl kelių priežasčių buvo tikima, kad „centras“ puolime bus ryškesnis: su patirtimi turėjo patobulėti įgūdžiai ir Dwane‘as Casey gali siekti sumažinti Kyle‘o Lowry ir DeMaro DeRozano naštą puolime.
Kol kas šie spėjimai nepasitvirtino. J.Valančiūnas dabar mažiau prisideda prie „Raptors“ puolimo, kurio išnaudojimo rodiklis nuo 20,9 proc. krito iki 19,5 proc. Tačiau jis dažniau gauna kamuolį savo rankose: 52,5 karto per rungtynes, kai praėjusį sezoną gaudavo 45,5 karto ir geriau išnaudoja šias galimybes.
Šiuos rodiklius labiausiai išpūtė rungtynės prieš „Pistons“ komandą, kuriose jis pelnė 32 taškus, pataikęs 10 metimų iš 15. Nuo tada J.Valančiūno statistika smuko:
JV po rungtynių prieš „Pistons“ puola blogiau. Jis daugiau meta iš tolimesnių distancijų, vis dar negali gerai iš baudos aikštelės perduoti kamuolio ir buvo nestabilus.
„Raptors“ puolimui didelis privalumas yra J.Valančiūno sienelės. Po jo sienelių komandos draugai iš karto pelno 6,6 taško ir tai antras geriausias NBA rodiklis. Tačiau į tai reikia žiūrėti atsargiai, nes neaišku, kiek taškų po „centro“ sienelių įmeta DeMaras DeRozanas. Jam reikia visai ne daug erdvės, jog galėtų pataikyti į krepšį. Taigi, ar kažkas labai pasikeistų, jeigu sieneles statytų Jakobas Poeltlas arba Lucas Nogueira,? Nemanau.
Gynyba
Vizualiai J.Valančiūno gynyba atrodo silpnai. Prastas pėdų darbas, per dažnai pašoka ir beveik kiekvienoje atakoje mosikuojasi rankomis. Retenybė, kai J.Valančiūnas gynyboje jaustųsi gerai, o „Raptors“ gerbėjai ramiai stebėtų jį besiginantį.
Komanda pakeitė gynybos taktiką prieš derinį „du prieš du“ ir dabar jos metu šiek tiek atsitraukia nuo varžovų, vietoje to, jog bandytų prispausti. J.Valančiūnas turėjo sėkmingų epizodų. Rungtynėse prieš „Heat“ krepšininkas sustabdė Gorano Dragičiaus reidą, kuris buvo priverstas ieškoti kitos puolimo opcijos.
Tu negali taip lengvai leisti varžovui pelnyti taškų. Hassanas Whiteside‘as yra geras krepšininkas, bet ne toks, kurio sustabdymui reikėtų dvigubos gynybos. Penktąjį sezoną žaidžiantis aukštaūgis tikrai turėtų susitvarkyti su tokia ataka.
Statistika jam esant ir nesant aikštėje yra įdomi. Kai J.Valančiūnas žaidžia, varžovai iš po krepšio meta rečiau, bet atakuoja taiklesniu (64,9 proc.) taiklumu. Jo buvimas aikštėje galbūt atbaido varžovus nuo bandymų mesti iš po krepšio, tačiau iš tiesų jis prieš tokias atakas gerai neapsigina.
J.Valančiūnas sužaidė tik penkias rungtynes, todėl galbūt per anksti daryti išvadas. Tačiau jis neatrodo labai patobulėjęs ir yra panašus į tokį, koks buvo pastaruosius sezonus. Tam tikrais atvejais mes turime suprasti žaidėjus, kurie pasiekė savo galimybių lubas.
J.Valančiūno galimybių lubos yra žaidimas, koks buvo atkrintamųjų serijoje prieš Majamio „Heat“ komandą, tačiau tai neužgniaužė mano kvėpavimo. Andrea Bargnani anksčiau labai gerai sužaidė 13 rungtynių iš eilės.
